Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-28 · Civilinė byla Nr. e2A-536-178/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
e2A-536-178/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00326-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė, Alvydas Poškus
Ieškovas
Biudžetinės įstaigos Plinkšių
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Klaista“
Trečiasis asmuo
Mažeikių rajono savivaldybės administracija, AAS „BTA Baltic Insurence Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-536-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00326-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.2; 2.6.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Biudžetinės įstaigos Plinkšių globos namai apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Biudžetinės įstaigos Plinkšių globos namai (Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaista“ dėl žalos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys Mažeikių rajono savivaldybės administracija, AAS „BTA Baltic Insurence Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Klaista“ 12 838,95 Eur delspinigių, 81 787,51 Eur žalą dėl nesavalaikio rangos sutarties įvykdymo; 952,65 Eur skolą už sunaudotą, bet neapmokėtą elektros energiją ir vandenį; 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodo, jog vykdė projektą „Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai Plinkšių filialas“ (projekto kodas Nr. VP3-2.4-SADM-03-V-001) (toliau – Projektas). 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovė, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) pasirašė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.4-SADM-03-V-05-001 (toliau – Finansavimo ir administravimo sutartis), pagal kurią Projektas 100 proc. finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, ieškovės finansinis įnašas nenumatytas, o visas Projekto veiklas pagrindžiančios išlaidos ieškovės turėjo būti patirtos iki 2015 m. sausio 30 d. Vykdant Projektą ieškovė su atsakove 2014 m. liepos 25 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. S-32 (toliau – Rangos sutartis) dėl gyvenamosios paskirties pastato (senelių globos namų), esančio Mažeikių r. sav., Šerkšnėnų sen., Plinkšių k., Mokyklos g. 3, rekonstrukcijos darbų pagal ieškovės pateiktą techninį projektą atlikimo. Bendra sutarties vertė buvo 624 364,09 Eur. Darbus atsakovė privalėjo atlikti per 12 mėnesių nuo darbų pradžios, nustatyta galimybė šį terminą pratęsti dar dviem mėnesiams. Darbai pradėti 2014 m. rugpjūčio 7 d., užbaigti turėjo būti iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. Atsižvelgdamos į darbų pradžios datą ir numatomą jų užbaigimą, ieškovė, CPVA ir SADM 2014 m. rugsėjo 18 d. pasirašė Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriuo šalys nustatė, kad visas Projekto veiklas ir su jomis susijusias išlaidas ieškovė turi būti patyrusi iki 2015 m. birželio 30 d., o galutinį mokėjimo prašymą kompensuoti Projekto darbų išlaidas ji turi pateikti CPVA ne vėliau nei iki 2015 m. liepos 30 d. 2015 m. liepos 7 d. ieškovė, CPVA ir SADM pasirašė Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimą Nr. 5, kuriuo nustatė, kad visas Projekto veiklas ir su jomis susijusias išlaidas ieškovė turi būti patyrusi iki 2015 m. lapkričio 15 d. ir iki šios datos turi pateikti galutinį mokėjimo prašymą CPVA atlyginti Projekto darbų išlaidas. Šiuo pakeitimu nustatyta, kad, jei ieškovė CPVA mokėjimo prašymą teiks vėliau nei 2015 m. spalio 1 d., prašyme nurodytos sumos bus atlyginamos tik išlaidų kompensavimo būdu. 2015 m. liepos 28 d. atsakovė raštu Nr. 103 prašė ieškovės pratęsti darbų atlikimo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui, 2015 m. rugpjūčio 4 d. šalys sudarė Rangos sutarties pakeitimą, kuriuo darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2015 m. spalio 6 d., o 2015 m. spalio 30 d. sudarė Rangos sutarties pakeitimą Nr. 4, kuriuo susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2015 m. lapkričio 6 d.Vadovaujantis Finansavimo ir administravimo sutartimi, ieškovės nuo 2015 m. spalio 1 d. patirtos išlaidos buvo atlyginamos tik išlaidų kompensavimo būdu. Todėl ieškovė su atsakove už atliktus darbus atsiskaitydavo savo lėšomis, o CPVA šias išlaidas atlygindavo ieškovei pagal pateiktus pateisinančius dokumentus. Ieškovei neturint lėšų atsiskaityti su atsakove, Mažeikių rajono savivaldybė skirdavo lėšų ieškovei, kad pastaroji sumokėtų atsakovei. Sumokėjusi atsakovei už darbus, ieškovė teikdavo mokėjimo prašymą CPVA, kad ES struktūrinių fondų lėšomis būtų atlygintos patirtos išlaidos, ir, gavusi šių išlaidų atlyginimą iš ES struktūrinių fondų, kompensuodavo savivaldybės biudžetui sumas, kurios buvo suteiktos savivaldybės. Iki Rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino (2015 m. lapkričio 6 d.) atsakovė darbų neužbaigė ir dėl jų atlikimo termino pratęsimo į ieškovę nesikreipė. Ieškovė, siekdama neprarasti ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų Projektui, kreipėsi į CPVA dėl galimybės gauti tolesnį finansavimą. Dėl to CPVA, ieškovė ir SADM 2015 m. gruodžio 14 d. sudarė Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimą Nr. 7, kuriame buvo nustatyta, kad visas Projekto veiklas ir su jomis susijusias išlaidas ieškovė turi būti patyrusi iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir iki šios datos turi pateiktas galutinis mokėjimo prašymas CPVA atlyginti Projekto darbų išlaidas, o išlaidos turi būti deklaruojamos išlaidų kompensavimo būdu. Atsakovė darbus faktiškai užbaigė tik 2016 m. vasario 18 d., šalims pasirašius statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą ir statybos darbų užbaigimo aktą, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino ir užregistravo 2016 m. kovo 25 d.Kadangi atsakovė darbus atliko nesilaikydama Rangos sutartyje nustatytų terminų, savivaldybės suteiktos ir ieškovės panaudotos sumos darbams, atliktiems po 2016 m. sausio 1 d., apmokėti CPVA nebuvo atlygintos. Atitinkamai ieškovė savivaldybės biudžetui privalo kompensuoti 81 787,51 Eur sumą, kurią ieškovė gavo iš savivaldybės biudžeto po 2016 m. sausio 1 d. darbams apmokėti ir kurias būtų grąžinusi savivaldybei, jei CVPA būtų jas kompensavusi. Ieškovė 2016 m. gegužės 3 d. gavo savivaldybės pretenziją dėl minėtos sumos kompensavimo (grąžinimo). Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki darbų užbaigimo 2016 m. vasario 18 d. atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai už vėluojamus atlikti darbus, priskaičiuota 12 838,95 Eur delspinigių. Be to, pagal Rangos sutartį atsakovė darbų vykdymo metu turėjo teisę prisijungti prie ieškovės elektros bei vandens tinklų ir naudotis tokiu elektros, vandens kiekiu, kokį saugiai, be neigiamos įtakos ieškovei galima gauti statybvietėje ar šalia jos. Atsakovė nors ir naudojosi vandens ir elektros energija, tačiau su ieškove neatsiskaitė ir yra skolinga ieškovei 952,65 Eur sumą.Ieškovė ieškinį grindžia CK 6.681 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.260 straipsnio 1, 2 dalių, 6.246 straipsnio, 6.249 straipsnio, Rangos sutarties 5.16.2, 6.3 punktų pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 952,65 Eur skolą (už elektrą ir vandenį), 6 procentų dydžio procesines palūkanas, jas skaičiuojant už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas tenkino ieškinio dalį dėl atsakovės skolos už elektrą ir vandenį, dėl kurio iš esmės ginčo ir nebuvo.Kitoje ieškinio dalyje teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl 81 787,51 Eur priteisimo grindžia Rangos sutarties 5.16.2 punkto nuostatomis ir bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais, o reikalavimą dėl delspinigių priteisimo grindžia Rangos sutarties 6.3 punkto nuostatomis. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad darbų, numatytų šalių pasirašytoje Rangos sutartyje, atlikimo terminas buvo pažeistas dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti prašomų sumų. Šalių sudarytos Rangos sutarties 6.1 punktas numatė, kad darbų atlikimo terminas yra 12 mėnesių nuo darbų pradžios, o 6.4 punkte nurodyti atvejai, kada darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas. Rangos sutarties 4.6.2 punkto nuostatos numatė, kad užsakovo (ieškovės) atsakomybei ir rizikai priskiriama klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte. Todėl nuo 2015 m. sausio pabaigos iki 2015 m. gegužės 20 d., kol buvo keičiamas techninis projektas paaiškėjus, kad jame ir vizualiniame konstrukcijų tyrimo akte numatyti sprendiniai nėra pakankami vidinių laikančiųjų sienų stiprinimui, ieškovė turėjo stabdyti darbus, tačiau to nepadarė, taip pažeisdama Rangos sutarties 6.6 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad iš dalies tai patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, 2015 m. spalio 30 d. sprendime Nr. 4S-3651 konstatavusi, kad dėl techninio projekto koregavimo, papildomų darbų atsiradimo negalima buvo tęsti kitų darbų, t. y. darbų atlikimo termino pratęsimą sąlygojo objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo rangovo. Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovė, 2015 m. spalio 2 d. raštu įsipareigojusi visus darbus atlikti iki 2015 m. lapkričio 6 d. ir pažeidusi šį terminą, prisiėmė visą riziką dėl sankcijų taikymo pagal Rangos sutartį, nes 2015 m. lapkričio 9 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 5, kuriuo pakeitus Rangos sutarties kainą dėl dūmtraukio techninių sprendinių pakeitimo vėl reikėjo tikslinti darbo projekto sprendinius; 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašyta papildomų rangos darbų atlikimo sutartis, kurioje buvo numatyta per dvi savaites atlikti pamatų stiprinimo, angų stiprinimo darbus ir kitus papildomus darbus patalpose. Tik atlikusi šiuos papildomus darbus atsakovė galėjo tęsti Rangos sutartyje numatytų darbų užbaigimą. Be to, ieškovė tik 2016-02-12 atsakovei pateikė 2016-02-11 sudarytą katilinės aptarnavimo sutartį su UAB „Mažeikių butų ūkis“, kuria buvo paskirtas už katilinės eksploataciją atsakingas asmuo. Be šių dokumentų atsakovė negalėjo parengti visų būtinų dokumentų statybos užbaigimo procedūrai įforminti. Teismo nuomone, ir ieškovė kaip Projekto vykdytoja irgi turėjo pareigą imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių padėti tinkamai vykdyti Rangos sutartį (CK 6.691 straipsnis). Šalis, kuri šios pareigos nevykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad jai apie jokias Finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas, projekto įgyvendinimo terminus, jų pakeitimus iš anksto nebuvo pranešta ir jai nebuvo žinoma, kad už atliktus darbus po 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė negalės apmokėti. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad galutinis darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl priežasčių, už kurias buvo atsakinga pati ieškovė, nenustatė Rangos sutarties 5.16.2 punkto nuostatų pažeidimo ir neteisėtų atsakovės veiksmų, leidžiančių taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Todėl reikalavimus tiek dėl 81 787,51 Eur sumos, tiek dėl delspinigių priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Ieškovė (toliau ir - apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti bylą iš esmės – priteisti 81 787,51 Eur žalos bei 12 838,95 Eur delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:ES lėšų panaudojimo laikotarpis Projektui baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Projekto įgyvendinimo laikotarpis dar galėjo būti pratęsiamas vadovaujantis Rangos sutarties Nr. S-32 10 punkte nustatyta tvarka. 2015 m. gruodžio 31 d. buvo ne Projekto lėšų panaudojimo laikotarpis, o visos finansavimo programos, pagal kurią buvo gautos lėšos, finansavimo laikotarpis. Tai reiškia, kad ES galėjo finansuoti tik tas lėšas ir kompensuoti išlaidas, kurios buvo patirtos iki 2015 m. gruodžio 31 d., o visos išlaidos, kurios buvo patirtos jau po minėtos datos, negalėjo būti finansuojamos ES. Šalių susitarimu galutinis Rangos sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2015 m. lapkričio 6 d. Pati atsakovė, matydama darbų frontus ir apimtis, garantavo, jog darbus atliks iki 2015 m. lapkričio 6 d., todėl apeliantė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad atsakovė įvykdys Rangos sutartį laiku ir patirtos išlaidos bus kompensuotos ES.Apeliantė sutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, kad šalys vykdydamos rangos sutartį privalo bendradarbiauti, tačiau šiuo konkrečiu atveju manytina, kad ne apeliantė, o būtent atsakovė nesilaikė šios savo pareigos. Atsakovės savo pareigų nesilaikymas pasireiškė informacijos nuo apeliantės slėpimu, atsainiu požiūriu į visą projektą ir sudarytą sutartį taip pat nenorą bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, kuomet tokių sprendimų priėmimas buvo būtinas. Atsakovė nuo pat darbų pradžios pradėjo vėluoti atlikti juos laiku, tačiau toliau tvirtino, kad darbus spės atlikti laiku. Būtent toks atsakovės garantavimas, kad visgi spės visus darbus atlikti iki Rangos sutarties galiojimo termino pabaigos ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl apeliantė tikėjosi, kad Rangos sutartis bus įvykdyta, Projektas tinkamai ir laiku įgyvendintas, o patirtos išlaidos bus finansuotos iš ES.Apeliantė atsakovei 2015 m. balandžio 30 d. išsiuntė raštą Nr. VP3-2.4-SADM-03-V-05-001, kuriame buvo nurodyta, kad po 2015 m. birželio 30 d. išlaidos, susijusios su Projekto įgyvendinimu nebus finansuojamos. Taigi, atsakovė buvo informuota apie finansavimo negalimumą po nurodyto termino, kuris buvo netgi trumpesnis nei visos finansavimo programos terminas (2015 m. pabaiga), tačiau tai niekaip nepakeitė atsakovės požiūrio į šį projektą. Iš esmės visuose pasitarimų protokoluose buvo fiksuojama, kad atsakovė atsilieka nuo nustatyto darbų grafiko, o dažniausia tokio darbų atlikimo vėlavimo priežastimi atsakovė nurodydavo medžiagų stygių, apyvartinių lėšų neturėjimą ir negalėjimą atsiskaityti su subrangovais ir pan.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė yra atsakinga už tai, kad ji tik 2016 m. vasario 12 d. pateikė su UAB „Mažeikių butų ūkis“ sudarytą katilinės aptarnavimo sutartį. Teismas nesigilino ir nesiaiškino, kodėl ši sutartis pateikta tik 2016 m. vasario mėnesį. Apeliantė buvo nurodžiusi atsakovei, kad vykdys katilinės priežiūros paslaugų pirkimą, o tam jai reikia turėti visus katilinės dokumentus, kad būtų galima tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas. Atsakovei siųsti pridedami raštai patvirtina, kad šių dokumentų buvo kelis kartus prašoma, tačiau atsakovė juos ignoravo ir pati nepateikė reikiamų dokumentų apeliantei. Galutinis Rangos sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas 2015 m. lapkričio 6 d., taigi, atsakovei atlikus visus darbus laiku apeliantė būtų spėjusi patirti visas Projekto vykdymo išlaidas iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir atgavusi patirtas išlaidas. Tinkamai įvertinus patirtos žalos atlyginimo klausimą ir nustačius, kad galutinis darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės ir veiksmų neturėtų kilti jokių abejonių ir dėl delspinigių priteisimo. Skundžiamu sprendimu įtvirtinamas precedentas, kuomet vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis šių sutarčių šalys būtų atleidžiamos nuo sutarčių pažeidimų ir joms negrėstų jokios sankcijos, net jei jos ir numatytos pačioje sutartyje ar jų taikymas būtų privalomas siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų taikymą ir laikymąsi.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Rangos sutarties 4.6.2 punkte nustatyta, kad užsakovo (apeliantės) atsakomybei ir rizikai priskiriama klaidos ir trūkumai techniniame projekte. Byloje neginčijama, kad nuo 2015 m. sausio pabaigos iki 2015 m. gegužės 20 d. buvo keičiamas techninis projektas. Apeliantė siekia perkelti netinkamai parengto techninio projekto klaidų negatyvias pasekmes atsakovei, nors akivaizdu, kad negalima atlikti darbų be technologinio nuoseklumo. Todėl apeliantei neįvykdžius pagrindinės užsakovo pareigos pateikti tinkamą techninį projektą, nesustabdžius Rangos sutarties vykdymo remiantis jos 4.6.2 punktu, atsakovė įgijo teisę atsisakyti/sustabdyti įvykdyti prievolę tiek, kiek prievolės neįvykdė apeliantė (CK 6.58 str. 3 d.). 2015 m. lapkričio 9 d. buvo pasirašytas Rangos sutarties pakeitimas Nr. 5, kuriuo pakeitus darbų kainą vėl reikėjo tikslinti darbo projekto sprendinius, apeliantė tik 2016 m. vasario 12 d. atsakovei pateikė katilinės aptarnavimo sutartį, o be šių dokumentų atsakovė negalėjo parengti visų būtinų dokumentų statybos procedūrai įforminti. Atsakovei nebuvo žinoma apie Finansavimo ir administravimo sutartį, todėl nebuvo žinoma, jog apeliantė negalės apmokėti darbų po 2015 m. gruodžio 31 d. Byloje yra pateiktas šios sutarties 2015 m. gegužės 15 d. susitarimas Nr. 4, kuriuo pakeista sutartis ir jos specialiosios sąlygos papildytos 5.12 punktu, kuris numato, jog Projekto vykdytojui neįgyvendinus projektų veiklų iki sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punkte numatytos projektų veiklų įgyvendinimo pabaigos, projektų veiklų įgyvendinimui pabaigti reikalingą projekto išlaidų apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti projekto vykdytojas. Todėl apeliantė neteisingai teigia, kad nebuvo numatyta kitokių finansavimo šaltinių ir ji patyrė žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantė nenurodo, jų neįžvelgia ir teisėjų kolegija.Byloje kilo ginčas dėl atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės. Apeliantė įrodinėja, kad dėl praleisto Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo termino atsakovė turi sumokėti šioje sutartyje aptarto dydžio delspinigius bei atlyginti nuostolius – negautą lėšų dalį pagal Finansavimo ir administravimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šių ieškinio reikalavimų, apeliantės nuomone, nepagrįstai netenkino.

Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų

Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė daug naujų dokumentų, kurie, jos manymu, patvirtina netinkamą ir nesavalaikį darbų atlikimą dėl atsakovės kaltės. Teisėjų kolegija atsisako juos priimti (CPK 314 str.).Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė savo skunde apskritai net ir nėra suformulavusi jokio prašymo dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos. Antra, šie dokumentai pirmosios instancijos teismui nebuvo teikti. Jokių priežasčių, kurios būtų kliudžiusios juos pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė nenurodo. Susipažinus su pateiktų dokumentų turiniu, matyti, kad jais siekiama patvirtinti apeliantės ieškinyje nurodytas arba paneigti atsakovės procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui jau dėstytas aplinkybes bei argumentus. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teikti jų pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės ir ji dėl kokių nors priežasčių atsirado tik vėliau, pavyzdžiui, dėl kokių nors skundžiamo sprendimo motyvų ar jame nustatytų aplinkybių, nebuvusių šalių nurodytos ginčo nagrinėjimo iš esmės metu. Trečia, absoliučia dauguma pateiktų dokumentų siekiama pagrįsti netinkamą atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą iki 2015 m. lapkričio 6 d., kas nėra teisiškai reikšminga (argumentai šiuo aspektu – žemiau nutartyje). CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimo galimybę apeliacinės instancijos teisme – juos galima pateikti tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė juos priimti arba jų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Atsižvelgiant į nutarties 18 punkte nurodytus motyvus, pateiktų dokumentų prijungimas prie bylos suponuotų ne tik tiesioginį minėtos normos pažeidimą, bet ir neatitiktų šalių sąžiningo bei rūpestingo procesinio elgesio reikalavimų.

Dėl žalos atlyginimo

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis jų ryšys, asmens (šiuo atveju –atsakovės) kaltė, iš kurių pirmąsias tris turi įrodyti ieškovas (šiuo atveju – apeliantė), ketvirtoji yra preziumuojama ir šią prezumpciją turi paneigti atsakovas (CK 6.246 – 6.249 str., CPK 178 str.). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad galutinis darbų pagal Rangos sutartį atlikimo terminas buvo keičiamas ne kartą ir jų rašytiniame šios sutarties pakeitime Nr. 4 nustatytas 2015 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šalių byloje teikti įrodymai ir argumentai, susiję su šalių veiksmais, (ne)bendradarbiavimu vykdant Rangos sutartį iki paminėtos datos, esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi – nepriklausomai nuo jų (ne)pagrįstumo, baigus darbus iki 2015 m. lapkričio 6 d., nė viena šalis negalėtų reikšti pretenzijų dėl Rangos sutarties netinkamo įvykdymo savalaikiškumo prasme, visas Projektas būtų finansuotas iš europinių lėšų pagal Finansavimo ir administravimo sutartį. Todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, nukreiptų į Rangos sutarties vykdymo netinkamumą iki 2015 m. lapkričio 6 d. ir sudarančių esminę skundo dalį, išsamiau nepasisako (taip pat, kaip minėta, pripažįsta teisiškai nereikšmingais ir su skundu teikiamus tokio pobūdžio dokumentus). Šiame kontekste tik pastebėtina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 spalio 30 d. rašte konstatuota, jog „perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai patvirtina, kad darbų atlikimo termino pratęsimą (1 mėnesio laikotarpiui) iki 2015 m. lapkričio 6 d. sąlygojo objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo rangovo <...> nurodytu sutarties pakeitimu nebus nustatomos sąlygos, kurios pakeis ekonominę galiojančios sutarties šalių pusiausvyrą rangovo naudai taip, kaip nebuvo numatyta sutartyje, bet kuris tiekėjas būtų susidūręs su tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl pagal perkančiosios organizacijos prašymą pakeitus sutarties sąlygas, nebus pažeisti (VPĮ) įstatymo 3 straipsnyje nustatyti pirkimo principai ir bus pasiektas pirkimo tikslas – vadovaujantis įstatymo reikalavimais įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų darbų“ (3 t., b.l. 24-25). Apeliantė savo skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju, negavus europinių lėšų dalies pagal Finansavimo ir administravimo sutartį, žala pasireiškia dėl atsakovės pažeisto darbų vykdymo termino (2015 m. lapkričio 6 d.) negautomis 81 787,51 Eur pajamomis, kurias gavus būtų padengtos patirtos išlaidos (apeliantės atsakovei sumokėta už darbus suma) (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju reikalaujama negatyvių nuostolių ir nekeliamas klausimas dėl jau patirtų tiesioginių (pozityvių) nuostolių, o realiai jų apeliantė ir nėra patyrusi, nes faktiškai visas Projektas buvo finansuotas ES ar Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Kita vertus, apeliantė nurodo, kad jai Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuri 2016 m. finansavimo sutarčių su apeliante pagrindu skyrė lėšas Projekto baigiamiesiems darbams iš savivaldybės biudžeto, yra pareiškusi pretenziją atlyginti šių lėšų sumą ir dėl to apeliantė pretenzijos tenkinimo atveju patirs žalą ateityje. Tokio pobūdžio argumentus galima vertinti kaip būsimą žalą pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, nors šia teisės norma tiesiogiai ir nesiremiama. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sudarytose 2016 m. finansavimo sutartyse apeliantės pareiga grąžinti pagal šias sutartis gautas lėšas nėra numatyta. Tačiau, nepaisant to, ar apeliantės reikalavimas gali būti įvertinamas kaip negatyvių ar kaip būsimų nuostolių atlyginimo reikalavimas, nagrinėjamu atveju visų pirma aktualu, ar yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės, neužbaigusios darbų iki 2015 m. lapkričio 6 d., neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nebuvimo, nes, šioms (dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo) išvadoms pasitvirtinus, žalos pobūdžio vertinimo bei kilimo fakto nustatinėjimas ir nebeturėtų teisinės reikšmės ginčo išsprendimo rezultatui. Darbų perdavimo priėmimo aktas pasirašytas 2016 m. vasario 18 d., nėra ginčo, kad Rangos sutartyje rangovo darbų apmokėjimui visos sumos yra sumokėtos. Pagal Finansavimo ir administravimo sutarties 2015 m. gegužės 15 d. pakeitimą susitarimu Nr. 4 buvo numatyta, kad Projekto vykdytojui neįgyvendinus projektų veiklų iki sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punkte numatytos projektų veiklų įgyvendinimo pabaigos, projektų veiklų įgyvendinimui pabaigti reikalingą projekto išlaidų apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti projekto vykdytojas (apeliantė). Kadangi rašytinių susitarimų tarp šalių dėl kitokio darbų pabaigimo termino nei Rangos sutarties pakeitime Nr. 4 nurodytas (2015 m. lapkričio 6 d.) nėra, reikšminga nustatyti, dėl kokių priežasčių darbai buvo pabaigti vėliau. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog Rangos sutarties pakeitimas Nr. 4 pasirašytas 2015 m. spalio 30 d., nors tokį terminą atsakovė buvo nurodžiusi dar 2015 m. spalio 2 d. prašyme ir tai beveik mėnesį buvo derinama su Viešųjų pirkimų tarnyba. Todėl likęs po pasirašymo vos 6 dienų terminas paaiškėjusiems papildomiems darbams užbaigti neatrodo realus. Tačiau svarbiausia yra tolesnės faktinės aplinkybės, o būtent tai, kad 2015 m. lapkričio 17 d. apeliantė atliko apklausą dėl dar papildomų darbų pirkimo, o 2015 m. lapkričio 24 d. pasirašė papildomų rangos darbų sutartį objekte. Taigi, pastaroji sutartis sudaryta ne dėl atsakovės neatliktų pagal Rangos sutartį darbų užbaigimo, ja pati apeliantė ne tik pripažino, kad reikalinga atlikti ir dar papildomus darbus. Faktiškai tai reiškia ir pripažinimą, kad Rangos sutartyje numatyti darbai negalėjo būti atlikti iki 2015 m. lapkričio 6 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tik po papildomų darbų atlikimo atsakovė turėjo galimybę tęsti Rangos sutartyje nurodytus darbus. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde apskritai jokiais argumentais nepaneigia tokios teismo išvados.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė tik 2016 m. vasario 12 d. pateikė atsakovei 2016 m. vasario 11 d. su UAB „Mažeikių butų ūkis“ sudarytą katilinės aptarnavimo sutartį, kuria paskirtas atsakingas už katilinės eksploataciją asmuo (3 t., b.l. 85-86). Iš atsakovės 2016 m. sausio 7 d. rašto matyti, kad ji ne kartą prašė apeliantės pateikti dokumentus apie atsakingo už katilinės eksploatavimą asmens paskyrimą ir jo kvalifikaciją, nes be to negalima vykdyti įrenginio išbandymų ir priduoti objektą valstybinei energetikos inspekcijai. Šiuo aspektu apeliantė nurodo, kad jai reikėjo atlikti viešąjį pirkimą, kuriam vykdyti reikiamų dokumentų neteikė atsakovė. Tačiau tokia apeliantės nurodoma priežastis, teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuriuo atveju pakankamai abejotina, nes ji realiai nesukliudė sudaryti paminėtos sutarties.Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad Rangos sutartyje numatytų darbų neatlikimas iki 2015 m. lapkričio 6 d. nėra nepateisinamas ir nėra atsakovės (neteisėtų) veiksmų pasekmė. Todėl nepriklausomai nuo to, ar apeliantės prašoma priteisti žalos suma galėtų būti vertinama kaip reikalavimas priteisti negautas pajamas, ar kaip būsimos išlaidos, šį reikalavimą tenkinti nebūtų pagrindo.

Dėl delspinigių

Rangos sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad atsakovė darbus vykdo pagal grafiką, nurodytą žiniaraštyje (veiklų sąraše). Darbų vykdymo metu, atsižvelgiant į sutartyje numatytus atvejus, grafikas gali būti koreguojamas. Rangos sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad „jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo Sutarties kainos per dieną. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių nepriklausančių nuo rangovo“. Šiuo atveju delspinigių reikalavimas yra pareikštas dėl jau paminėto 2015 m. lapkričio 6 d. termino praleidimo. Šios nutarties 24-26 punktuose jau yra nurodytos faktinės Rangos sutarties vykdymo aplinkybės ir konstatuota, jog darbai iki 2015 m. lapkričio 6 d. neatlikti ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ir reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkintinas. Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų kaip nepaneigiančių pirmiau padarytų išvadų teisėjų kolegija nepasisako.Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAlvydas Poškus