Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 21 parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, 2020 m. spalio 14 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 2-1733 lygtinai nuo neatliktos 9 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, pasinaudodamas rastu buto laukutinių durų raktu, įsibrovė į butą, adresu - (duomenys neskelbtini), IR pagrobė svetimą, VšĮ "Sudoku" priklausantį, turtą - televizorių "JVC LT-43VF5000", 300 eurų vertės.

Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad jis gegužės mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, ėjo pas draugą M., jam iš anksto nepranešęs, galvojo pasėdės kieme arba pas jį pabus. Nuėjęs pas jį duryse pamatė įkištą raktą, iš pradžių beldė, tačiau durų niekas nedarė. Su tuo raktu atrakino duris, pažiūrėjo į butą, pašaukė M., tačiau niekas neatsiliepė. Jo nebuvo bute, tada jis tą raktą pasiliko sau ir parašė M. žinutę, kad išsiaiškintų, kur jis yra. Užrakinęs duris, pasiėmė raktą. M. po kurio laiko parašė, kad yra išvykęs ir grįš kitą savaitę. Pasak kaltinamojo, jis pas |M. ėjo dėl to, kad jis buvo jam skoloje 200 Eurų. Tada, pasak kaltinamojo, jis neapgalvojęs savo veiksmų, sugalvojo grįžti į butą ir paimti televizorių. Tačiau M. jis nieko nesakė ir paprašė draugo televizorių užstatyti lombarde Plungėje. Kaip nurodė kaltinamasis už jį gavo 150 Eurų. Kaip nurodė kaltinamasis, jis pirma paėmė tik televizorių, tačiau paskui pagalvojo, kad jeigu norės jį parduoti, tai daugiau pinigų gaus, jeigu jis bus su dėže. Tai grįžo atgal į tą patį butą paimti dėžės. Pasak kaltinamojo, televizorių jis pasiėmė tam, kad bent kažką atgautų. Kaip nurodė kaltinamasis, Televizorių parduoti man kilo mintis po kurio laiko iki tol buvo mintis televizorių laikyti, kol susitiks su M. ir jis jam atiduos pinigus, bet jis jo vengė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu - (duomenys neskelbtini), buvo matomas penkių aukštų daugiabutis. Palipus į ketvirtą aukštą, po dešine puse, buvo medinės rudos spalvos durys. Pro minėtas duris patekta į namo koridorių. Po kaire puse buvo koridoriaus baldai, sienos iškaltos medinėmis dailylentėmis. Paėjus tiesiai koridoriumi, buvo dvi durys į kambarius. Pro kairiąsias duris patekta į buto svetainę. Svetainėje baldai apstatyti palei sienas, grindys dengtos medinėmis lentelėmis. Palei dešinę kambario sieną buvo sofa-lova bei rūbų džiovykla. Kambario viduryje buvo staliukas. Palei kairiąją sieną buvo sekcija, ant kurios vidurinės dalies buvo pastatytas televizorius, kuris yra dingęs. Ant sekcijos buvo matoma įvairių namų apyvokos daiktų. Apžiūrėjus visą butą, išskirtinių pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta (1 t., b. l. 21).

Liudytojo M. L. apklausos protokolas patvirtina, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, tikslios datos nepamena, dalyvavo VšĮ "Sudoku" organizuojamame projekte, jie padeda asmenims, turintiems negalią. Jam buvo išnuomotas butas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini). Jam kas dieną padėdavo, buvo kaip jo auklė "Sudoku" darbuotoja S. L. Ji dažnai ateidavo, jam padėdavo. Tikslios datos nepamena, tai galėjo būti 2021 m. pavasaris, kuomet VšĮ "Sudoku" nupirko naują plačiaekranį televizorių "JVC" bei pristatė į butą, kuriame jis gyveno. Praėjus mėnesiui laiko, po to, kai buvo nupirktas televizorius (tikslios datos neprisimena), jis išvyko pas pažįstamą E. S., į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur kurį laiką pas jį gyveno. Apie tai informavo S. L. Į (duomenys neskelbtini) planavo grįžti, tačiau tikslios datos kada grįš - nežinojo. Jam bebūnant (duomenys neskelbtini), su juo susisiekė S. L. bei pasakė, kad iš buto, kuriame jis gyveno, dingo prieš mėnesį nupirktas televizorius. Ji klausė, kur yra televizorius, tačiau jis paaiškinti negalėjo, nes pats nežinojo. Kuomet išvyko iš to buto, visi daiktai, taip pat ir televizorius, buvo bute. Neįsivaizdavo, kaip ir kas galėjo tą televizorių iš buto paimti. Tačiau suprato, kad tai padarė kažkas iš jo pažįstamų ar draugų. Kadangi jis dažnai pamesdavo buto raktus, todėl tą kartą, kai išvyko į (duomenys neskelbtini) mstl., užrakinęs butą, buto raktą padėjo po kilimėliu, esančiu prie buto durų. Kiek atsimena, tikrai niekur neskubėjo ir nepaliko užrakinęs butą rakto spynoje. Užrakino, ištraukė raktą ir jį padėjo po kilimėliu. Apie tai, kad raktą laikė po durų kilimėliu niekas iš jo draugų ar pažįstamų nežinojo, niekam to nepasakojo. Po kelių dienų grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą, išsikraustė iš to buto. M. pažįsta, tačiau jo pavardės nežino. Su juo kartu yra dirbę. M. skoloje nėra. Niekada iš jo nėra buvęs pasiskolinęs pinigų. M. yra buvęs anksčiau jo namuose, jis žinojo, kur jis gyvena. Pats M. jam nieko apie tai, kad pagrobė televizorių iš buto, nesakė, todėl kada ir kokiomis aplinkybėmis jis pasisavino televizorių, tikrai nieko nežino (1 t., b.l. 81-82).

Pareiškimas 2021 m. gegužės 26 d. apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad S. L. kaip VšĮ "Sudoku" įgaliota atstovė, pagal jai suteiktus įgaliojimus su M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Buto nuoma buvo sudaryta VŠĮ "Sudokų" vykdomo projekto "Apsaugotas būstas" vykdymo laikotarpiui. Projekto esmė - suteikti galimybę "F" lygio negalią turintiems asmenims socializuotis į visuomenę, atstatyti prarastus arba įgyti naujus įgūdžius, būti savarankiškais ir pilnaverčiais visuomenės atstovais. Nuomotojas M. M. jo nuomojamame bute paliko dalį baldų ir buitinės technikos. 2020-12-28 į VŠĮ "Sudoku" išnuomotą būstą buvo įkeltas gyventi M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis tuo metu M. neturėjo kur gyventi, o jo socialinė padėtis atitiko VŠĮ "Sudoku" prižiūrimų asmenų kriterijus. Kad pilnai patenkintų M. L. poreikius, 2021-04-19 VŠĮ "Sudoku" į butą, kuriame gyveno M. L., nupirko televizorių "JVC 43VF5900", kuris jų viešajai įstaigai kainavo 300 eurų. Beveik kasdien asmeniškai ji pati nuvykdavo pas M. L. ir padėdavo jam kasdieniuose reikaluose. 2021-05-10 iš M. L. "Messenger" programėlės pagalba gavo pranešimą, kuriame jis teigė, jog palieka VŠĮ "Sudoku" jam suteiktą gyvenamąją vietą ir kuriam laikui išvyksta pas draugę, į (duomenys neskelbtini) miestelį. M. žadėjo grįžti kitą dieną, tačiau to nepadarė. 2021 m. gegužės 19 d. Mantui vis dar negrįžus namo, ji nuvyko į jo butą nusirašyti skaitiklių parodymų (pagal projektą VŠĮ "Sudoku" moka visus projekte dalyvaujančių asmenų komunalinius mokesčius). Savo raktu, kurį be jos dar turėjo tik M., atsirakinusi buto duris, ji pamatė, kad bute nebėra VŠĮ "Sudoku" pirkto televizoriaus "JVC". Televizoriaus dėžės ir dokumentų taip pat nerado. Daugiau jokie daiktai iš buto nedingo. Buto lauko durys (jų spyna) nebuvo sugadintos. Tuomet ji paskambino M. Jų pokalbio metu realiai jis nesugebėjo paaiškinti, kur yra televizorius, kokiomis aplinkybėmis jis dingo ir televizoriaus pagrobimu kaltino savo pažįstamus ir artimuosius. Pasak M., jis buto raktą palikdavo po durų kilimėliu ir jį galėjo paimti bet kas. Prieš tai M. niekada nepalikinėdavo raktų po kilimėliu. Jis buto raktus visada nešiodavosi su savimi. Du raktus jis jau buvo pametęs. Asmeniškai ji jam užsakinėjo šių raktų dublikatus. 2021 m. gegužės 24 d. M., jai dalyvaujant, išsikraustė iš buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini). M. VŠĮ "Sudoku" teikiamų paslaugų teikimas buvo nutrauktas 2021-05-19. Išvykdamas M. buto rakto negrąžino (1 t., b. l. 12-15).

Liudytojas R. S. apklausos metu parodė, jog su M. R. yra pažįstami. 2021 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) mieste darėsi tatuiruotę. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs su autobusu. Kai jam buvo padaryta tatuiruotė, buvo gal apie 17 val., tikslios valandos neatsimena, jis susiskambino su M. R. ir paprašė, kad jis atvyktų jo parsivežti į (duomenys neskelbtini) miestą. Kai atvyko M. R., pastarasis paprašė, ar jis galėtų lombarde savo vardu parduoti televizorių. Martynas sakė, kad pats negali, nes neturi asmens dokumento, R. S. sutiko. M. sakė, kad tą televizorių jam iš Anglijos atsiuntė mama. Kad jis yra vogtas, tikrai nežinojo. M. jam apie tai visiškai nieko nepasakojo. Pasakė, kad televizorius yra jo, kad mama jam jį atsiuntė iš užsienio. Nieko blogo neįtarė. Televizorius buvo supakuotas į dėžę, plačiaekranis, didesnis, tačiau jo modelio nežino. Jis pats vienas nunešė jį į lombardą, už jį gavo 150 eurų. Visus pinigus atidavė M. Kur tiksliai, t. y. kokioje gatvėje yra tas lombardas - nežino, tik gali pasakyti, kad pačiame (duomenys neskelbtini) mieste. Lombardo pavadinimo taip pat nežino (1 t., b. l. 75).

Nepaisant to, kad kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama netiesioginiais įrodymais, tačiau visuma jų neabejotinai patvirtina, kad būtent kaltinamasis M. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios atsakomybės nurodytų aplinkybių kontekste neeliminuoja jo nurodoma aplinkybė, kad televizorių jis iš buto paėmė dėl to, kad M. jam buvo skolingas. Teismas šią jo poziciją vertina kaip siekį sušvelninti atsakomybę. Ši kaltinamojo pozicija ne tik, kad nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, bet ir yra nelogiška. Kaip kaltinamasis nurodė, jis televizorių iš buto paėmė už M. skolą, tačiau jam nieko apie tai nesakė, nors M. pats jam skambino ir klausė apie televizorių. Tokia pozicija logiškai taip pat nepagrįsta kontekste aplinkybių, kad jis televizorių laikė tol, kol susitiks su M. ir jis jam atiduos pinigus, bet jis neva jo vengė, nors pats kaltinamasis nurodė, kad M. jam skambino ir klausė apie televizorių. Be to, akcentuotina ir tai, kad pavogtas televizorius M. nepriklausė, jis buvo VšĮ „Sudoku“ nuosavybė. Taigi nepasitvirtinus kaltinamojo nurodomoms aplinkybėms, kad televizorių jis paėmė dėl skolos, teismas kaltinamojo kaltės turinio ir įvykio aplinkybių neturi pagrindo vertinti kaip savavaldžiavimo.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. R. įsibrovė į butą ir iš jo pagrobė VšĮ „Sudoku“ priklausantį turtą televizorių JVC LT-43VF5000. Jis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Dėl to kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį turi paskirti jam bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas jau ne pirmą, o dešimtą kartą. Visos prieš tai jo padarytos nusikalstamos veikos iš esmės analogiškos susijusios su vagystėmis. Ši asmenį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad asmuo nusikalsta dėl susiformavusių vertybių sistemos, kurios yra priešingos visuomenės interesams. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Terminuotas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 6 metai už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 3 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nepaisant to, kad kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jį teisino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios teisiamojo posėdžio metu teismo buvo pripažintos nelogiškomis ir neatitinkančios įvykio aplinkybių. Šis aspektas nerodo kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi, kuris yra viena iš sudėtinių dalių lengvinančios atsakomybės taikymui numatytam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nepaisant to, kad šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas parinkdamas bausmės dydį įvertina šia nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos pasekmės yra minimalios, pagrobto turto vertė sąlyginai nėra didelė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės taip pat nėra iš esmės pavojingumą didinančios ar išsiskiriančios iš nusikalstamos veikos reglamentuojamo konteksto. Dėl to teismas kaltinamajam skiria švelnesnę nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu ir nėra visiškai atlikęs laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendį. Neatliktos bausmės dalis 9 mėnesiai ir 13 dienų. Dėl to šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu neatlikta 9 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausme ir kaltinamajam skirtina subendrinta 1 metų 5 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamu aplinkybių kontekste pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatų teismas nemato nei sąlygų nei pagrindų.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis per kitą asmenį užstatęs lombarde nusikalstamos veikos dalyką gavo 150 Eur. Ši suma kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotina iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis praleido suėmime 2022 m. kovo 21 d. 14 val. 00 min. iki 2022 m. kovo 22 d. 16 val. 05 min. (2 paros) pagal Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį. Dėl to šis suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną suėmimo ar sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtą namų areštą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu neatlikta 9 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausme ir kaltinamajam paskirti galutinę subendrintą 1 metų 5 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo suėmime išbūtą laiką (2 paras) vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Konfiksuoti iš kaltinamojo M. R. 150 Eur.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtą namų areštą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.