- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-409-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo R. L. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-07-09 nutarties, kuria tenkintas Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl R. L. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir R. L. panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei jis pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 1 d.,, 2 d. 1 p., 3 d. 5 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
2015-06-10 Pasvalio rajono apylinkės teisme gautas Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam ir jo pasiuntimo vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodyta, kad nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teismo paskirto įpareigojimo bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 str. numatytų probuojamųjų bendrųjų pareigų.
Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-07-09 nutartimi tenkintas Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl R. L. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir R. L. panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei jis pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu be pateisinamų priežasčių nevykdo Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 str. numatytų probuojamųjų bendrųjų pareigų, teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo – įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., draudimo be auklėjamojo poveikio priemonės kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, kadangi nuo 2015 m. gegužės mėn. be leidimo ir suderinimo su Probacijos tarnyba išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį ir iki šio laiko negrįžo.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą atmesti. Nurodo, kad paskelbus teismo nuosprendį ir jam įteikus jo nuorašą nebuvo detaliai išaiškintos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pasekmės, pažeidus teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Po paskelbto teismo nuosprendžio, siekdamas kuo greičio atlyginti padarytą žalą, per įdarbinimo tarpininką susirado darbą Danijos Karalystėje braškių plantacijoje, į kurį jam buvo privalu vykti nedelsiant. Todėl jis 2015-04-30 kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorą M. J., kuris jam dėl išvykimo į užsienį nurodė kreiptis į Probacijos tarnybą. Tą pačią dieną jis kreipėsi į inspektorių D. B., kuris jam pasakė, jog gali vykti į užsienį, nes Probacijos tarnyba jokios jo bylos neturi. Taigi jis, nebūdamas anksčiau teistas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir tikėdamas jam valstybės pareigūno suteikta informacija bei patikimumu, jog gali laikinai išvykti į užsienį, 2015-04-31 išvyko į Danijos Karalystę ir ten dirbo – rinko braškes. Nurodo, kad jo šeimos nariai, su kuriais jis telefonu nuolat palaikė ryšį, jam nieko nesakė, jog yra ieškomas ir turi prisistatyti į Probacijos tarnybą. Patys pareigūnai jam taip pat neskambino ir neliepė grįžti į Lietuvą (D. B. buvo palikęs savo telefono numerį). Todėl teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, apie kurį jam paskambinusi pasakė motina, buvo netikėta žinia, ir jis nedelsdamas, dar tą pačią dieną įsigijo lėktuvo bilietus, nutraukė darbo sutartį ir 2015-07-15 grįžo į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą iš karto prisistatė į Probacijos tarnybą. Mano, kad jo laikinas išvykimas iš gyvenamosios vietos į kitą valstybę – Danijos Karalystę negali būti traktuojamas kaip vengimas atlikti teismo paskirtų pareigų ir auklėjamojo poveikio priemonių, nes jis buvo akivaizdžiai suklaidintas jam informaciją suteikusio pareigūno, o tai duoda pagrindą tvirtinti, jog paskirtų pareigų ir auklėjamojo poveikio priemonių nevykdė dėl pateisinamų priežasčių. Nurodo, kad apie rengiamą posėdį jam nebuvo pranešta, nei jis pats asmeniškai, nei per namiškius jokio šaukimo atvykti į teismo posėdį negavo, dėl ko jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti išsamius paaiškinimus dėl teismui pateikto teikimo, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 str. 2 d. numato, kad į teismo posėdį yra šaukiamas ir nuteistasis. Teigia, kad šiuo metu jis vykdo teismo nuosprendžiu jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir pažada ateityje vykdyti visus Probacijos tarnybos pareigūnų nurodymus bei nustatytas probuojamojo priežiūros priemones. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis be pateisinamų priežasčių nevykdė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 str. numatytų probuojamojo pareigų bei pažeidė to paties įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nuostatas, todėl mano, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, teismo posėdyje išklausęs nuteistojo, jo motinos paaiškinimų bei nuteistojo gynėjo ir prokuroro pozicijų, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. L. ir jį pasiuntė atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1860, įsigaliojusiu nuo 2012-07-01) 30 str., reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 d. 3 p. nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, visapusiškai neišsiaiškinęs ir neįvertinęs visų reikšmingų duomenų ir nenustatęs svarbių faktinių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis, kad po nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, priėmimo R. L. laikinai sezoniniam darbui (skinti braškių) buvo išvykęs į užsienį (Danijos Karalystę). Panevėžio apygardos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad teismas, paskelbęs nuosprendį, neišaiškino jam bausmės vykdymo atidėjimo ypatumų ir skirtų auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmių, todėl jis, ne viską supratęs, kreipėsi į prokurorą, kad išsiaiškintų, ar gali išvykti į užsienį. Prokuroras jį nukreipė į Probacijos tarnybą. Nuvykęs į Probacijos tarnybą inspektoriui D. B. paaiškino apie savo ketinimus išvykti į užsienį ir užsidirbti pinigų, kad galėtų atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Inspektorius jam pasakė, kad gali vykti į užsienį, nes Probacijos tarnyba jokios jo bylos neturi. Inspektoriui paliko savo kontaktinius duomenis, pasakė, kad išvažiuoja tik mėnesiui, tačiau braškių skynimo sezonas užsitęsė, dėl ko jis vėlavo sugrįžti į Lietuvą. Apie tai informavo savo motiną, o ši Probacijos tarnybą. Be to, jo motina ne kartą pareigūnų teiravosi, ar jam tikrai nereikia grįžti, tačiau jam grįžti niekas neliepė, patys pareigūnai jam taip pat neskambino. Kai iš motinos sužinojo, kad teismas jam panaikino bausmės vykdymo atidėjimą, jis iš karto sugrįžo į Lietuvą.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šių nuteistojo R. L. nurodytų aplinkybių bylos duomenys nepaneigia.
BPK 308 str. 4 d. nustatyta, jog teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Kartu pažymėtina, jog BPK 308 str. 4 d. yra numatyta ne teismo teisė, o pareiga nuteistajam išaiškinti bausmės vykdymo ypatumus. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 str.) išvadų 18 p. konstatuota, kad iš BPK 308 str. nuostatų teismui kyla pareiga, paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, nuteistajam išaiškinti paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų arba auklėjamojo poveikio priemonių esmę, paskirtį, jų nevykdymo pasekmes ir apskritai nuteistojo elgesio reikšmę atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Nuteistajam taip pat turi būti žinoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimo terminas gali būti pratęstas arba kad sprendimas atidėti bausmės vykdymą gali būti panaikintas ir nuspręsta vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. L. paskelbiant nuosprendį, kuriuo jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, dalyvavo, tačiau iš 2015-04-23 teismo posėdžio protokolo, esančio informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, matyti, kad teisėja, paskelbusi nuosprendį, išaiškino nuteistajam jo apskundimo laiką ir tvarką, tačiau, pažeisdama BPK 308 str. 4 d. nuostatas, neišaiškino paskirtos bausmės vykdymo ypatumų, skirtų auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmių.
Teismui pateiktos medžiagos duomenys taip pat liudija, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžio R. L. neskundė. 2015-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo priimtas patvarkymas vykdyti nuosprendį ir jis išsiųstas Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriui. Iš Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pranešimo dėl nuosprendžio gavimo matyti, kad minėtas nuosprendis Probacijos tarnyboje buvo gautas ir pradėtas vykdyti 2015-05-22. Tą pačią dieną nuteistasis buvo įrašytas ir į Probacijos tarnybos registrą, tačiau duomenų, kad jis būtų buvęs supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei pasekmėmis, nevykdant nuosprendžiu paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Tačiau tuo metu nuteistasis su tokiomis pasekmėmis ir negalėjo būti supažindintas, nes iš bylos duomenų matyti, kad jo Lietuvoje nebuvo, kadangi nuo 2015-05-01 jis pradėjo dirbti Danijos Karalystėje. Taigi į užsienį jis išvyko dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuteistasis, išvykdamas iš Lietuvos nuosprendžiui dar neįsiteisėjus, tuo metu galėjo pažeisti tik jam paskirtą kardomąją priemonę, jeigu tokia jam būtų buvusi paskirta. Tačiau jokia kardomoji priemonė teismo nuosprendžiu jam paskirta nebuvo, o apie savo išvykimą į užsienį dar iki nuosprendžio vykdymo pradžios jis buvo informavęs Pataisos tarnybos inspektorių D. B., ką patvirtino ir pats D. B., kuris Panevėžio apygardos teismui pateiktame pranešime nurodė, kad R. L. prieš įrašant jį į įskaitą buvo atvykęs į Probacijos tarnybą ir jam (D. B.) nurodė, kad nori išvykti į užsienį, rodė skrydžio bilietą, jis užsirašė nuteistojo telefono numerį, žodžiu jam išaiškino nuteistųjų teises ir pareigas. Tačiau savo pranešime D. B. nenurodė, jog R. L. jis būtų išaiškinęs skirtų auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes. D. B. pranešime nurodė, kad vietoj šaukiamo nuteistojo į Pataisos inspekciją buvo atėjusi jo motina ir močiutė, kurios patvirtino, kad R. L. tikrai yra išvykęs į užsienį, kad jos palaiko su juo ryšius ir esant būtinumui jį informuos apie privalomą atvykimą. Tačiau D. B. savo pranešime teismui nenurodė, kad R. L. motinai ir močiutei jis būtų sakęs, jog nuteistasis privalo grįžti į Lietuvą. Kad tokių nurodymų iš Pataisos tarnybos ji negavo ir dėl to atitinkamai jų neperdavė savo sūnui R. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė ir nuteistojo motina O. V.. Pasak O. V., ji bendravo su pareigūnais, jie lankėsi jos namuose, ji pati ne kartą buvo nuvykusi į Pataisos tarnybą, klausė pareigūnų, ar jos sūnui būtina tuoj pat grįžti iš Danijos Karalystės. Tačiau pareigūnai jai nesakė, kad R. L. nedelsiant grįžtų į Lietuvą, o tik klausė, ar jis tikrai jos nurodytomis datomis sugrįš į Lietuvą ir kad sugrįžęs prisistatytų į Probacijos tarnybą. Gavusi teismo nutartį, kuria sūnui panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, apie tai pranešė R. L., kuris iš karto sugrįžo į Lietuvą.
Taigi nors R. L. ir laikinai buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos į kitą valstybę – Danijos Karalystę, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės, kartu įvertinant ir nuteistojo jauną amžių (19 m.), jo gyvenimišką patirtį ir gebėjimą suvokti teisinių sankcijų įgyvendinimo svarbą ir jų nevykdymo pasekmes, bei tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, neleidžia jo elgesio vertinti tik neigiamai ir pripažinti, kad jis išvyko piktybiškai, vengdamas jam paskirtos bausmės, dėl ko būtų pagrindas panaikinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį realiai atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Šią išvadą patvirtina ir paties nuteistojo sugrįžimas į Lietuvą iš karto sužinojus apie teismo nutartį bei prisistatymas į Probacijos tarnybą, iniciatyvos rodymas pateikiant visus šiai susiklosčiusiai situacijai išsiaiškinti reikalingus duomenis, kurie be kita ko, patvirtinti kitais duomenimis. Tuo tarpu iš Probacijos tarnybos teikimo ir teismo sprendimo atrodytų, jog R. L. tyčia pažeidė reikalavimus, suprasdamas gresiančias pasekmes, siekdamas, kad būtų pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pastebėtina, kad teismui nėra pateikta duomenų, jog po sugrįžimo į Lietuvą R. L. pažeidinėtų teismo nuosprendžiu jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ar nevykdytų Probacijos įstatyme numatytų probuojamųjų pareigų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis po nuosprendžio priėmimo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Pateiktoje buvusio darbdavio (Danijos Karalystėje) charakteristikoje R. L. charakterizuojamas tik teigiamai, kaip darbštus, sąžiningas ir mandagus asmuo. Pasak darbdavio, jis tokį asmenį dar kartą priimtų į kolektyvą. Teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad jis neplanuoja daugiau išvykti iš Lietuvos, pažada vykdyti visus Probacijos tarnybos pareigūnų nurodymus bei nustatytas probuojamojo priežiūros priemones. Šiuo metu jis yra registruotas Darbo biržoje, turi siuntimą lankyti kursus, o nuo rugsėjo 7 d. pradės mokytis autokrautuvo specialybės. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis į užsienį išvyko vedinas tik gerų ketinimų – užsidirbti pinigų, kad galėtų atlyginti nuosprendžiu jam priteistą žalą.
Pažymėtina, kad bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 2 p. numatyta galimybė probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 str. 2 ar 3 d. numatytų pareigų arba šio kodekso 82 str. numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo 29 str. yra numatyta galimybė Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Taip pat šio įstatymo 13 str. 2 p. numatyta, jog probuojamasis turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos vykdymo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas. Iš to seka, kad įstatyme yra įtvirtinta galimybė ir įstatymų normos leidžia surasti patį tinkamiausią variantą bendradarbiaujant nuteistajam bei Probacijos tarnybai, kad būtų pasiektas probacijos tikslas, laikantis Probacijos įstatyme numatytų principų. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad šiuo metu jam yra teismo nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės ir kol jos nėra pakeistos ar probacijos vykdymas nutrauktas norminių aktų nustatyta tvarka, yra privalomos ir nuteistasis turi jų laikytis ir nepažeidinėti. Priešingu atveju, bausmės vykdymą prižiūrinti institucija bet kuriuo metu gali kreiptis į teismą su teikimu dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pagal nuosprendį paskirtos bausmės vykdymo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas išvadą, jog nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo jam skirtų auklėjamojo poveikio priemonių ir Probacijos įstatyme numatytų probuojamųjų bendrųjų pareigų, padarė atsižvelgęs tik į Probacijos skyriaus teikime pateiktą informaciją. Teismas Probacijos tarnybos teikimą išnagrinėjo nedalyvaujant nuteistajam R. L., nors teismui nuteistojo motina O. V. pateikė prašymą atidėti posėdį iki 2015-07-27, kuriame būtų galėjęs dalyvauti ir pats nuteistasis, ir nors tai nėra procesinis pažeidimas (nuteistojo neatvykimas nesustabdo šio klausimo nagrinėjimo (BPK 358 str. 2 d.), vis tik teismas, nusprendęs teikimą išnagrinėti nuteistajam nedalyvaujant, prarado galimybę gauti visapusišką informaciją, galėjusią nulemti priešingas skundžiamai nutarčiai išvadas, ir priėmė formalų sprendimą.
Atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad nuteistasis pasižada tinkamai vykdyti paskirtą bausmę, Probacijos tarnybos pareigūnų nurodymus bei nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad R. L. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas remiantis tik formaliomis Pataisos tarnybos teikime nurodytomis aplinkybėmis, kurios šiuo atveju nepatvirtina, nerodo ir neleidžia teigti, kad nuteistasis yra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jį pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bei įgyvendintas teisingumo principas. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, suteikiant nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, ir priimamas naujas sprendimas – Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. L. skundą tenkinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. L. atmesti.
Nutartis neskundžiama.