Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1194-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-30
Bylos Nr.
2S-1194-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
M. R.
Atsakovas
D. G., R. J., V.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva
Kategorijos
  • 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1194-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 119.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų D. V. ir P. J.,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovams D. G., R. J., V. J. dėl buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė ir Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė .

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė M. R. 2007-03-29 kreipėsi į Vilniaus m.4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t.1, b.l. 1-3, 102-104) prašė perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal buto bei žemės sklypo, esančių Skardžio g. 8-2, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2003-11-24 Vilniaus rajono 2 notarų biure tarp pardavėjos R. J. ir pirkėjos D. G., reg. Nr. 2-6973 (t.1, b. l. 24-26, 49-51, 102-104). Nurodė, jog nenorėdama sudarinėti dviejų sutarčių (pirkimo-pardavimo ir dovanojimo), ji už pinigus (30 000 Lt), gautus pardavus jai priklausiusius žemės sklypus ir statinius Purnuškių k., Vilniaus r. sav., nupirko dukros D. G. vardu žemės sklypo dalį ir butą su priklausiniu, esančius Skardžio g. 8, Vilniuje. Sudarant 2003-11-24 pirkimo-pardavimo sutartį, su atsakove buvo tik žodžiu susitarta, kad ji leis minėtame bute iki gyvos galvos gyventi savo motinai M. R., nes pasitikėjo dukterimi. Tačiau pastaruoju metu D. G. veja savo motiną iš namų, šiai neturint jokių juridinių teisių į butą. Savo reikalavimus grindžia preliminariąja sutartimi dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (t.1, b.l. 5), nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 6-10), nekilnojamojo turto registro duomenų išrašais (t.1, b.l. 11-16; t. 2, b.l. 55-56), sesers, kaimynių pareiškimais (t.1, b.l. 60-62), paaiškinimu (t.1, b.l. 63) bei notaro pateiktu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su priedais nuorašu (t.2, b. l. 82-96).

Atsiliepimas

Atsakovė D. G. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 37-38) su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, jog pati ieškovė laisva valia, prieš sudarant minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, 2003-10-30 Vilniaus rajono 2 notarų biure panaikino (anuliavo) 1997-04-24 sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, sudarytą tarp ginčo šalių, todėl šiuo metu atsakovės atžvilgiu reiškiami reikalavimai jai atrodo nesuprantami. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė susitarimo anuliuoti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį kopija (t.1, b. l. 39).

Tretysis asmuo Vilniaus m. 1 notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei paaiškino, jog ginčijamas sandoris patvirtintas teisėtai ir pagrįstai (t.1, b. l. 58).

Žemesnės instancijos teismas

2009-11-25 parengiamajame teismo posėdyje (t.2, b.l. 70-71) teismas protokoline nutartimi priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdis – 2010-01-12 9.30 val. bei įpareigojo ieškovę apie ieškinio patikslinimą ir parengiamąjį teismo posėdį paskelbti spaudoje (CPK 130 str.), išaiškindamas, jog nepaskelbus spaudoje ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas.

2010-01-12 parengiamajame teismo posėdyje teismas nutartimi (t.2, b.l. 112-113) nustatė teismo posėdžio datą ir laiką - 2010-03-24 9.30 val., įpareigodamas ieškovę M. R. apie šį teismo posėdį paskelbti spaudoje bei užtikrinti prašomų apklausti liudytojų dalyvavimą.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-03-24 nutartimi (t.2, b.l.125-126) ieškovės M. R. ieškinį atsakovams D. G., R. J., V. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-Malcienė ir Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė O. Ž., paliko nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu, teismo nustatytu terminu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, išaiškindamas ieškovei, kad tai neužkerta kelio, pašalinus trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas traktuodamas kaip pareiškimo trūkumą nepaskelbimą spaudoje apie būsimo posėdžio laiką konstatavo, jog ieškovė žinojo apie procesines pasekmes – ieškinio palikimą nenagrinėtą tuo atveju, jeigu ji nepaskelbs apie bylos nagrinėjimą spaudoje. Nurodė, kad teismas ne kartą buvo šias pasekmes ieškovei išaiškinęs, juo labiau, kad toks pranešimo (įteikimo) atsakovams R. J. ir V. J. būdas buvo parinktas pačios ieškovės prašymu. Teismas pažymėjo, jog parengiamajame posėdyje ieškovė protokoline nutartimi buvo įpareigota apie teismo posėdį paskelbti spaudoje, prieš tai buvo paskelbta spaudoje apie parengiamuosius teismo posėdžius, todėl neabejotinai žinojo, jog toks paskelbimas yra būtinas. Be to, ji turi kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančią jai atstovę – advokatę, tačiau nepaisant ir šios aplinkybės teismo nustatytų įpareigojimų neįvykdė.

Šalies argumentai

Ieškovė M. R. atskiruoju skundu (t.2, b.l. 128) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-03-24 nutartį. Tvirtina negavusi teismo nutarties, kuria ji buvo įpareigota paskelbti apie teismo posėdžio datą, todėl suprato, kad daugiau skelbti spaudoje nebereikia. Nurodo, jog su teismo protokoline nutartimi, kuria jai buvo nustatytas įpareigojimas paskelbti spaudoje teismo posėdžio datą, ji nebuvo supažindinta, dėl to mano, jog skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 296 str. 1 d. 11 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių procesinės pareigos, įtvirtintos CPK 115 str. 3 d. ir 138 str., nevykdymu. Tai reiškia, kad tokie teisiniai padariniai šaliai kyla tik tuomet, kai ši teismo nurodymu neištaiso bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusio procesinio dokumento – ieškinio neatitikimo ieškinio turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų (CPK 111 str., 113 str., 135 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, taip pat būtina įvertinti ir byloje jau nagrinėjamo ieškinio atitikimą formaliesiems ieškiniui keliamiems reikalavimams bei tokios pareigos nustatymo apeliantui pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), nepagrįstai šį procesinių dokumentų įteikimo būdą taikė kiekvienu atveju, apie kiekvieną parengiamąjį teismo posėdį ir byloje atliekamus veiksmus reikalaudamas atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu, nepagrįstai šioje situacijoje ieškovės neveikimą prilygino trūkumų nešalinimo procesiniam veiksmui, taikydamas CPK 296 str. 1 d. 11 p. teisinius padarinius. Tai sudaro prielaidas skundžiamą nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese – teisė būti išklausytam yra rungimosi principo (CPK 12 str.) tinkamo įgyvendinimo pagrindas. Kadangi teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars), įstatymų leidėjas detaliai reglamentuoja teismo procesinių dokumentų (tokie yra ir teismo šaukimas bei pranešimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarką. Vadovaujantis CPK 117 str. 1 d., už teismo šaukimo įteikimą yra atsakingas teismas, kuris pasinaudodamas savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia bei ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus.

Nagrinėjamoje byloje teismas, tenkindamas ieškovės prašymą procesinius dokumentus atsakovei R. J. įteikti viešo paskelbimo būdu (t.1, b.l. 125), 2008-06-26 nutartimi (t.1, b.l. 135-136) įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip iki 2008-09-15 atsakovės R. J. gyvenamosios vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių paskelbti pranešimą apie Vilniaus m. 4-ajame apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje M. R. v. D. G., R. J., V. J. dėl buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, 2008-10-30 9.30 val. įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, išaiškino atsakovės pareigą įstatymo nustatyta tvarka pateikti atsiliepimą bei pasyvaus elgesio pasekmes. Šį teismo įpareigojimą ieškovė įvykdė (t.1, b.l. 139), nepaisant to, teismas paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį konstatavęs, kad būtina imtis papildomų priemonių atsakovės R. J. gyvenamajai vietai nustatyti.

Palikus ieškinį nenagrinėtą ir šį klausimą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme (t.2, b.l. 10, 27-29), pirmosios instancijos teismas 2009-06-08 nutartimi pakartotinai įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip iki 2009-09-15 atsakovės R. J. gyvenamosios vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių paskelbti dar vieną pranešimą apie 2009-10-08 9.30 val. įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį (t.2, b.l. 32-34). Dėl ligos ir lėšų stygiaus ieškovei neįvykdžius jai paskirto įpareigojimo viešai paskelbti apie 2009-10-08 vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, teismas 2009-09-22 nutartimi iš naujo įpareigojo ieškovę iki 2009-11-02 paskelbti apie 2009-11-25 9.30 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, kurį, kaip patvirtina bylos medžiagos duomenys, ieškovė įvykdė (t.2, b.l. 61).

2010-11-25 9.30 val. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, nutaręs paskirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, teismas protokoline nutartimi pakartotinai įpareigojo ieškovę viešo paskelbimo būdu paskelbti apie pateiktą patikslintą ieškinį bei 2010-01-12 9.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, kurį ieškovė taip pat įvykdė (t.2, b.l. 102). 2010-01-12 parengiamajame teismo posėdyje šalims nesutikus pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės (CPK 231 str. 5 d.), teismas rašytine nutartimi, kurią, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, priėmė neišeidamas iš teismo posėdžio salės (t.2, b.l. 110, 112-113), pakartotinai įpareigojo ieškovę apie teismo posėdį paskelbti viešo paskelbimo būdu, o ieškovei neįvykdžius šio įpareigojimo, skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.

Bendra byloje dalyvaujančių asmenų informavimo tvarka, įtvirtinta CPK 133 str. 1 d., numato, jog apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama teismo šaukimais ar pranešimais. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo procesinio dokumento pavadinimo (šaukimas ar pranešimas), jo paskirtis yra informuoti byloje dalyvaujantį asmenį, o toks informavimas pripažįstamas tinkamu įteikiant šaukimą ar jam prilyginamą pranešimą CPK 117- 132 straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 133 str. 2 d.), tame tarpe ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.), siekiant be reikalo neapsunkinti teismo darbo ir išvengti nepagrįstų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų pareigą domėtis proceso eiga, informuoti apie pasikeitusį procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą (CPK 121 str.), CPK 133 str. 1 d. nustatyta supaprastinta informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą tvarka – dalyvaujančiam byloje asmeniui vieną kartą tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais, t.y. nereikalaujama įteikimo asmeniui pasirašytinai ir nustatytos formos pažymos su parašu bei nurodyta įteikimo data grąžinimo teismui. Šioje normoje supaprastinta pranešimo tvarka įtvirtinta preziumuojant, kad šalis, kartą jau gavusi teismo šaukimą nurodytu adresu, gaus ir kitus teismo siunčiamus dokumentus.

Procesinio dokumento įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) yra išimtinis procesinių dokumentų įteikimo būdas, naudojamas griežtai jo nustatytomis sąlygomis ir apmokamas proceso dalyvių lėšomis. Kadangi pranešimas apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu yra skirtas informuoti byloje dalyvaujantį asmenį ir savo esme, kaip minėta, prilygsta teismo šaukimui (pranešimas apie teismo posėdį ar kitus byloje atliekamus procesinius veiksmus turi būti paskelbtas respublikiniame ir informuojamos proceso šalies gyvenamosios vietos spaudos leidiniuose, o teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai), šiuo būdu informuojant proceso dalyvį taip pat yra taikytina CPK 133 str. 1 d. nustatyta supaprastinta informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą tvarka. Taigi tuo atveju, jeigu dalyvaujančiam byloje asmeniui teismo šaukimo nepavyksta įteikti laikantis bendrųjų procesinių dokumentų įteikimo taisyklių, teismui leidus, viešas paskelbimas apie teismo posėdį spaudoje vieną kartą yra pakankamas, o apie kitus teismo posėdžius tokiu atveju informuojama pranešimais pagal paskutinę žinomą adresato gyvenamąją vietą, nereikalaujant įteikimo asmeniui pasirašytinai CPK 124 str. 4 d. Priešingu atveju, pranešimas apie kiekvieną procesinį veiksmą ar posėdžio vietą ir laiką viešo paskelbimo būdu taptų finansine našta sąžiningai proceso šaliai, kas iš esmės prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.), dar daugiau, be pagrindo vilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi šis dokumentų įteikimo būdas reikalauja ir didesnių laiko sąnaudų.

Ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.), tačiau visų išdėstytų aplinkybių kontekste ieškovės procesinis elgesys negali būti pripažintas neatitinkančiu apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartų (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), todėl negali užkirsti ar suvaržyti galimybes įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ko siekiama gana ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2007-03-29. Todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu neabejotinai pažeidžia tiek pačios ieškovės teises ir interesus, tiek ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, patyrusių daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, t.y. baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu, priimtu dėl ginčo esmės. Šioje situacijoje, atsižvelgiant į protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, taip pat į tai, kad ieškovė, jau tris kartus viešo paskelbimo būdu spaudoje paskelbdama apie byloje atliktus procesinius veiksmus bei vyksiančius parengiamuosius teismo posėdžius, iš esmės įvykdė pirmosios instancijos teismo nustatytą kitos šalies informavimo pareigą, yra pagrindas pripažinti, kad teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Todėl atsižvelgiant civilinio proceso paskirtį – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą (CPK 2 str.), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti.

Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tą aplinkybę, kad pagal CPK 133 str. 1 d. nuostatas įstatymų leidėjas numato pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims bent kartą pranešti šaukimu ar pranešimu, įteikiamu vienu iš CPK 117-132 straipsniuose nurodytų būdų, tiek apie paties teismo posėdžio, tiek apie atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką. Prie atskirų procesinių veiksmų, apie kuriuos būtina šaukimu ar jam prilyginamu būdu informuoti iš anksto, priskirtinas dalyvaujančių byloje asmenų informavimas apie priimtą ieškinį bei iškeltą teisme bylą, įpareigojant pateikti atsiliepimus, taip pat gali būti atskirai pranešimu informuojama apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ar apie kitus teismo atliekamus procesinius veiksmus, jeigu tai tiesiogiai numatyta įstatyme (CPK 133 str. 3 d.). Prie atskirų procesinių veiksmų, apie kuriuos privalu informuoti šaukimu ar jam prilyginamu būdu, taip pat priskirtinas ir parengiamasis teismo posėdis, kuriame vyks pasirruošimas nagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 228 str. 1 d.). Kadangi parengiamasis ir teismo posėdžiai savo paskirtimi nėra tapatūs, be to, be dalyvaujančių asmenų aiškiai išreikšto sutikimo žodinis bylos nagrinėjimas parengiamajame teismo posėdyje negali būti pradėtas (CPK 231 str. 5 d.), o teismo posėdyje byla pradedama nagrinėti tik pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.), darytina išvada, kad apie teismo posėdį, nepaisant tinkamo informavimo apie parengiamąjį teismo posėdį, taip pat būtina bent vieną kartą pranešti CPK 117-132 straipsniuose nurodyta tvarka, tame tarpe ir skelbimais spaudoje bylą iniciavusio asmens (ieškovo) sąskaita. Todėl šiuo atveju nepaisant ne visiškai tinkamai teismo nustatytos pareigos kas kartą informuoti spaudoje apie parengiamuosius teismo posėdžius, bendra pareiga bent kartą informuoti atsakovę šiuo būdu ir apie teismo posėdį ieškovei išlieka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

n u tarė:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti, o civilinę bylą perduoti toliau nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis