- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- 2-1676-510/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00217-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno tiltai“
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. M. ir advokatui G.Dabkevičiui, atsakovo atstovei advokatei S.E.Šalūgaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ dėl įsiskolinimo bei netesybų priteisimo, vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Idmava ir partneriai“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Idmava ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 619 105,52 Lt skolos, 45 729,09 Lt delspinigių, 15,21 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. sudarė su atsakovu AB „Kauno tiltai“ nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. DB-6428, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą, o atsakovas šį turtą nupirkti ir sumokėti už jį šalių sutartą 5 811 500 Lt sumą, įskaitant V. A. sumokėjo 492 500 Lt avanso. Likusią 4 619 065,52 Lt sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, kai atsakovo vardu bus suderintas, jo nuožiūra ir sąskaita parengtas žemės sklype rekonstruojamų ir statomų pastatų techninis projektas ir išduotas visiškai galiojantis statybos leidimas. Nuosavybės teisė atsakovui perėjo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momentu. Ieškovas sutarties 6.5. p. pagrindu įsipareigojo atlikti visus nuo jo priklausančius organizacinius veiksmus, kad ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. būtų suderintas atsakovo pateiktas techninis projektas ir jo pagrindu būtų gautas statybos leidimas. Ieškovas ragino atsakovą kuo skubiau pateikti visus reikiamus dokumentus statybos leidimui gauti, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo. Ieškovas 2009 m. kovo 13 d. raštu Nr. 09-061 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu iki 2009 m. balandžio 1 d. sumokėti visą likusią turto kainos dalį. Į tokį ieškovo reikalavimą atsakovas atsakė 2009 m. kovo 19 d. raštu Nr. 391, informuodamas, kad vienašališkai nutraukia sutartį. Pagal sutarties reg. Nr. DB-6428 7.6. p. bet kuri šalis, kitos šalies rašytiniu pareikalavimu, moka kitai šaliai 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytų įsipareigojimų sumos. Kadangi laikytina, kad prievolė sumokėti likusią sumos dalį už įsigytą turtą pagal sutarties 6.5. punktą atsakovui atsirado 2009 m. kovo 2 d., atsakovas privalo mokėti delspinigius. Sutarties reg. Nr. DB-6428 7.2. punkte numatyta, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai ieškovas pažeidžia savo įsipareigojimą atlikti visus nuo ieškovo priklausančius organizacinius veiksmus tam, kad ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. būtų suderintas atsakovo pateiktas techninis projektas ir jo pagrindu būtų gautas statybos leidimas. Atsakovas, nutraukdamas vienašališkai sutartį, remiasi sutarties 7.2. punktu. Atsakovo teigimu, ieškovas turėjo parengti ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą, organizuoti techninio projekto parengimą bei statybos leidimo gavimą. Tačiau pagal teisės aktų nuostatas prašymo pateikimas statinio projektavimo sąlygoms ir statybos leidimui gauti yra išskirtinė statytojo (atsakovo) teisė. Kadangi jokia projektavimo darbų rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tai tiek techninio projekto sąlygų išdavimas, tiek pačio techninio projekto rengimas yra atsakovo pareiga, kurią jis pažeidė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 619 105,52 Lt skolos, 45 729,09 Lt delspinigių, 15,21 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Atsakovas AB „Kauno tiltai“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 492 500 Lt avansą, 150 000 Lt baudą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais. Sutarties 7.5 p. numatyta, kad kai sutartis nutraukiama dėl ieškovo kaltės, ieškovas įsipareigoja grąžinti atsakovui visas jo pagal sutartį sumokėtas sumas ir sumokėti 150 000 Lt baudą bei padengti atsakovo išlaidų, susijusių su atsakovo įsipareigojimų įvykdymu bei nutraukimu, dalį, viršijančią baudos sumą. Ieškovas pažeidė sutarties 6.5. p. numatytą įsipareigojimą atlikti visus nuo ieškovo priklausančius organizacinius veiksmus tam, kad ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. būtų gautas statybos leidimas. Remiantis sutarties 7.8 p., nutraukus sutartį, šalims yra taikoma abipusė restitucija. Be to, 2009 m. gegužės 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ieškovas neišsaugojo inžinerinio statinio–siurblinės, taip pat inžinerinio statinio – susisiekimo komunikacijos–technologinio vamzdyno, dengtos naftos siurblinės, dengtos geležinkelio cisternų užpylimo estakados, rezervuarų ir tvoros. Ieškovas, pardavęs šį nekilnojamąjį turtą, liko šio turto saugotoju, ką patvirtina tarp šalių 2008 m. rugsėjo 23 d. sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti nekilnojamojo turto apsaugos ir priežiūros paslaugas. Tokiu būdu ieškovas neišsaugojo žymios dalies nekilnojamojo turto, dėl ko nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis yra taip pat nutrauktina. Sunaikinto turto vertė yra 1 155 408,80 Lt. 2009 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad AB „Kauno tiltai“ nuo 2009 m. balandžio 18 d. vienašališkai nutraukė nekilnojamųjų daiktų pardavimo-pirkimo sutartį, ir nurodė, kad šis liudijimas yra pagrindas panaikinti AB „Kauno tiltai“ vardu įregistruotą nuosavybės teisę ir įregistruoti nuosavybės teisę į šį turtą UAB „Idmava ir partneriai“ vardu Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centras išregistravo nuosavybės teisę į statinius bei žemės sklypo nuomos teisę AB „Kauno tiltai“ vardu, įregistravo juridinį faktą apie sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį UAB „Idmava ir partneriai“ vardu ir atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į statinius UAB „Idmava ir partneriai“, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo (šiuo atveju ieškovas).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kauno tiltai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas pakartojo priešieškinyje nurodytas aplinkybes bei pažymėjo, kad įstatymuose yra įtvirtinta viešame registre įregistruotų duomenų teisingumo prezumpcija. Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal įrodymų leistinumo ir vertinimo taisykles, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei notaro D.Baranausko išduotas liudijimas reg. Nr. DB-2343 yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Idmava ir partneriai“ dublike prašė tenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį prašė atmesti. Ieškovas nurodė, kad 6.5. punktas numato ne tik ieškovo įsipareigojimus, bet taip pat numato ir atsakovo pareigą pateikti techninį projektą, kurio pagrindu atsakovas, kaip statytojas, pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ privalo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statybos leidimo išdavimo. Antstolio surašytame faktinių aplinkybių protokole nurodyta aplinkybė, kad nei ieškovo, nei atsakovo vardu statybos leidimas nebuvo išduotas, jokiu būdu neįrodo, kad ieškovas nevykdė 6.5. punkte numatytų įsipareigojimų, nes nei sutartyje, nei norminiuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kokius konkrečius organizacinius veiksmus ieškovas privalo atlikti, siekiant atsakovui gauti statybos leidimą, o, be to, 6.5. punkte aiškiai nurodyta, kad techninį projektą privalėjo pateikti pats atsakovas. Sutarties 6.6. punkte šalys susitarė, kad ieškovas privalo nugriauti kai kuriuos statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro bei pateikti atsakovui tai patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo, buvo nugriauta dalis 6.6. punkte nurodytų statinių. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi jokių sutarties sąlygų ieškovas nepažeidė. Liudydamas vienašališko sutarties nutraukimo faktą notaras D. Baranauskas neįvertino faktinių aplinkybių, neįsitikino jo teisėtumu ir taip pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio l dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kauno tiltai“ triplike prašė ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo AB „Kauno tiltai“ priešieškinį prašė tenkinti. Atsakovas nurodė, kad iki techninio projekto pateikimo, ką įsipareigojo atlikti atsakovas, yra eilė organizacinių veiksmų, kuriuos pagal susitarimą turėjo atlikti ieškovas. Norint pradėti ruošti projektą, reikia gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Kad gauti projektavimo sąlygų sąvadą, neužtenka pateikti prašymą. Prie prašymo reikia pateikti eilę dokumentų. Šiuos dokumentus surinkti buvo įsipareigojęs ieškovas. Tik 2009 m. balandžio 16 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, todėl atsakovui jau nebuvo tikslo ruošti techninį projektą, nes statybos leidimas jokiu būdu negalėjo būti išduotas iki 2009 m. kovo 1 d. Atsakovas pirko nekilnojamąjį turtą tik su sąlyga, kad leidimas statybai bus išduotas iki 2009 m. kovo 1 d., todėl tai buvo laikoma esmine sutarties sąlyga ir abi šalys su tuo sutiko. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 6.6 p. numatė, kad ieškovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 60 dienų po statybos leidimo išdavimo dienos nugriauti (likviduoti) toliau nurodytus objektus, esančius žemės sklype. Neišdavus leidimo statybai, ieškovas neturėjo teisės griauti pastatų. Statinio griovimui reikalinga gauti leidimą, o ieškovas nekilnojamąjį turtą (statinius) nugriovė neturėdamas leidimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį prašė patenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytais motyvais, o atsakovo priešieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė priešieškinį patenkinti priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytais motyvais, o ieškovo ieškinį prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. ieškovas UAB „Idmava ir partneriai“ ir atsakovas AB „Kauno tiltai“ sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį (1t., b.l.11-23), pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko pastatą–įstaigą, pastatą–garažą, pastatą–siurblinę, inžinerinius tinklus–valymo įrenginius, susisiekimo komunikacijas–technologinį vamzdyną, susisiekimo komunikacijas–geležinkelio kelią, dengtą autocisternų išpylimo aikštelę, dengtą naftos siurblinę bei kitus statinius. Šalys susitarė, kad turtas parduodamas už 4 925 000 Lt plius PVM (sutarties 3.1 p.). Ieškovas sutartyje patvirtino, kad iš atsakovo gavo 492 500 Lt avansu (sutarties 3.1.1 p.), o likusią sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų po tos dienos, kai ieškovas įvykdys sutarties 6.5 p. numatytus įsipareigojimus, tai yra atsakovo vardu bus teisės aktų nustatyta tvarka suderintas atsakovo nuožiūra ir sąskaita parengtas žemės sklype rekonstruojamų ir statomų pastatų techninis projektas ir išduotas visiškai galiojantis statybos leidimas (sutarties 3.1.2 p.). Atsakovas likusios kainos dalies už nupirktą turtą ieškovui nesumokėjo. Atsakovas 2009 m. kovo 19 d. raštu (1t., b.l.31-32) pranešė ieškovui, kad sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2009 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas 2009 m. gegužės 8 d. išdavė liudijimą apie sutarties nutraukimą (1t., b.l.127-128), kuriame konstatavo, kad šis liudijimas yra pagrindas panaikinti AB „Kauno tiltai“ vardu įregistruotą nuosavybės teisę į sutartimi parduotą turtą ir įregistruoti nuosavybę UAB „Idmava ir partneriai“ vardu. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2009 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr.2050/08-S-267 (1t., b.l. 129-130), kuriuo nusprendė išregistruoti nuosavybės teisę į minėtus statinius AB „Kauno tiltai“ vardu, tačiau atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę UAB „Idmava ir partneriai“ vardu, nes laikė, kad prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo turi pateikti pats nuosavybės teises įgijęs asmuo. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas šiuo sprendimu taip pat nusprendė įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatai, nuomos sutartį UAB „Idmava ir partneriai“ vardu. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu notaro Donato Baranausko išduotas liudijimas nėra panaikintas, taip pat nėra nuginčytas minėtas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas ir jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Tai reiškia, kad atsakovas šiuo metu neturi nuosavybės teisės į minėtus pastatus ir statinius, o ieškovas turi teisę juos įregistruoti savo vardu, be to, ieškovas turi nuomos teisę į žemės sklypą, kuriame yra ginčo pastatai. Ieškovas taip pat yra įregistruotas ginčo pastatų naudotoju (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2t., b.l.91-95).
Tarp šalių kilo ginčas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovo teigimu, atsakovas be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukė sutartį, todėl, ieškovo manymu, atsakovas privalo sumokėti ieškovui likusią sutarties kainą. Atsakovas laiko, kad buvo pagrindas nutraukti sutartį, nes atsakovas neįvykdė sutarties 6.5. p. numatytų įsipareigojimų.
Pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties 6.5. p. ieškovas įsipareigojo atlikti visus nuo jo priklausančius organizacinius veiksmus tam, kad ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka būtų suderintas atsakovo pateiktas techninis projektas ir jo pagrindu būtų gautas statybos leidimas. Nei sutarties 6.5. p., nei kituose sutarties punktuose nėra tiksliai įvardinti organizaciniai veiksmai, kuriuos ieškovas privalėjo atlikti, todėl ši sutarties nuostata turi būti aiškinama pagal CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
CK 6.193 straipsnio 1 dalis numato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančio prašymo gauti projektavimo sąlygas (2t., b.l.115) ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį sudarė turėdamas tikslą nugriauti dalį esamų statinių ir pastatyti asfaltbetonio maišyklės asfaltbetonio technologinę liniją. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši linija atsakovui buvo reikalinga tik dėl tos priežasties, jog atsakovas laimėjo valstybinius konkursus kelio Kaunas–Klaipėda rekonstrukcijai. Atsakovo atstovės teigimu, atsakovui buvo labai svarbu, jog leidimo gavimas neužsitęstų pernelyg ilgai, nes asfaltbetonio maišyklės paleidimas yra susijęs su asfaltbetonio gamyba, reikalinga valstybinių užsakymų vykdymui. Tai, kad atsakovas įgijo teises kelyje Kaunas - Klaipėda vykdyti darbus, patvirtina byloje esančios sutartys, kurias atsakovas sudarė su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (1t., b.l.68-75). Teismo posėdyje ieškovą atstovavęs įmonės vadovas V. M. paaiškino, kad UAB „Idmava ir partneriai“ veiklos pobūdis yra projektavimas ir projektų vystymas. Jo teigimu, pagal sutarties 6.5. p. ieškovas negarantavo, kad betono maišyklė bus pastatyta, tačiau įsipareigojo teikti konsultacijas ir pristatyti dokumentus į savivaldybę. Aiškinant sutartį, yra svarbi ir kita sutarties 7.2. p. numatyta sąlyga, nustatanti, jog pardavėjui įrodžius, kad statybos leidimas nebuvo gautas dėl trečiųjų šalių kaltės (valstybės ar savivaldybės institucijų), sutarties nutraukimo atveju pardavėjas grąžina pirkėjui 344 750 Lt sumą, o avanso likutis lieka pardavėjo nuosavybėje. Sprendžiant šį ginčą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui likusią sutarties kainos dalį tik po to, kai atsakovui bus išduotas visiškai galiojantis statybos leidimas (sutarties 3.1.2. p.). Visų aukščiau paminėtų aplinkybių ir sutarties sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, sudarydamas 2008 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį, siekė papildomų garantijų, tai yra siekė užsitikrinti sau teisę nutraukti sutartį, jeigu dėl kokių nors dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių nepavyks gauti statybos leidimo arba jo gavimas užsitęs nepateisinamai ilgai. Ieškovas nenurodė jokių kitų argumentų, patvirtinančių, kad sutarties 6.5. p. ir 7.2. p. turėtų kitokią prasmę, todėl darytina išvada, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartis leido atsakovui ją nutraukti vienašališkai dviem atvejais: 1) ieškovui pažeidus sutarties 6.5.p. nuostatas; 2) jei statybos leidimo nepavyks gauti dėl trečiųjų šalių (valstybės ar savivaldybės institucijų) kaltės.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 492 500 Lt avansą ir 150 000 Lt baudą, teigdamas, kad ieškovas pažeidė savo įsipareigojimą atlikti visus nuo ieškovo priklausančius organizacinius veiksmus tam, kad ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 1 d. būtų gautas statybos leidimas, o taip pat motyvuodamas tuo, kad ieškovas neišsaugojo dalies statinių. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado aplinkybės, leidusios atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį.
Pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties 6.6. p. ieškovas įsipareigotojo ne vėliau kaip per 60 dienų po statybos leidimo išdavimo dienos bei gavus raštišką atsakovo įgaliojimą nugriauti (likviduoti) autocisternų aikštelę, naftos siurblinę, užpylimo estakadą ir kiemo statinius. Ieškovas dublike (3t., b.l.56-59) pripažino, kad dalį pastatų nugriovė. Teismo posėdyje ieškovą atstovavęs įmonės vadovas V. M. teigė, kad šiuos statinius ieškovas nugriovė gavęs žodinį J. Ž. nurodymą. Iš ieškovo pateiktų susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentų matyti, kad J. Ž. atsakovo vardu sprendė įvairius klausimus. Tačiau teismo vertinimu, ieškovas, žinodamas, kad nėra išduotas statybos leidimas neturėjo teisės nugriauti statinius, nes tai aiškiai prieštaravo sutarties 6.6. p. nuostatoms. Nors ieškovas, nugriaudamas statinius, pažeidė savo įsipareigojimus, statinių nugriovimas iš esmės nekliudė šalims toliau vykdyti sutartį, nes pagal šalių susitarimą šie statiniai vėliau turėjo būti nugriauti. Be to, statinių nugriovimo faktas atsakovo 2009 m. kovo 19 d. rašte nebuvo įvardintas vienašališko sutarties nutraukimo priežastimi.
Sprendžiant, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. 2008 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu atsakovui nuosavybės teisė į įsigytus pastatus ir statinius buvo įregistruota 2008 m. spalio 8 d. (Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, 2 t., b.l.143-149). 2008 m. spalio 23 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris 2008 m. lapkričio 26 d. pasirašė išvadą dėl asfaltbetonio gamybos poveikio aplinkai privalomo vertinimo (2t., b.l.128-129). Atsakydama į 2008 m. gruodžio 17 d. atsakovo prašymą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. sausio 26 d. išdavė sutikimą asfaltbetonio maišyklės statybai (2t., b.l.133). Atsakovas 2009 m. sausio 28 d. pateikė prašymą gauti projektavimo sąlygas (2t., b.l.115). 2009 m. vasario 25 d. raštu (2t., b.l.117) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja–vyriausioji architektė pranešė Statybų leidimų ir sąvadų skyriui, jog neteikia sąlygų statinio techniniam projektui rengti, nes: 1) pateiktoje žemės sklypo kadastro pažymoje nėra įvardintas žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis; 2) nepateikti sklypo tvarkymo ir statybos reglamentai, užstatymo schema tūrine ar erdvine išraiška; 3) objektas patenka į aukštybinių pastatų–statinių kategoriją, kurių statyba galima tik esant patvirtintam aukštybinių pastatų išdėstymo specialiam planui, o toks planas Klaipėdos rajono savivaldybėje nėra parengtas. Šiame rašte įvardintos sąlygų statinio techniniam projektui rengti neteikimo priežastys (ypač tai, kad aukštybinių pastatų išdėstymo specialus planas Klaipėdos rajono savivaldybėje nėra parengtas) sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad asfaltbetonio maišyklės statyba apskritai gali būti neleidžiama. Kadangi asfaltbetonio maišyklės statyba buvo būtina savalaikiam užsakymų vykdymui, atsakovas privalėjo atsisakyti ketinimų ją statyti ir privalėjo ieškoti kitų asfaltbetonio gavimo būdų. Dėl šios priežasties atsakovas 2009 m. kovo 19 d. raštu (1t., b.l.31-32) pranešė ieškovui, kad sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2009 m. balandžio 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija tik 2009 m. balandžio 2 d. nutarė leisti atsakovui rengti statybos techninį projektą (2t., b.l.123) ir 2008 m. gegužės 8 d. išsiuntė atsakovui AB „Kauno tiltai“ projektavimo sąlygas (2t., b.l.113). Šie veiksmai buvo atlikti po to, kai atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovas atsisakė vykdyti sutartį dėl sumažėjusių nekilnojamojo turto rinkos kainų, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovo veiksmai (nekilnojamojo turto įregistravimas savo vardu, kreipimasis dėl poveikio aplinkai vertinimo, kreipimasis dėl leidimo gavimo, kreipimais dėl projektavimo sąlygų išdavimo) rodo, kad atsakovas iki 2009 m. vasario mėn. nebuvo atsisakęs ketinimų statyti asfaltbetonio maišyklę. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovas sutartį nutraukė tik po to, kai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja – vyriausioji architektė atsisakė teikti sąlygas statinio techniniam projektui rengti. Aukštybinių pastatų išdėstymo plano nebuvimas yra nuo šalių nepriklausanti aplinkybė, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad statybos leidimas nebuvo gautas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant šį ginčą taikytinos sutarties 7.2. p. numatytos pasekmės, tai yra sutarties nutraukimo atveju pardavėjas turi grąžinti pirkėjui dalį avansu sumokėtos sumos – 344 750 Lt, o avanso likutis lieka pardavėjo nuosavybėje. Be to, kaip jau minėta, ieškovas turi teisę įregistruoti pastatus ir statinius savo vardu. Atsakovui neįrodžius, jog ieškovas pažeidė sutarties 6.5. p. nuostatas, atsakovo reikalavimas dėl likusios avansu sumokėtos dalies priteisimo ir 150 000 Lt baudos priteisimo atmestinas.
Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovo ieškinys atmetamas, priešieškinis patenkinamas iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovo dalį sumokėto avanso – 344 750 Lt.
Atsakovui iš ieškovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Atsakovui iš ieškovo priteistina dalis už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio – 7 447,50 Lt (1t., b.l.107) ((344 750-300 000)X0,01+7 000) (CPK 93 straipsnis).
Valstybei iš ieškovo priteistinos 16,55 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b.l. 4; 2 t., b.l. 4; 3 t., b.l.3) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
V. C. proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ dalį sumokėto avanso – 344 750 Lt (tris šimtus keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų), 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (344750 Lt) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2009 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 447,50 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus, 50 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ 16,55 Lt (šešiolika litų ir 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.