Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-411-849/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
1-411-849/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Kaltinamasis
V. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-411-849/2012Proceso Nr. 1-52-1-00580-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.2; 2.3.6.4
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 13 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva,sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei,nukentėjusiojo atstovei A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išsilavinimas – pagrindinis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2012 m. gegužės 22 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, mušdamas, o būtent rankomis pagriebdamas nepilnamečiui sūnui D. K., gim. 1997 m., už plaukų, jį nutempė ant lovos ir nukritusiam rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į krūtinę ir pečius, tempė už marškinėlių, kurie įsirėžė į abiejų rankų pažastis, jį sužalojo ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario nugariniame paviršiuje, sprande, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje bei sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką , numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu V. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybių, kad įvykio dieną stipriai išgėręs grįžo į namus ir susipyko su sutuoktine. Tuomet atėjo sūnus D. jų skirti, todėl jį pastūmė. Už plaukų sūnui netampė, nesmūgiavo. Savo elgesį vertina blogai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę, tačiau jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimai, nukentėjusiojo atstovės ir liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

Nukentėjusiojo atstovė A. K. parodė, kad įvykio dieną būdama kieme išgirdo surinkantį vaiką, ir per langą pamatė, kaip kaltinamasis už plaukų tempė sūnų D. nuo stalo, o kai įėjo į namus, vaikas jau gulėjo ant lovos, o kaltinamasis apžergęs jį mušė, suplėšė vaiko marškinius. D. bandė ištrūkti, tačiau kaltinamasis laikė jam už plaukų, pešė juos. Ji pradėjo sūnų ginti, bandydama kaltinamąjį nutraukti nuo sūnaus, o paskui su vaiku pabėgo į lauką ir paskambino policijai. Kaltinamasis tai užgirdęs, pasiėmęs butelį, išvažiavo iš namų.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2012-05-22 po pietų gavo pranešimą iš budinčio nuvykti į (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo smurtavimo prieš nepilnametį vaiką. Atvykęs į įvykio vietą namuose kaltinamojo nerado, nes šis buvo išvykęs su traktoriumi. Bendraujant su A. K. ir jos nepilnamečiu sūnumi D. K., jie papasakojo, kad kaltinamasis būdamas girtas, D. valgant be jokios priežasties pradėjo jį tampyti už plaukų, vėliau pargriovė sūnų ant lovos ir mušė, suduodamas smūgius į krūtinę, suplėšė marškinėlius. D. buvo sutrikęs. Jis matė vaiko suplėšytus marškinius, sužalojimus pažastyse ir pečiuose. Tuomet jis iškvietė operatyvinę grupę, kurios belaukiant grįžo namo su traktoriumi girtas kaltinamasis. Kaltinamasis neigė smurtavęs prieš sūnų.

A. K. protokolu – pareiškimu kreipėsi į policiją dėl nepilnamečio sūnaus D. K. sužalojimo (b. l. 3).

R. G. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti pirminiai vizualūs sužalojimai ant D. K. kūno (b. l. 37-39).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) A. K., V. K. namuose, kur nepilnamečio D. K. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, t. y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 4-5, 6-8).

Specialisto išvada Nr. G 499/12 (06) D. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario nugariniame paviršiuje, sprande, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, ir šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 21-22).

2012-05-22 16.42 val. V. K. nustatytas 3.01 prom. girtumas (b.l.64).

Nukentėjusysis D. K., kurio parodymai buvo perskaityti pagal LR BPK 276 str. 1d.1p., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2012-05-22 d., apie 15.00 val., grįžo namo iš mokyklos. Nuėjo į virtuvę valgyt. Tėvas jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tėvas buvo girtas, vis vaikščiojo ir dar pylėsi alaus į puodelį. Pats sau įsipylė sriubos ir ėjo į kitą kambarį. Ten atsisėdo prie stalo ir valgė. Šiame kambaryje lova buvo prie sienos, o stalas netoli prie lango. Tėtis priėjo prie jo, išvadino negražiais žodžiais, čiupo už plaukų ir metė ant lovos. K. V. K. užlipo ant jo, kumščiais sudavė kelis smūgius į krūtinę. Juto skausmą. Atėjo mama ir apgynė, iškvietė policiją. Taip pat parodė, kad tėvas ne pirmą kartą vartojo fizinį smurtą, bet taip stipriai tai pirmą kartą, buvo mėlynės. Blaivus tėvas taip nesielgia. Pyksta ant tėvo, jis neatsiprašė. Po įvykio buvo suplėšyta maikė. Mėlynės buvo abiejų pečių priekinėje srityje. Kai plėšė maikę, taip sužalojo. Maikę suplėšė, kai mama bandė išskirti. Galvoje buvo guzas nuo plaukų tempimo. Parodė, kad viską matė mama, nes kai jį numetė ant lovos, tai jis šaukė, o kai mama atskyrė, tai matė broliai. Plaukų neišrovė. Nuo įvykio tėvas kartu negyvena (b. l. 13, 16-17, 18).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis V. K. mušdamas savo nepilnametį sūnų D. K., turintį daugiau nei 14 metų, ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas šiam sveikatą ir sukeldamas fizinį skausmą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Šie principai įtvirtinti ir 1996-03-14 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 10 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimo klausimai

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis praeityje neteistas, dabar jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros Psichikos sveikatos centro Psichiatrinio kabineto, Priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 80).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Kaltinamasis V. K. eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir netinkamą elgesį namuose pažeidžiant vaikų interesus (b. l. 68-78), Butrimonių seniūnijos charakterizuojamas kaip mėgstantis piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais (b.l.94).

Pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją V. K. šeima yra įtraukta į Alytaus rajono Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl girtavimo; namuose nuolat netvarka, nešvari patalynė, prirūkyta, abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu ir labai mažai skiria dėmesio vaikų auklėjimui bei priežiūrai. Su šeima nuolat dirbamas socialinis darbas, tačiau tėvai išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo (b. l. 30).

V. K. registruotas darbo biržoje, savo elgesį vertina kritiškai.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį, skiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-22 iki 2012-05-24 (b.l. 56-57).

Kardomoji priemonė V. K. nepaskirta.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

A. K., atstovaudama sūnaus interesus, pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo sūnaus D. K. naudai priteisti 500 Lt. neturtinei žalai atlyginti (b. l. 35).

Kaltinamasis ieškinį pripažįsta.

Ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir realus. Žala padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis privalo žalą pilnai atlyginti (BPK 109 str., CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303-307 str.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48str. 6d. 3 ir 5p. V. K. skirti įpareigojimus:

pradėti dirbti;neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 9p. ir 72-2 str. V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-22 iki 2012-05-24.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš V. K. D. K. naudai 500,00 Lt. (penkis šimtus litų 00 ct.) neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti V. K., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

Teisėja Diana Atajeva