Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-206-425/2018

teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01594-2017-9

2018 m. vasario 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2013-842/2017 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. R., išvadą teikiančiai Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. prašė teismo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters išlaikymą, padidinant priteisto išlaikymo dydį iki 299 Eur kas mėnesį, iki dukters pilnametystės, o dukrai sulaukus pilnametystės ir besimokant vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyrius – iki sukaks 24 metai, priteisti 3 296,88 Eur įsiskolinimą už neskirto išlaikymo dalį.

Nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 435 Eur suma, nuo šalių sutarties dėl vaiko išlaikymo dydžio pasikeitė šalies ekonominė situacija, pakilo prekių bei paslaugų kainos, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ieškovė turi išlaikytinį, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2010 patvirtintos taikos sutarties 2 dalį, nustatydamas, kad atsakovas A. R. dukros V. R. išlaikymui moka 160 Eur dydžio periodines išmokas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Bylos dalį dėl ieškovės R. M. reikalavimo atsakovui A. R. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė ieškovei atsisakius šio reikalavimo.

Darė išvadą, jog šalys neteikė įrodymų apie turimas santaupas, todėl savo turtinės padėties iki galo neatskleidė.

Nustatė, jog V. R. išlaikymui per mėnesį reikalinga 340,08 Eur suma, tokio dydžio išlaikymą šalys pagal savo finansines galimybes gali suteikti, vaikui iš atsakovo skiriama išlaikymo suma, atsižvelgus į pasikeitusią ekonominę situaciją, padidėjusias atsakovo pajamas, nustatytus vaiko poreikius, didintina.

Įvertinęs šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius ir jiems skirto išlaikymo dydį, susiklosčiusius šalių tarpusavio bendravimo ypatumus, į ieškovės galimybes prie dukters išlaikymo prisidėti 138 Eur suma, teismas sprendė priteisti iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters išlaikymui 160 Eur dydžio išlaikymą.

Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą vyresniam nei 18 metų vaikui atmetė, nes vaikui sulaukus pilnametystės teisė kreiptis dėl išlaikymo priklauso jam pačiam, o ne kuriam nors iš tėvų.

Darė išvadą, jog atsakovas papildomai vaikui skiria 40-70 Eur per mėnesį ar net didesnį išlaikymą tuo metu, kai vaikas būna pas jį. Nenustatė, kad atsakovas kada nors būtų vengęs vykdyti savo pareigas vaikui.

Atkreipė atsakovo dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė V. R. išlaikymui skirtus pinigus naudotų ne vaiko interesais.

Atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nenustatė, jog ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar nesąžiningai pareiškusi nepagrįstus reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą, padidinant priteistiną iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters V. R. išlaikymo dydį iki 299 Eur, panaikinti sprendimo dalį dėl 115 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

Tvirtina, kad teismas nepagrįstai sumažino išlaidas žiemos sezonui, uniformai, maistui namuose. Nurodo, jog teismas riboja būtiniausius vaiko fiziologinius poreikius rūbams bei avalynei šalčiausiu metų laiku, nes rūbus, avalynę išplovus, taisant, vaikas žiemą neturėtų dėvėti rudens/pavasario sezono rūbų bei avalynės, kas neišvengiamai atsilieptų vaiko sveikatai. Paaiškina, kad uniformos dvejiems metams neįmanoma nupirkti dėl vaiko amžiaus, padėvėtos uniformos nebūtų įmanoma parduoti dėl jos nusidėvėjimo. Teigia, jog maisto išlaidos nepagrįstai sumažintos, nepateikus jokių konkrečių paskaičiavimų, neįtraukus būtiniausių įvairių natūralių vitaminų, papildų, būtinų normaliam vaiko vystymuisi.

Mano, kad teismo nustatyta dukters išlaikymo suma turi būti didintinas 13,33 Eur suma, skirta žiemos sezono avalynei ir rūbams, 2,08 Eur suma, skirta vaiko uniformos poreikiams, ir 73 Eur suma, skirta maistui namuose. Teigia, kad išlaikymo dukrai suma sudarytų 428,49 Eur sumą.

Nesutinka su teismo motyvais dėl atsakovo skirtinų papildomų sumų vaiko išlaikymui, nes nebuvo aiškintasi, ar dukrai bendravimui su tėvu nebuvo anksčiau perduoti reikiami rūbai ir avalynė. Teigia, jog nebuvo pagrindo įskaičiuoti atsakovui sumą už vaiko drabužius ir avalynę, kuri nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais.

Teigia, kad nepagrįstos atsakovo nurodytos išlaidos pramogoms, nes nepateikė jokių duomenų apie jas, ir šios išlaidos negali būti atimamos iš išlaikymo sumos, kaip nesusijusios su pastoviu ir teiktinu vaikui išlaikymu.

Nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė išlaikymo dukrai dydžius tarp tėvų, nes motinai tektų 180,08 Eur per mėnesį, o atsakovui – 160 Eur, kai teismas tik deklaravo geresnę atsakovo turtinę padėtį. Pažymi, kad nebuvo nustatyta jokia konkreti faktinė aplinkybė, jog ieškovė galėtų gauti geriau apmokamą darbą, todėl nepagrįstai nesivadovauta dabartinėmis ieškovės pajamomis, nes turtinė padėtis išlaikymo teikimo atveju siejama su esama tėvų turtine padėtimi.

Tvirtina, kad teismas priteisė faktiškai didesnę išlaikymo dalį motinai, nesivadovavęs bylos aplinkybėmis, kai atsakovo gaunamas darbo užmokestis daug didesnis nei ieškovės. Mano, jog prašoma priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 299 Eur kas mėnesį mokėtina suma laikytina pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to, pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos prašymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis.

Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Byloje nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp R. M. ir A. R., pagal kurią A. R. įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 400 Lt (115,84 Eur) periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį.

Ieškinyje dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, R. M. nurodė, jog pakito šalies ekonominė padėtis, atsakovo turtinė padėtis žymiai pagerėjo, o ieškovės – pablogėjo, dukrai teikiamas išlaikymas neatitinka būtiniausių poreikių užtikrinimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad VSDFV duomenimis, 2016-2017 metais ieškovės R. M. vidutinės darbinės mėnesio pajamos sudarė 442,31 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovė R. M. asmenine nuosavybe valdo 2-jų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: Mazda 323, 1997 m. gamybos, bei VW Passat, 2004 m. gamybos. Pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį R. M. teikia kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. M. po 120 Eur sumą (CPK 179 str. 3 d.).

Atsakovas A. R. 2017 metų sausio-liepos mėnesiais gavo vidutiniškai 472,09 Eur darbines pajamas (neatskaičius mokesčių), nuosavybės teise valdo ¼ dalį žemės sklypo sus statiniais (duomenys neskelbtini), ½ dalį 3,63 ha ploto ir 3/250 dalis 2,5 ha ploto žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), kito registruotino turto neturi. Atsakovas 2016-2017 metais dirbdamas UAB „Transorloja“ uždirbdavo vidutiniškai apie 1 363,922 Eur (atskaičius mokesčius). Į nurodytą uždarbio suma įtraukti komandiruotpinigiai ir dienpinigiai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad bylos šalių dukrai V. R. 2018 m. liepos 1 d. sukaks tik 8 metai, kad V. neturi specialių poreikių ar sveikatos taisymo problemų, daro išvadą, kad jos poreikiai nėra tiek dideli kaip, kad paauglio vaiko, dėl padidėjusių poreikių maistui, drabužiams, pramogoms, mokymo priemonėms ir t. t., todėl nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad būtiniems dukros V. poreikiams užtikrinti būtina 428,49 Eur suma.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad LR Išmokų vaikams įstatymo (1994-11-03 Nr. I-621 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 6 straipsnis numatė teisę kiekvienam vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės gauti 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką (30 Eur kas mėnesį). Tokiu būdu ieškovei apeliantei skiriant V. išlaikymui jos nurodytą 138,00 Eur, atsakovui pirmosios instancijos teismo priteistą 160,00 Eur, įvertinus valstybės mokamą nepilnamečiam vaikui 30 Eur kas mėnesį išmoką, nepilnametės Vaivos išlaikymui kas mėnesį būtų skiriama 328,00 Eur suma. Nurodyta suma apeliacinės instancijos teismo vertinimu pripažintina pakankama pilnai užtikrinti 8 metų būtinus vaiko poreikius.

Apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovo A. R. gaunamos darbo pajamos daugiau nei keturis kartus viršija ieškovės gaunamas pajamas, nėra pakankamas pagrindas didinti pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteistą padidintą pakankamo dydžio išlaikymo sumą. V. augant atsiras (gali atsirasti) papildomos išlaidos, todėl naujai atsiradusios aplinkybės būtų pagrindas kreiptis į teismą, prašant didinti skundžiamu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime sumažintų išlaidų dukros V. drabužiams žiemos periodu, mokyklinei uniformai, maistui namuose, atsakovo tariamai skiriamų lėšų, būnant dukrai V. pas atsakovą A. R. namuose nėra esminiai svarbūs ir tiek faktiškai reikšmingi, kad jais remiantis būtų pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes šios nutarties 27 punkte konstatuota, kad V. išlaikymui kas mėnesį skiriama 328,00 Eur suma pilnai užtikrina būtinus 8 metų vaiko poreikius. Skirti didesnę išlaikymo sumą šiuo metu nėra pakankamo pagrindo ir būtinumo.

Virš aptartais motyvais ir padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo netenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.