Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-04-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-19876-155/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
e2YT-19876-155/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13351-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
J. Ž.
Kategorijos
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-19876-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13351-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 9.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., AB „C. S.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjos J. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėja prašo taikyti apsaugos priemones ir stabdyti antstolio I. G. 2016-04-06 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-8-855 ir 2016-04-06 patvarkymo dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. B-18211 vykdymą.

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad pareiškėja pateikė antstoliui I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja nesutinka su antstolio veiksmais priimant teismo išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiunčiant jai raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nes pareiškėjos manymu, pareiškėja nuosprendžiu priteista žalą (290 770 EUR) turi atlyginti ne iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjimo, tačiau per 5 metų laikotarpį. Pažymėjo, jog nestabdžius antstolio vykdymo veiksmų, padidėtų pareiškėjos nuostoliai, nes būtų paskaičiuotos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui, todėl pareiškėja prašo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų pareiškėjos prašymo priedų matyti, kad pats pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra paduotas tiesiogiai antstoliui, todėl šiuo atveju teismas sprendžia tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 510-512 str.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas nurodo, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti ir išieškojimo vykdymo sustabdymas. Vadovaujantis šia nuostata išieškojimas, vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą, sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytinių teisėtumo (CPK 724 straipsnis), kitais atvejais, kai išieškojimo vykdymas padarytų negalimu nagrinėjamoje byloje būsimo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai yra dvi sąlygos: pirma, pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo pareiškimo reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjos skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar pareiškėjos reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo stabdyti antstolio veiksmus, kuriuos jis atliko priėmęs vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ir atlikęs pirminius vykdymo veiksmus (išsiuntęs skolininkei raginimą).

Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo išlaikyti ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, tam kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/netaikymas nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl vykdymo proceso sustabdymo pagrįstumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė teismui reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesustabdžius vykdymo proceso bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai, t.y. nesiėmus šių priemonių galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vien tai, kad pareiškėjos atžvilgiu yra priimta vykdyti vykdomoji byla ir išsiųstas jai raginimas, nėra pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymą. Tuo labiau pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas, kurį priėmė vykdyti antstolis, yra išduotas teismo įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu. Teismų informacinės LITEKO duomenimis iš baudžiamosios bylos Nr. 1-134-195/2015 duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-04-05 išsiuntė išieškotojui AB „C. S.“ pranešimą su pačiu vykdomuoju raštu, kuriame Vilniaus apygardos teismas nurodė išieškotojui, jog vadovaujantis LR CPK 650 str. 1 d. išieškotojas gali pateikti šiuos vykdomuosius raštus antstolių kontorai, kurios veiklos teritorijoje skolininkas gyvena arba yra jo turtas. Todėl esant tokioms aplinkybėms, tokių pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių prieštarautų interesų pusiausvyrai, nes suteiktų skolininkui perdėtą pranašumą prieš išieškotoją nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes šiuo atveju jei pareiškėjos skundas bus atmestinas, nepagrįstai ilgai bus sustabdyti visi antstolio veiksmai (skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas (su apeliacinės instancija) būna užtrunka ir metus ar net daugiau), o tuo tarpu tenkinus skundą, iš skolininkės (pareiškėjos) nebus pagrindo priteisti jos minimų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui, t.y. nebus padaryta jokia žala skolininkei. Be to jei vis dėl to atsirastų tam tikrą žalą, dėl antstolio neteisėtais veiksmais ar kitų asmenų padarytos žalos atlyginimo pareiškėja turėtų teisę kreiptis į teismą.

Pažymėtina ir tai, įvertinant preliminariai skundo pagrįstumą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-01-05 nutartyje Nr. 3K-3-27/2010 pasisakė dėl panašių šiai bylai aplinkybių. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jei teismas baudžiamojoje byloje nuosprendžiu atideda bausmės vykdymą, įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nuteistojo įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo. Aptariamo įpareigojimo aiškinimas taip, kad kol nėra suėjęs teismo nuosprendžiu nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti, tol nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti vykdoma ir nukentėjęs dar neturi reikalavimo teisės skolininkui (nuteistajam), reikštų dalinį teisės gauti žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui paneigimą ir neatitiktų teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. Šio termino paskirtis ir tikslas – ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tai neturi ir negali būti atliekama nukentėjusiojo sąskaita, pažeidžiant jo interesus.

Be to pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jeigu skundas būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, o šiuo atveju pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės sutampa su laikinųjų apsaugos priemonių prašymo dalyku, t.y. iš esmės prašyme suformuluota nevykdyti jos atžvilgiu vykdomojo dokumento. Pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones kokias prašo pareiškėja faktiškai jau pradinėje bylos stadijoje iš dalies pasiekiamas tikslas, kurio pareiškėja tikisi pareikšdami teisinius reikalavimus (skundą dėl antstolio veiksmų), nors ginčas dar net nepradėtas nagrinėti iš esmės.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 151, 290, 291, straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti pareiškėjos J. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė