Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-193/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
2-193/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
akcinės bendrovės „If draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Neribotos galimybės“
Trečiasis asmuo
G. L., uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“
Advokatai
Andrius Dobrovolskis
Kategorijos
  • 96.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-193/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 96.5, 121.17(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „If draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1754-585/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neribotos galimybės“ dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys byloje G. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo AB „If draudimas“ atstovas 2008 m. gruodžio 3 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Neribotos galimybės“ 144 556,23 Lt žalos atlyginimą, 3 921 Lt žyminį mokestį, 3 500 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti pareikšto ieškinio sumos dydžio laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas, esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose, lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ir priklausančias atsakovui. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra aiški, atsakovas vengia atsiskaityti, todėl yra pagrindas manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba bus neįmanoma jo įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi netenkino ieškovo AB „If draudimas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.

Nutartyje rašoma, kad vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su skolininko veiklos pobūdžiu, jo veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis skolininko turtinėms galimybėms įvertinti, savaime negali būti lemianti nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį. Priešingai, ieškovas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis jam neaiški. Atsisakymas vykdyti ieškovo pareikštą reikalavimą nėra pakankamas pagrindas taikyti CPK 144 straipsnyje numatytas priemones, bet gali būti kilusio ginčo tarp šalių patvirtinimas. Atsakovo atsisakymas vykdyti ieškovo reikalavimą yra pagrindas ginti pažeistą teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besąlygiškai siejamas su CPK 145 straipsnio numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nesant kitų duomenų, atsakovas vertinamas kaip vidutiniškai sėkmingai veikianti verslo įmonė, o laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, nenustačius įstatyme nurodytų pagrindų, netaikomos.

Šalies argumentai

Ieškovo AB „If draudimas“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skunde rašoma, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, jeigu teismas įsitikino tuo, jog yra reali grėsmė, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau įstatymas nereikalauja pateikti jokių įrodymų. Teismo argumentai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, pagal kurią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika preziumuojama ir tuomet, kai ginčijamasi dėl didelės pinigų sumos. Vien dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl kitų įrodymų šiai prezumpcijai pagrįsti pateikti nereikia. Ieškovas gavo neigiamą atsakymą iš atsakovo dėl pretenzijoje nurodyto reikalavimo tenkinimo, neturėjo galimybių sužinoti atsakovo įstatinio kapitalo dydžio, jo veiklos apimčių ir turtinių galimybių. Atsakovo veiklos pobūdis yra statybos darbai, todėl, atsižvelgiant į šios dienos ekonominę situaciją valstybėje bei statybos sektoriuje dirbančių įmonių finansines problemas, galima daryti išvadą, jog yra didelė tikimybė, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui ir teismui patenkinus ieškinį atsakovas gali būti nepajėgus įvykdyti teismo sprendimo. Teismo argumentai, kad nesant kitų duomenų atsakovas vertintinas kaip vidutiniškai sėkmingai veikianti verslo įmonė, neturi pagrindo. Ieškinio suma yra didelė, todėl vien dėl šios aplinkybės teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ atstovas atsiliepimu į ieškovo AB „If draudimas“ atskirąjį skundą prašo tenkinti ieškovo AB „If draudimas“ skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties. Atsiliepime rašoma, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Nėra žinomas atsakovo finansinis pajėgumas, o jam yra pareikštas didelės sumos reikalavimas. Teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kai yra pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes laikoma, jog didelė suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomo užtikrinti turtinio reikalavimo dydžio klausimas nėra siejamas su atsakovo veiklos tyrimu, tokios veiklos pelningumu bei specifika, atsakovo finansiniais pajėgumais. Svarbią reikšmę šiuo atveju turi ir situacija statybų sektoriuje.

Atsakovo UAB „Neribotos galimybės“ atstovė atsiliepimu į ieškovo AB „If draudimas“ atskirąjį skundą prašo ieškovo AB „If draudimas“ skundą atmesti ir palikti nepakeistą teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį. Atsiliepime rašoma, kad teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį. Prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti turi būti nurodytas aiškus ir konkretus pagrindas, leidžiantis manyti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Subjektyvi aplinkybė, jog ieškovui nėra aiški atsakovo turtinė padėtis, savaime nereiškia, kad minėta padėtis bloga ir atsakovas gali tapti nemokus. Atsiradusi žala nėra atsakovo UAB „Neribotos galimybės“ skola ieškovui AB „If draudimas“, kol ji neįrodyta teisme, todėl remtis ja apeliantas negali. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog įstatymas nereikalauja pateikti jokių įrodymų, pagrindžiančių būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba pasidarymą neįmanomo. Neturint konkrečių duomenų, klaidinga daryti išvadą, kad atsakovas UAB „Neribotos galimybės“ gali būti finansiškai nepajėgus įvykdyti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. balandžio 6 d., 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Nurodyti advokato padėjėjo teisės atstovauti teismuose apribojimai netaikomi, kai sutartis dėl teisinės pagalbos su advokato padėjėju sudaryta ir jos pagrindu atstovavimo civiliniame procese teisiniai santykiai atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2-465/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-234/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2-445-1/2005).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo AB „If draudimas“ atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė teismui advokato padėjėjas A. Dobrovolskis (b. l. 7-8). Iš paties ieškovo atstovo advokato padėjėjo A. Dobrovolskio pateikto Lietuvos advokatūros advokatų tarybos posėdžio 2005 m. rugsėjo 15 d. protokolo išrašo Nr. 6 matyti, kad jis į advokatų padėjėjų sąrašą įtrauktas 2005 m. rugsėjo 15 d., o padėjėjo praktiką pas advokatę E. Domajevą pradėjo atlikti nuo 2005 m. spalio 1 d. (b. l. 14). Su advokato padėjėju atstovavimo sutartis sudaryta 2008 m. lapkričio 20 d. (b. l. 9). Šios aplinkybės patvirtinta tai, kad advokato padėjėjui A. Dobrovolskiui yra taikytini minėti 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies ribojimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą (atstovavimo sutartį), atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai, todėl, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas A. Dobrovolskis neturi teisės pasirašyti atskirąjį skundą ir jį pateikti apeliacinės instancijos teismui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti advokato padėjėjo pasirašytą ir ieškovo vardu paduotą atskirąjį skundą bei grąžinti skundą padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, jog skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikta 2008 m. lapkričio 20 d. atstovavimo sutartimi advokato padėjėjui apskritai suteikta teisė atstovauti ieškovui tik pirmosios instancijos teisme (b. l. 9). Nors sutartimi jam suteikta ir teisė apskųsti teismo sprendimus ir nutartis, pasirašyti skundus, tačiau, kaip jau nurodyta, atskirojo skundo pasirašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui laikytinas šalies atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio proceso sudedamąja dalimi, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą (atstovavimo sutartį), atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju minėtų aplinkybių pagrindu yra negalimi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtos aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal ieškovo akcinės bendrovės „If draudimas“ atskirąjį skundą, paduotą ieškovo atstovo advokato padėjėjo Andriaus Dobrovolskio, dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1754-585/2009, nutraukti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis