Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Stasys LemežisIkiteisminio tyrimo teisėjas Rimvydas Petrauskas NuorašasSkundas Nr. 1S-309-209-2012 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.29.1.; 2.2.3.; 2.12.3.; (S).

2012 m. balandžio 26 d.

teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjų UAB „T. B.“ vadovo A. L. ir V. Z. skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patenkintas D. N. skundas ir panaikintas Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyr. prokurorės 2012-01-23 nutarimas dėl atsisakymo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-12-23 Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 92-1-00210-11.

2012-01-23 Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiosios prokurorės nutarimu atsisakyta panaikinti prokuroro 2011-12-23 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 92-1-00210-11.

Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-03-12 nutartimi patenkintas D. N. skundas ir panaikinta Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyr. prokurorės 2012-01-23 nutarimas dėl atsisakymo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skundu UAB „T. B.“ vadovas A. L. ir V. Z. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį kaip nepagrįstą ir nurodo, kad atsakingo už darbų saugą asmens rūpestingumo ir atsakomybės klausimas yra detaliai išnagrinėtas 2011-12-23 prokuroro J. P. nutarime. Konstatuojant nusikalstamą nerūpestingumą būtina nustatyti objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Subjektyvusis kriterijus paprastai nenustatinėjamas tais atvejais, jeigu nustatoma, kad asmuo neturėjo pareigos būti rūpestingas ir atidus. Numatytos nusikalstamos veikos subjektai yra darbdaviai ar jų įgaliotieji asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, už saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Darbdavys neatsako, jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui. Skunde pažymima, kad UAB „T. B.“ darbuotojas - suvirintojas G. N., atlikdamas sandėlio stogo dengimo darbus, judėjo nepritvirtintais pakloto lakštais aukštyje, neteko pusiausvyros, nukrito ir susižalojo, vėliau dėl patirtų sunkių kūno sužalojimų mirė. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados seka, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, atliekant darbus aukštyje, pavojingoje zonoje, ant įrengiamo pakloto, kur yra akivaizdi rizika kristi iš aukščio. Atsakingo už darbų saugos reikalavimų laikymąsi darbe UAB „T. B.“ darbų vadovo V. Z. nuomone, jeigu G. N. būtų prisisegęs prie metalinių stogo konstrukcijų saugos diržu, būtų išvengta nelaimės, nes G. N., buvo išklausęs aukštalipių kursus, šį darbą dirbo ne pirmą kartą, prieš darbo pradžią G. N. buvo nurodyta užsisegti saugos diržą ir šalmą, kurie buvo sudėti objekte, tai patvirtiną ir liudytojo R. R. parodymai, kuris nelaimės dieną dirbo su G. N., tačiau pats klausydamas darbų vadovo V. Z. nurodymų, užsidėjo saugos diržą. Vėliau, kai V. Z. nuėjo patikrinti, kaip vykdomi kiti darbai, G. N. apsauginį diržą padėjo atgal į spintą pasakęs, kad jam jo nereikia, t. y. sąmoningai ignoravo nurodymus užsidėti ir naudoti saugos diržą. Iš to seka, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, atliekant darbus aukštyje, pavojingoje zonoje, buvo sąmoningi ir prieštaringi darbų saugos reikalavimams UAB „T. B.“ darbuotojo G. N. veiksmai. Minima, kad LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. numato, jog pats darbuotojas privalo tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad G. N. buvo supažindintas su darbų saugos reikalavimais 2011-05-30, taip pat buvo supažindintas su darbo sąlygomis darbo vietoje, todėl turėjo pareigą naudoti asmenines apsaugos priemones. Šios pareigos nevykdymas, sąmoningas atsisakymas paklusti darbų vadovo nurodymams lėmė 2011-06-29 nelaimingą atsitikimą. Iš specialisto pateiktos išvados M881/11 (01) matyti, kad G. N. kraujyje rasta 1,46 ‰ etilo alkoholio, atlikus skrodimą rasta 150 ml alkoholio kvapą turinčio skysčio. Vadinasi G. N. alkoholį pradėjo vartoti po to kai pradėjo dirbti. Teismas nurodė, kad V. Z. 2011-06-29 turėjo nušalinti G. N. nuo darbo dėl jo neblaivumo, bet V. Z. nesukėlė įtarimo, jog G. N. nelaimės dieną į darbą atvyko neblaivus. Nei vienas iš 2011-06-29 dieną dirbusių G. N. bendradarbių nepastebėjo, jog jis buvo neblaivus. V. Z. nelaimės išvakarėse 2011-06-28 nušalino G. N. nuo darbo dėl jo girtumo. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog jei V. Z. būtų pastebėjęs, kad G. N. 2011-06-29 darbe pasirodė apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai būtų neleidęs G. N. dirbti ir nušalinęs jį nuo darbo. Todėl V. Z. neturėjo galimybės numatyti, kad jo pavaldinys G. N. sąmoningai ignoruos jo nurodymus naudoti apsaugos priemones, ko pasakoje atsitiks nelaimingas atsitikimas darbe ir V. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. ir nėra jokio poreikio tęsti tyrimą dėl veikos, už kurią nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Skundas atmestinas.

Nukentėjusiajai D. N. kilo abejonių dėl įvykio, kurio metu žuvo G. N., aplinkybių, ji skunde, tenkintame skundžiama nutartimi, nurodė, kad liko neištirtos reikšmingos bylai aplinkybės dėl kurių žuvo G. N..

Teismas, vertindamas galimai nusikalstamos veikos pasekmes – žuvo žmogus, turimą medžiagą ir nukentėjusiosios teisę, kad būtų ištirtos ir pašalintos visos abejonės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad būtina išsiaiškinti ar darbdavio įgaliotas asmuo atsakingas už saugias darbo sąlygas buvo pakankamai rūpestingas ir tiksliai vykdė jam normatyviniais aktais priskirtas funkcijas, ar teisės aktų pažeidimai nesąlygojo (nebuvo priežastiniame ryšyje) nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes.

Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiama skundo pareiškėjų gynybinė versija ir jų faktinių aplinkybių vertinimas, o įvertinus skundą ir visas aplinkybes, šiuo atveju, nėra pakankamo teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjo nutartyje nurodyta kokius veiksmus dar būtina atlikti. Teisėjas naikindamas l. vyr. prokuroro pareigas nutarimą turėjo panaikinti ir prokuroro 2011 12 23 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti UAB „T. B.“ vadovo A. L. ir V. Z. skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 12 d. nutarties ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 12 23 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.