Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal su pareiškėjos A. A. pareiškimu dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. ABT862970, suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tačiau pareiškėja jį pametė. Nurodė, kad ji neteko vairuotojo pažymėjimo, kurį buvo įgijusi 1988-1989 metais. Todėl kreipėsi į VĮ „Regitra“ , norėdama gauti jo dublikatą ar naują vairuotojo pažymėjimą, tačiau jį išduoti pareiškėjai buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nėra duomenų, jog jai vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. LR Vidaus reikalų ministro Įsakymo Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 16 p. numato, kad VĮ „Regitra“, surinkusi iš policijos įstaigos gautą informaciją, priima sprendimą išduoti vairuotojo pažymėjimą ar jo neišduoti. Viešo administravimo subjekto priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracine tvarka. Taigi, pareiškėja, praradusi vairuotojo pažymėjimą, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas dėl sprendimo priėmimo. Taigi, toks fakto nustatymas, kad pareiškėjai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo prarastas, nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl pareiškimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad A. A. patvirtinti aplinkybę, kad buvo įgijusi asmeninę teisę (teisę valdyti transporto priemones) gali pagrįsti tik nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios kompetencijos teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, o būtent nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (tikslu, kad būtų atliktas įrašas Vairuotojų registre) siekia pareiškėja, byla yra nagrinėtina bendros kompetencijos - Vilniaus miesto apylinkės teisme. 2016-09-21 nutartimi civ. byloje Nr. e2-40360-465/2016 A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atsisakyta priimti nepagrįstai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

4. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

5. CPK 444 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi, nustatinėjami tik tokie juridinę reikšmę turintys faktai, kurie pareiškėjui sukelia tam tikras teisines pasekmes.

6. CPK 444 str. 2 yra nustatytas sąrašas atvejų, kai yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Tačiau ši norma tiesiogiai nenumato, kad dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo fakto gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. CPK 444 str. 2 d. 9 p. yra nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. CPK 445 str. yra nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Vairuotojo pažymėjimo tvarką reglamentuoja 2008 m. rugsėjo 10 d. LR Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 16 p. yra nurodyta, kad: jei vairuotojo pažymėjimas ar vairuotojo kortelė nepateikiami ir duomenų apie vairuotojo pažymėjimo išdavimą pareiškėjui nėra Vairuotojų registre, įgaliotasis darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi raštu dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo į jį išdavusią policijos įstaigą. Policijos įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įgaliotojo darbuotojo paklausimo gavimo dienos pateikia turimą informaciją apie pareiškėjui išduotą vairuotojo pažymėjimą. Įvertinęs iš policijos įstaigos gautą informaciją, įgaliotasis darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atsakymo iš policijos įstaigos gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą ir per 3 darbo dienas nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją raštu, kartu išsiųsdamas sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Minėtame teisės akte yra aiškiai nurodyta vairuotojo pažymėjimo (ar jo dublikato) išdavimo tvarka, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėja negali pasinaudoti kita nei CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka tam, kad jai būtų išduotas pamesto vairuotojo pažymėjimo dublikatas. Taigi, remiantis CPK 445 str., darytina išvada, kad pareiškėja dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo negali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ji pirmiausia turi kreiptis kitas institucijas, kurios išduoda vairuotojų pažymėjimus (VĮ „Regitra“). Gavusi iš viešojo administravimo subjekto neigiamą atsakymą pareiškėja turės teisę jį skųsti administracine tvarka.

9. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK XXVI skyriaus nuostatas ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels jai jokių teisinių pasekmių ir todėl pagrįstai pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.