- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 1-895-667/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-01011-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- E. P.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam E. P., jo gynėjai advokatei Neringai Milašienei, asmeniui, kuris gali būti laiduotoju V. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. P. pagal 2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos mokėti sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 350 Lt nuo 2008-04-01 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną R. P., laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki pat sūnaus pilnametystės alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki sūnaus pilnametystės susidarė įsiskolinimas 17038,60 Lt, tai yra savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 str.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino, parodė, kad santuoką su R. P. sudarė 1992 m. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė E. P.. Kai su žmona išsituokė, sūnus liko su mama. Išlaikymas buvo priteistas 2002 m., o santuoka nutraukta 2008 m. Jis buvo įpareigotas per mėnesį sūnui mokėti 350 Lt. Šios sumos nemokėjo, nes neturėjo darbo, gyveno pas sergančią močiutę, ją prižiūrėjo, ji gaudavo invalidumo pašalpą. Tada pradėjo ieškoti laimės užsienyje. Užsienyje gyvena nuo 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik kelis mėnesius, gavo atlyginimą, tačiau neturėjo iš ko mokėti išlaikymo. Įsigijo verslo liudijimą, mėgino, bet verslas nepavyko. Visą laiką nemokėjo sūnui išlaikymo, nors žinojo kad tai privalo daryti. Pagaliau po 20 metų nedarbo turi darbą, todėl pradėjo grąžinti įsiskolinimą ir žada likusią nesumokėtą sūnui sumą sumokėti, dėl to susitarė su buvusia sutuoktine. Su jo buvusia šeima bendraudavo jo motina, ji jiems padėdavo pinigais. Šiuo metu gyvena Norvegijoje, dirbu ūkvedžiu. Nors savo buvusiai žmonai yra skolingas už vaiko išlaikymą, tačiau ji nutraukė prieš jį vykdomąją bylą. Vykdomoji byla nutraukta, nes buvusi žmona norėjo jam padėti, taip su ja susitarė. Savo poelgį vertina blogai, pripažįsta, kad yra kaltas. Buvo darbingas, bet nerasdavo darbo. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis dalimis sumokėjo Vaikų išlaikymo fondui padarytą žalą, jis norėtų, kad jam būtų pritaikytas laidavimas, už jį laiduotų jo mama, kuri gyvena Lietuvoje, su ja kasdien bendrauja Skaipu. Jo mama kartu Norvegijoje negyvens, bet kontroliuoti jį gali, ji jam daro gerą įtaką. Jis nenori, kad jam būtų paskirta bausmė, kuri trukdytų jam grįžti į darbą, nes jis atskrenda į kiekvieną teismo posėdį, atsiprašęs iš darbo, dabar su juo sudaryta pastovi darbo sutartis. Kadangi dabar jo materialinė situacija pagerėjo, ruošiasi padėti vaikui. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorė siūlė arešto bausmę, tačiau arešto negali atlikti, nes nori išlaikyti darbą. Be to, negalėtų atlikti ir laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmes. Baudą galėtų sumokėti, jei ji būtų išdėstyta per kelis mėnesius. Darbas jam dabar yra svarbiausias, nes 20 metų jo ieškojo. Jis nesislapstė nuo policijos, jo artimieji ir vaikas žinojo kad jis Norvegijoje, pats atvyko išsiaiškinti, nes jam paskambinus policijai, ji jam nieko nepasakė, kodėl jo ieško, tik grubiai visko prikalbėjo. Po to atsiradus darbe galimybei išvykti iškart grįžo į Lietuvą, kur buvo policijos sulaikytas, po to paleistas iš sulaikymo, nuvykęs pas ikiteisminio tyrimo tyrėją sutiko su jo pasiūlyta bausme - arešto atlikimu, nes buvo pervargęs, norėjo, kad greičiau išleistų į darbą, buvo užbaigta byla, jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, vėl buvo leista išvykti į užsienį. Vėliau pasitaręs su advokate, jis savo ir pasiskolinęs iš mamos pinigų atlygino valstybei padarytą žalą ir dabar Vaikų išlaikymo fondo administracija jam nebeturi pretenzijų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais įrodymais.
Iš Prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad E. P. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų E. P., gim. 1993-10-04, jie baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 6-8).
Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. P.. Gyvenant santuokoje gimė sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nesusiklosčius gyvenimui kartu, maždaug 1997 m. pradėjo gyventi atskirai, ji liko su nepilnamečiu sūnumi. Nuo to laiko daugiau niekada su E. P. negyveno, bendro ūkio nevedė, nors oficialiai santuoka nutraukta nebuvo. Kadangi pradėjus gyventi atskirai E. P. sūnaus išlaikyti nepadėjo, tai ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Išlaikymas teismo sūnui buvo priteistas 2002-09-30, o 2008-08-08 buvo išlaikymo perteisimas, po kurio priteista mokėti po 350 Lt. kas mėnesį, pradedant nuo 2008-04-01 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės. Tuo pačiu sprendimu buvo nutraukta jų santuoka. Po antro priteisimo E. P. teismo priteisto išlaikymo nemokėjo nei karto. Kadangi E. P. teismo priteisto išlaikymo nemokėjo, tai 2008-02-12 su prašymu dėl išmokų kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją. 2008-07-09 buvo priimtas sprendimas išmokas mokėti, jas gauna nuo 2008-01-12. Buvęs sutuoktinis su sūnumi iki pilnametystės bendravo mažai, jo auklėjimu ir mokymusi domėjosi taip pat mažai, švenčių progomis pasveikindavo, kartais ir su dovanomis, tačiau teismo priteisto išlaikymo nemokėjo, jokios kitos materialinės paramos neteikė. Ji byloje civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 28)
Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vyresniąja specialiste. Į Vaikų išlaikymo fondo administraciją pareiškėja R. P. kreipėsi 2008 m. vasario 12 d. Pareiškėja R. P. pateikė dokumentus, nurodytus „kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo“ 5 punkte. Remiantis pateiktais dokumentais 2008-07-09 buvo priimtas sprendimas dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-8149, kuriuo nuspręsta nuo 2008-02-12 E. P., gim. 1993-10-04 kiekvieną mėnesį mokėti po 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Ši išmoka bus mokama iki kol atsiras LR Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Iš antstolės U. D. 2008 m. rugsėjo 5 d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0050/08/01059 buvo matyti, kad iš E. P. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 350 Lt. kas mėnesį išieškotojai R. P.. Atsižvelgiant į gautą dokumentą, 2008-10-28 buvo priimtas sprendimas dėl sprendimo pakeitimo Nr. 1.35-13776. E. P. išmokos iš vaikų išlaikymo fondo nutrauktos nuo 2011 m. spalio 4 d., nes jis sulaukė pilnametystės. (b. l. 25-26).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2014-03-06 rašto Nr. (4.2)D2-5626 matyti, kad 2014-03-06 duomenimis skolininkas E. P. pilnai padengė įsiskolinimą Fondo valdybai, jie sutinka, kad būtų taikytas laidavimas. (b.l. 114, 120, 132, 137, 138)
Iš 2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš E. P. sūnaus E. P. išlaikymui buvo priteista teikti lėšas periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2008-04-01 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės. (b. l. 40).
Iš 2011-11-23 antstolės L. U. Dzikienės pateiktų duomenų Nr. 0050/08/01059 matyti, kad skolininkas E. P. nuo 2008-08-08 alimentų nemokėjo, išlaikymo įsiskolinimas iki pilnametystės yra 17038,60 Lt. Iš 2014-03-05 antstolės L. U. Dzikienės pažymos Nr. 0050/08/01059 matyti, kad 2014-03-05 išieškotoja P. R. pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/08/01059 ir sutinka sumokėti antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas. (b.l. 50, 124).
Iš kaltinamojo pateiktų dokumentų matyti, kad jis dirba oficialiai dirba staliumi (duomenys neskelbtini) mieste ir legaliai gyvena (duomenys neskelbtini), gauna pajamas, moka priskaičiuotus mokesčius, jis yra sudaręs terminuotą darbo sutartį iki 2016-02-01. (b.l. 102-107, 125-131)
Pagal BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Ištyrus teismui pateiktus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis vengė išlaikyti savo sūnų. Teismas laiko, kad E. P. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str.
Prokurorė kreipdamasi į teismą šioje byloje su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu ir pripažinus E. P. kaltu jam paskirti 30 MGL parų areštą, siūlė vadovautis BK 64-1 str. ir paskirtą bausmę –areštą sumažinti vienu trečdaliu, pareiškime buvo nurodyta, kad E. P. sutinka su tokia jam skirtina bausme. (b.l. 81, 83-85) Kauno apylinkės teismas 2014-01-09 byloje priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskyrė E. P. prokurorės prašomą bausmę. (b.l. 86-88)
Kaltinamasis P. susipažinęs su teismo sprendimu ir paskirta bausmę, prašė surengti teismo procesą, nes buvo apklausiamas ir sulaikytas nedalyvaujant gynėjui, jam nebuvo žinomos jo kaip įtariamojo teisės, todėl neprieštaravęs su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutikęs su jam skirtina arešto bausme. (b.l. 91)
Bylą perdavus nagrinėti teismo posėdyje, kaltinamasis E. P. išreiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti pagal laidavimą jo motinai E. V. Žitkevičienei. Ji nurodė, kad yra kaltinamojo mama, daugiabučio namo savininkų bendrijos „Eglė“ charakterizuojama teigiamai, baudžiamojon, administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo. (b.l. 108-113)
BK 40 str. numato teismui galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumą : 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Tik padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. atitinka BK 40 str. nuostatas, t.y. yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl jos, atlygino padarytą žalą ir yra pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, tačiau teismas mano, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos BK 40 str. nuostatos. Teismas savo išvadą grindžia tuo, kad kaltinamasis šiuo metu kuria savo socialinį gyvenimą Norvegijoje, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad E. V. Ž. kartu su juo Norvegijoje negyvens, todėl teismas mano, kad ji realiai neturės galimybės jo kontroliuoti ir prižiūrėti, kad daugiau nenusikalstų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 str.): kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 64), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 62-63), į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 58), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 60). Be to, atsižvelgtina į tai, kad jis atlygino Vaikų išlaikymo fondo administracijai žalą, daugiau nebenusikalto, į tai, kad R. P. pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą dėl sūnaus E. P. išlaikymo (b.l. 124), į tai, kad jis kuria savo gyvenimą Norvegijoje, turi teisę gyventi ten (b.l. 107), dirba ir yra pasirašęs 2 metų sutartį su darbdaviu (b.l. 130) bei į kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 1 d., 2 d.
BK 54 str. nustatyta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskrecįją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. BK 54 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismas gali, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, įstatyminiam pagrindui esant konkrečioje byloje kaltininkui nustatant individualizuotas bausmės ribas.
BK 62 str. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir E. P. padaryto nusikaltimo pobūdžio, jis sužinojęs kad dėl jo veiksmų atliekamas tyrimas pranešė savo buvimo vietą, atvyko į policiją, ėmėsi visų priemonių, kad būtų atskleistas jo padarytas nusikaltimas ir atlyginta padaryta žala, kas laikytina BK 62 str. 1 d. nurodyta sąlyga - nusikalstamą veiką padariusio asmens savanoriškas atvykimas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus.
Todėl teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jis anksčiau niekada neteistas, jo turtinę, socialinę padėtį, tai, kad jis dirba užsienyje, kas leis atlyginti padarytą žalą savo sūnui, mano, kad BK 164 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t.y. paskyrus jam viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmes jam būtų apribota galimybė išvykti į Norvegiją ir dirbti, dėl ko jis neturėtų galimybės adaptuotis socialiniame gyvenime, įsitvirtinti darbe bei neturėtų galimybės sumokėti atsiradusią žalą, todėl vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kurios dydis būtų analogiškas prokurorės paprašytai skirti arešto bausmei, vadovaujantis BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, arešto bausmę pakeitus į baudą (BK 47 str. 1 d. 2 p. a) p.p.).
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtas laikas nuo 2013-12-19 17.30 val. iki 2013-12-20 9.30 val. (b.l. 77, 80) (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.).
Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti , kuri buvo paskirta tik bylą perdavus į teismo posėdį, tikslu operatyviai išnagrinėti bylą, paskelbus nuosprendį, panaikintina (b.l. 118).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307 str.,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d., 62 str. jam skirti 60 (šešiasdešimt) MGL, t.y. 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) MGL, t.y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-12-19 17.30 val. iki 2013-12-20 9.30 val., t.y. 1 parą ir paskirti galutinę bausmę - 38 (trisdešimt aštuonių) MGL, t.y. 4940 Lt (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt litų) dydžio baudą, ją išdėstant 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paskelbus nuosprendį panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 4 mėnesius (sumokant kiekvieną mėnesį po 1235 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis litus) pradedant mokėti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki kito mėnesio 15 d., į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.