Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams L. G., S. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. atliekantis laisvės atėmimo bausmę, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 1 kartą:

1) 2008-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmę atliko 2009-11-23,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 str. 1d., 187 str. 2d., 233 str. 1d.

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 str. 1d., 187 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir A. T. 2006-09-26, apie 10 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, be nukentėjusiosios R. A. žinios neteisėtai slapta pateko į nukentėjusiosios R. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pažeidė R. A. būsto neliečiamumą tokiu būdu: M. B. atsuktuvu atstūmė R. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos liežuvėlį bei pečiu pastūmė duris, taip atidarydamas duris, ir su A. T. įėjo į butą.

M. B. ir A. T. 2006-09-26, apie 11 val., veikdami bendrininkų grupėje, be nukentėjusiosios R. A. žinios neteisėtai slapta pateko į R. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur M. B. aplaistė jos kambaryje esančią sofą – lovą degiu skysčiu, o A. T. vėliau ją padegė žiebtuvėliu, dėl ko nuo sofos – lovos išsiplėskus liepsnai, apdegė ir galutinai sudegė visi R. A. bute buvę daiktai ir sienos.

M. B. 2006-09-26, apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. K., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. A. turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, liepė nepilnamečiui V. K., gim. (duomenys neskelbtini) nepranešti ir neduoti teisingų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie jo ir A. T. 2006-09-26 įvykdytą nusikaltimą pagal LR BK 187 str. 2 d., tokiais veiksmais siekdamas paveikti nepilnametį liudytoją V. K..

Kaltinamasis M. B. dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies - prisipažino tik dėl neteisėto patekimo į R. A. butą.

Paaiškino, kad visų įvykių gerai neatsimena, nes viskas vyko prieš 5 metus. Prieš įvykį su A. gyveno nuomojamame iš A. bute (duomenys neskelbtini). Kai nuomojo butą pas A., turėjo vienerius raktus nuo buto, kuriais abu su A. naudojosi. Vėliau A. liepė jiems išsikraustyti iš buto, todėl paėmė iš jų raktus. Norėdami pasiimti daiktus, jie skambino A., bet ji nekėlė, todėl daiktų ėjo be jos leidimo. Jis su A. sutarė gerai – ji ginčydavosi dėl tvarkos bute tik su A..

Prieš įvykį jis buvo su A. nuėję į svečius pas jo motiną, pas ją nakvojo, o ryte nuėjo pas K.. A. norėjo iš buto pasiimti daiktus, bet durys buvo užrakintos. Paėmęs iš po linoleumo atsuktuvą, kuris ten jau buvo padėtas ir laikomas dar prieš jiems išsinuomojant butą, atsirakino juo duris. A. dėjosi savo daiktus, jis susirinko smulkius savo daiktus ir nuėjo su daiktais pas K. ir trise grįžo atgal į butą pasiimti dar likusių A. daiktų. A. su K. liko krautis, o jis nuėjo pas K. nunešti daiktų. Išėjo į laiptinę parūkyti, kur susitiko pareinančius K. ir A. su daiktais. A. juokėsi, todėl jis paklausė, dėl ko, bet ji neatsakė, o K. buvo nuleidęs galvą ir tylėjo. A. pati pasakė, kad padegė A. butą. A. ji pažįsta nuo mažens, nes jos močiutė ir A. gyveno viename name (duomenys neskelbtini). A. ją mažą buvo sumušusi, todėl A. dar gyvenant nuomojame bute grasinosi jai atkeršyti, kalbėjo, kad kažką jai padarys. Kai jis buvo pas K. bute, po langais ėjo su vaiku moteris, kuri pradėjo šaukti, kad dega butas. K. nepasakojo jam apie padegimo aplinkybes.

Nuomojamame bute jokio degaus skysčio nebuvo – buvo tik stabdžių skystis, kurį nešdamasis netyčia juo apliejo sofą, stovinčią kampe A. kambaryje.

Kadangi tuo metu A. buvo jo mergina, po įvykio jis kalbėjo su K., kad jis nesakytų, kad jie lankėsi tame bute, žinojo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. nesakė teisybės. Tačiau kai iškviestas pas prokurorą sužinojo, kad A. jį apkaltino padegimu, jis nuvažiavo pas K. prašyti, kad pasakytų visą teisybę.

Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamoji A. T. dėl jai inkriminuojamų veikų neprisipažino ir parodė, kad su M. B. R. A. butą nuomojo pagal žodinį susitarimą nuo 2006 m. vasaros pradžios. Prieš tai jau ten gyveno M. B., su kuriuo ją supažindino nukentėjusioji. Buto savininkę ji pažinojo, nes šioji ankščiau gyveno su jos močiute viename name (duomenys neskelbtini). A. bute jie turėjo ir naudojo vieną kambarį, nes kitame bute gyveno A. sūnus Ž. R., kuris dar būdavo dažnai ir pas brolį.

Dieną prieš įvykį ji su M. buvo pas jo mamą ir ten susibarė su M., todėl norėjo sugrįžti į A. butą, kur jie gyveno ir pasiimti savo daiktus, bet A. nebuvo, todėl ji pati jai paskambino ir pranešė, kad ji išeina gyventi pas močiutę ir susitarė, kad A. grąžins daiktus, tačiau A. liepė jos palaukti sugrįžtant. Jai pasakius, kad išeina, A. tuomet liepė išsikraustyti ir M., dėl ko jis pasiuto. Iki to laiko A. neliepė jiems išsikelti. Santykiai su A. buvo normalūs, nesipyko, tuo tarpu A. pyko ant M., nes jis su jos sūnumi buvo iš kaimynų išnešę televizorių. Rakto nuo A. buto ji neturėjo, nematė, ir kad raktus būtų davusi M.– dėl raktų derindavosi su Ž. R., kuris turėjo tuos raktus ir juos įleisdavo. Ž. būdavo netoliese pas savo brolį, kur dažnai ir gyvendavo. Durys buvo laužtos, tarp jų buvo tarpas, per kurį užkišus nusistumdavo liežuvėlis, todėl M. pasiėmė iš po linoleumo atsuktuvą ir tokiu būdu atsidarė duris. Antros durys vos laikėsi, todėl pakako jas atidaryti M. stumtelėjus koja.

Bute ji pradėjo rinktis savo daiktus. M. pradėjo ją įkalbinėti, kad nesiskirtų su juo. Susidėjus daiktus ji ėjo ir matė, kaip M. nuėjo prie spintos, iš kurios pasiėmė degų skystį, su kuriuo kurdavo laužą ir išpylė jį ant A. lovos kitame kambaryje. Jai paklausus, ką jis ruošiasi daryti, jis atsakė – pamatysi, kas bus. Nurodė, kad M. yra neprognozuojamas, todėl iš jo galima visko tikėtis. Ji su krepšiais nuėjo pas K., gyvenantį kitoje laiptinėje, pasidėti savo daiktų, kad vėliau juos išsineštų pas močiutę. Kartu ėjo ir M.. Pasidėjus daiktus, vėl grįžo antrą kartą, tačiau jau su K. į nuomotą butą pasiimti likusių daiktų. Kur buvo tuo metu M. ir ar jis ėjo su jais antrą kartą, ji neatsimena. M. jokių bute daiktų neturėjo. Su K. susirinkus daiktus vėl grįžo pas jį, o iš paskos pas K. atėjo juokdamasis ir M., kurie buvo su K. draugai. Po įvykio nakvojo pas K.. Pati ji rūkanti, todėl su savimi nešiojasi žiebtuvėlį. Kai buvo bute, M. kambary nerūkė.

Ji su K. stovėjo prie lango ir rūkė, kai užgirdo lauke žmones rėkiančius, kad dega butas, todėl jie trise išėjo į lauką pasižiūrėti. Atvažiavusi gaisrinė užgesino, o gaisrininkai paklausė, kieno čia butas. Tuomet ji pasakė, kad ji ten nuomojosi, ir ten liko dar jos daiktų, kuriuos susirinko ir po gaisro.

Po gaisro su M. gyveno dar 3-4 mėnesius, bet apie gaisrą su juo nesikalbėjo. Tik ji klausė, kam jis taip padaręs. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, su M. santykiai jau buvo blogi.

Nukentėjusioji R. A. parodė, kad apie gaisrą jai pranešė sūnus Ž. R.. Tuo metu, kai jis skambino, ji buvo kaime, vėliau atvažiavusi darėsi kraujo tyrimus, po ko atvyko į įvykio vietą. Dėl gaisro jai skambino ir gaisrininkai. Dieną prieš gaisrą ji buvo liepusi M. ir A. išeiti iš jos buto, nes vakare buvo atėjusi ir rado juos girtaujančius, o butą nevalytą ir užverstą šiukšlėmis, kaip landynę. A. pasakė, kad „jums, teta, brangiai atsieis“, M. irgi sakė, kad bus jai blogai. Ji liepė M. grįžti pas mamą, o A. – pas močiutę, kur gyveno ir ankščiau. Abu išėjo be daiktų. Dėl jų pasiėmimo ji sakė, kad jai pasiskambintų telefonų ir susitartų kada pasiims, bet jai niekas neskambino. Tą vakarą ėjo pas juos specialiai, nes buvo gavusi ankščiau signalų dėl savo buto. Tuomet paėmė iš jų raktus, kuriuos turėjo kaltinamieji, todėl kaltinamieji galėjo pasiimti daiktus tik jai dalyvaujant. Kai teisme buvo iškelta byla, ji su A. buvo susitikusi miesto sodelyje, ir A. sakė, kad butą padegė ji, bet po kurio laiko jau tvirtino, kad M.. Tai girdėjo ir jos draugas R. J..

Nurodo, kad jos kambaryje buvo visokių statybinių medžiagų. Jos sūnus R. rakto nuo jos buto neturėjo, bet ateidavo nakvoti į butą, bendravo su kaltinamaisiais; kaip įeidavo į jos butą, nežinanti. Kaimynai pasakoję, kad nuomininkai tarpusavy konfliktuodavo, triukšmaudavo. Kad galima atidaryti duris atsuktuvu, ji nežinanti.

Nurodo, kad kaltinamieji gyveno jos bute pagal žodinį susitarimą. Sutarė, kad kol gyvens kartu, mokesčių nesumokės, kai ji išvažiavo į kaimą, jie liko gyventi kartu, tuomet jiems paliko raktus. S. Ž. kartu su nuomininkais negyveno, raktų nuo buto neturėjo, bet kartais nakvodavo su jais. Kaip sūnus įeidavo į jos butą, nežinanti. Kai A. buvo maža, tarp jų buvo incidentas, dėl ko ji buvo nubausta administracine tvarka: kai ji gyveno dar sename name (duomenys neskelbtini), A. jos neklausė, tai pliaukštelėjo.

Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamųjų 18.889 Lt. turtinės žalos ir 5.000 Lt. neturtinės. Nurodo, kad gaisras kilo jos kambaryje, o kitas kambarys tik aprūko, todėl turtinę žalą sudaro sudegę jos bute daiktai: šviestuvai, karnizai, durų pertvaros, .kailiniai, drabužiai, šaldytuvas Beko, televizorių, reikėjo atlikti jos sudegusio kambario remontą – vidaus apdailą, elektros instaliaciją. Remontą, kuris kainavo 6.000 Lt., darė krikšto dukra J.- pastaroji pirko jai medžiagas ir dar skolino pinigų remontui, keitė du langus, statė naują elektros skaitliuką, nes pirmasis sudegė. Paaiškino, kad tik atsikėlus į butą vasario mėnesį, iki gaisro buto stovis buvo geras: geros dvigubos filingines durys, buvo nauji ir naudoti baldai: sofa – 650 lt., stalas – knyga – 350 Lt., televizorius – 500 lt.

Neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad reikėjo gaišti laiką bylose, buvo sugadinta jai sveikata, pakriko nervai, todėl reikėjo metus laiko lankytis pas gydytoją, nuo 1995 m. gavo III grupės invalidumą, o dabar, tik neatsimena, nuo kada, gauna II grupės invalidumą.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad prieš gaisrą buvo pas brolį (duomenys neskelbtini). Pats gyveno pas motiną bute, kur kilo gaisras. Jam gyvenant tame bute, motina įsileido nuomininkus, kuriuos jis pažįsta. Pirmas atėjo gyventi M. – apie buto nuomą išsišnekėjo, kai kartu su juo gėrė. Po kiek laiko apsigyveno ir A.. Nuo buto jis turėjo 2 ar 3 raktus, tačiau butą rakindavo tik vienu raktu, kurį duodavo A. ir M., t.y vienu raktu jie naudojosi trise. Kadangi prižiūrėdavo brolio vaiką, dažniau gyvendavo pas brolį, todėl palikdavo raktus M.. Prieš gaisrą jis buvo susipykęs su broliu, todėl atėjo pernakvoti į motinos butą. Kadangi niekas neatidarė durų, jis nuėjo pas K., kur buvo M. ir A.. M. jam sakė, kad jo motina juos prie kelias dienas buvo išvijusi iš buto ir atėmusi raktą. Kadangi jam reikėjo persirengti, jis nuėjo pas kaimyną, pasiėmė laužtuvą, kuriuo M. jo prašymu išlaužė staktą ir padarė, kad spyna atsidarinėtu atsuktuvu, o staktą patvarkė. Atsuktuvą laikė po kilimėliu, juo iki gaisro jie atsidarinėjo duris. Pieš gaisrą visi trys miegojo bute, o jis ryte išėjo pas brolį, palikdamas kaltinamuosius bute. Mamai apie durų išlaužimą nesakė. Kai nusipirko butą, remonto jame nedarė - truputį patvarkė tik sienas. Į butą atsivežė senus baldus, kurių būklė normali, tik sofa – lova buvo sulaužyta, o televizorių pirko už 50 Lt.

Po gaisro atėjo pas jį M. ir pasakė, kad sudegė butas. Nuvažiavęs į vietą, tai pamatė ir pranešė telefonu motinai.

Ikiteisminio tyrimo nepasakojo teisybės, nes sakė taip, kaip jam liepė, todėl parodymai yra teisingi duodami teisme.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius, nes gyveno tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse. Įvykio dieną – vasarą apie pietus atėjo M. ir A. su tašėmis bei prašė leisti pasidėti daiktus. A. pas jo mamą dar prašė pasidžiauti šlapius drabužius, o jo- kad padėtų atnešti likusius daiktus. Jis su A. išėjo, o M. liko, bet vėliau buvo atėjęs ir, kažką pasiėmęs, išėjo. Bute A. parodė jam krepšį, kurį jis paėmė ir atsistojo kambaryje prie durų. Matė, kaip A. buvo kambaryje prie lovos, pasilenkė ir iš kelnių kišenės išsitraukė žiebtuvėlį. Kaip padegė , nematė, bet girdėjo žiebtuvėlio garsą. Jis nustebo dėl jos tokio elgesio, bet nieko jos neklausė ir su ja grįžo namo. Atėjus į butą su A., butas nedegė ir nesimatė degimo žymių, o kai su ja išėjo iš buto, pradėjo kilti juodi dūmai. Mama stovėjo prie lango ir rūkė, kai kieme ėjo motina su vaiku, kuris pamatęs degantį butą, pradėjo rėkti. Jis, M., A. su motina išėjo į lauką ir pamatė degantį A. butą. Jis suprato, kas padegė butą, bet nieko niekam nesakė.

Kaltinamieji abu jam sakė, kad R. liepė jiems išsikraustyti, tačiau dėl ko, nesakė. Ar tą naktį jie miegojo pas jį, ar A. sakė M. apie padegimą, ar M. sakė, kad apliejo skysčiu lovą, ar buvo pas jį atėję prieš gaisrą, jis neatsimena.

Parodymai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi dėl to, kad jis bijojo M., su kuriuo ankščiau buvo konfliktas. M., kadangi jis buvo vyresnis, jis bijojo dar iki gaisro ir prašymo sakyti tiesą. Tuo metu jam buvo 15 metų. M. liepė jam nieko nesakyti apie gaisrą, sakė, kad jeigu sužinos, kad jis pasakė, jam bus blogai, tačiau jokių veiksmų iš M. pusės nebuvo. Tai suprato kaip spaudimą iš M. pusės. Dėl ko taip liepė jam sakyti, nežinantis. Po kiek laiko, kai jis jau buvo apklaustas, M., būdamas uždarytas, R. laiške rašė, kad jis sakytų tiesą, dėl ko - taip pat nežinantis. Pranešti apie gaisrą ėjo iki Ž. R. brolio namų, kur tuo metu buvo apsistojęs Ž. R..

Liudytoja N. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius – jie pradėjo nuomotis nukentėjusiosios butą ir bendrauti su jos vaiku. Jos sūnus su Ž. R. buvo klasiokai. 2006-09-26 apie pietus pas jos vaiką atėjo abu kaltinamieji, prašė pasidėti daiktus, nes išėjo iš buto. Kiek kartų ėjo į butą, ji nežinanti, nes buvo kitame kambaryje ir nematė. A. prašė pas ją leisti pasidžiauti šlapius drabužius. Kai degė butas, M. skambino šeimininkei, bet neprisiskambino, todėl ėjo pasakyti jos sūnui. Kur jie nakvojo iki gaisro, nežinanti, tačiau gaisro naktį nakvojo pas juos.

Liudytojas T. K. parodė, kad gyveno pas draugę N. K., kai kaltinamieji atėjo į jos butą pernakvoti. Neprisimena, ar prieš gaisrą, ar po gaisro. Apie gaisrą kaltinamieji nekalbėjo, jie bendraudavo su draugės sūnumi. Per langą pamatė besibūriuojančius žmones, išėjo į lauką ir pamatė gaisrą. Kai pamatė gaisrą, pagalvojo, kad gal B. susipyko su nuomininke, kad gal užsidegė nuo instaliacijos. Pats barnio nematė. Tą dieną, kai kaltinamieji nešėsi daiktus , jis buvo. P. B. sakantį, kad kažką padarys A..

Liudytojas R. J. parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugė, tačiau kai vyko gaisras, su ja dar nebendravo- susipažino tik po gaisro. Jis tvarkė duris po gaisro, tačiau tiksliai datos neatsimena - kai atėjau gyventi pas nukentėjusiąją, tada sutvarkė duris, kurios buvo išlaužtos, neveikė nei viena spyna. Pirmų durų spyną buvo galima atrakinti su atsuktuvu. Keitė visas tris spynas, nes neveikė spynos. Po gaisro daug ko nebuvo, todėl viską pirko, remontavo butą, pakeitė tris durų spynas, o vėliau – ir duris. Tuo tikslu jis pasiėmė 7000 litų paskolą. Remontą atliko jis ir dar viena moteris, kuri remontavo sienas, lubas, o jis dėjo grindis. Moteriai už darbą mokėjo 300 litų, dar 300 litų liko skolingi, nes neturėjo pinigų. Reikėjo keisti ir baldus. Butas dar pilnai nesutvarkytas - likę smulkmenos sutvarkyti. Pats dėl savo paimtos paskolos ir investuotų pinigų į nukentėjusiosios butą ieškinio nepateikė ir pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

Viešojo registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad šis butas nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai (t.1, b.l. 20).

Akte dėl kilusio gaisro užfiksuoti gaisro, kilusio 2006-09-26 (duomenys neskelbtini), R. A. bute padariniai: apdegę ir aprūkę viso buto sienos ir lubos, sudegęs televizorius, šaldytuvas, sofa – lova, stalas knyga, virtuvinis baldų komplektas, sekcija, aprūkę ir apdegę buto langai, drabužiai, jaunuolio baldų komplektas, minkšta dalis bei kiti namų apyvokos daiktai bei drabužiai, taip pat nurodyta gaisro kilimo priežastis - padegimas(t. 1, b.l. 19);

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gaisras kilo penkiaaukščio mūrinio daugiabučio namo penktojo aukšto buto viduje. Gaisro židinys – rytiniame buto kambaryje, prie rytinės sienos stovėjusioje sofoje – lovoje, kad iš gaisro židinio vietos ugnis išplito šalia sofos – lovos sumontuota medine pertvarėle po visą kambarį; židinio vietoje nuo pietinės vietos sienos atšokęs tinkas, sudegusi medinė pertvarėlė, dalinai sudegusi sofa – lova, kambaryje išsilydęs plastikinis lango rėmas, apdegusi sekcija, apsidegusi šaldytuvo „Beko“ plastikinė apdaila, televizorius „Griunding“, stalas-knyga, aprūkę ir apdegę virtuvinių baldų spintelės; ugnis iš kambario per praviras duris išplito į koridorių, kuriame aprūko sienos ir lubos; šiauriniame buto kambaryje aprūkę sienos ir lubos bei buvę jaunuolio baldai, minkšta dalis, kiti namų apyvokos daiktai bei drabužiai; elektros skaitliuko saugikliai rasti išsukti; įėjimo durys atvykus į gaisro vietą rastos atviros su įsilaužimo požymiais (t.1 , b.l. 21-30.)

Liudytojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu jis patvirtino savo parodymus, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis matė, kaip kaltinamoji padegė A. butą (t.1, b.l. 81-87).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmę bylai teisingai išspręsti, laikytini įrodymais ir vertintini (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Nors kaltinamoji A. T. savo kaltės dėl jos padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, o kaltinamasis M. B. pripažino tik iš dalies – dėl neteisėto patekimo į R. A. butą, tačiau ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, kaltinimai M. B. ir A. T. dėl neteisėto įsibrovimo į R. A. butą, jo padegimo, o kaltinamam M. B. – ir dėl poveikio liudytojui, yra pagrįsti ir pilnai įrodyti.

Dėl neteisėto įsibrovimo į R. A. butą.

Kaltinamasis M. B. pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, o kaltinamoji A. T.– ne.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. B. paaiškino, kad A. liepė jiems išsikraustyti iš buto, todėl paėmė iš jų raktus, o norėdami pasiimti daiktus, jie skambino A., bet ji nekėlė, todėl daiktų ėjo be jos leidimo, duris atidarydami atsuktuvu. Patvirtino suvokęs, kad įeina į butą be savininkės leidimo. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji R. A., nurodydama, kad abu kaltinamieji buvo išvaryti iš namų ir iš jų atimti raktai, kad su jais buvo sutarta, kad kai norės pasiimti savo daiktus, jie paskambintų buto savininkei, tačiau dėl daiktų atsiėmimo kaltinamieji nesikreipė ir neskambino telefonu, kaip kad teigia kaltinamoji A. T.. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojai V. K. bei Ž. R., nurodydami, kad kaltinamieji abu jam sakė, kad R. liepė jiems išsikraustyti, tačiau dėl ko, nesakė. Liudytojas Ž. R. patvirtino, kad nei jis, nei kaltinamieji neturėjo raktų nuo buto savininkės durų, todėl į jį pateko, duris atrakindami atsuktuvu. Be to, įsilaužimas yra užfiksuotas ir įvykio vietos apžiūros protokole. Pažymėtina, kad ir pati kaltinamoji neneigia, kad pasiimti savo daiktų į A. butą ėjo kartu su M. B.. Viešojo registro duomenys patvirtina, kad butas, į kurį buvo neteisėtai įsibrauta, priklauso nukentėjusiajai.

Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika dėl neteisėto įsibrovimo į R. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 165 str. 1d. kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis M. B., veikdamas kartu su A. T., aktyviais veiksmais- R. A. priklausančio buto duris atsidaręs atsuktuvu atstūmęs pirmų lauko durų spynos liežuvėlį bei pečiu pastūmęs antras duris, prieš buto savininkės valią ir neturint tam teisėto pagrindo, kartu su A. T. pateko į butą. Kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais į būstą pateko be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininkės valią bei norėjo tai padaryti, nes ėjo į jį turėdami konkretų sumanymą – pasiimti savo daiktų.

Dėl poveikio liudytojui.

Pažymėtina, kad objektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą), paveikiant liudytojus, t.y. pateikti melagingą informaciją LR BK 233 str. minimi subjektai, tame tarpe ir liudytojai, gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule ir pan. Taigi objektyviajai šio nusikaltimo pusei smurtas ar spaudimas nebūtinas – jai nustatyti pakanka įrodyti tik tą aplinkybę, kad liudytojo buvo prašoma nieko nesakyti apie kaltinamųjų buvimą bute iki jame kilusio gaisro.

Nors kaltinamasis M. B. nepripažino savo kaltės dėl šios veikos padarymo, tačiau teismo posėdžio metu jis pripažino, kad įvykio metu A. buvo jo mergina, todėl po įvykio jis kalbėjo su K., kad jis nesakytų, kad jie lankėsi tame bute, žinojo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. nesakė teisybės. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. K., parodydamas, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi dėl to, kad jis bijojo M., nes buvo už jį vyresnis, kad M. jam liepė nieko nesakyti apie gaisrą: sakė, kad jeigu sužinos, jog jis pasakė, jam bus blogai, ir nors jokių veiksmų iš M. pusės nebuvo, tai jis suprato kaip spaudimą iš M. pusės.

Taigi, šiuo atveju kaltinamojo poveikis liudytojui pasireiškė prašymu, liepimu, o koks konkretus siekiamos melagingos informacijos turinys (pvz. kaltinantis, teisinantis, švelninantis ar sunkinantis atsakomybę, keičiantis minėtų subjektų procesinę padėtį ir pan.) reikšmės veikai kvalifikuoti pagal LR BK 233 str. neturi, todėl laikytina įrodyta, kad M. B. padarė ir veiką, numatytą LR BK 233 str. 1d.

Dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Abu kaltinamieji nepripažino savo kaltės dėl šios veikos padarymo, tačiau šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną abu kaltinamieji lankėsi R. A. bute prie pat jo padegimą. Kad gaisras minimame bute kilo iš karto po kaltinamųjų apsilankymo bute, patvirtino patys kaltinamieji, nukentėjusioji, liudytojai V. K., N. K., Ž. R., ir T. K..

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad matė, kaip A., būdama kambaryje prie lovos, pasilenkė ir iš kelnių kišenės išsiraukė žiebtuvėlį, ir nors paties padegimo veiksmo nematė, tačiau girdėjo žiebtuvėlio garsą; kad su ja atėjus į butą pasiimti drabužių, butas dar nedegė ir nesimatė degimo žymių, tačiau jau išėjus iš jo su A., pradėjo kilti juodi dūmai.

Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes kitas jo nurodomas aplinkybes, buvusias iki gaisro ir po jo (kad gaisro dieną pas juos atėjo abu kaltinamieji, kad A. atsinešė šlapius rūbus ir juos džiovė pas juos bute, kad apie gaisrą ėjo pranešti Ž. R. ir pan.) patvirtino ir liudytojai - jo motina N., K. bei jos sugyventinis T. K.. Nors jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir yra prieštaringi, tačiau to priežastys yra nustatytos šioje byloje: per pirmines apklausas V. K. nesakė tiesos, nes jam kaltinamasis M. B. darė jam, kaip iš esmės vieninteliam liudytojui, poveikį, už ką dabar yra teisiamas. Be to, pati kaltinamoji pripažino, kad yra rūkanti, todėl su savimi nešiojasi žiebtuvėlį, patvirtino, kad M. bute nerūkė. M. B. taip pat nurodė, kad A. jam pati sakiusi, kad padegė A. butą.

Be to, šio liudytojo parodymus patvirtina ir aktas dėl gaisro, kilusio 2006-09-26 (duomenys neskelbtini), R. A. bute, kuriame nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – padegimas (t. 1, b.l. 19). Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad gaisro židinys buvo rytiniame buto kambaryje, prie rytinės sienos stovėjusioje sofoje – lovoje (t.1 , b.l. 21-30.).

Pažymėtina, kad kaltinamasis M. B. pats pripažino tą faktą, kad nuomojamame bute buvo stabdžių skystis, kurį nešdamasis įvykio dieną neva netyčia juo apliejo sofą, stovinčią A. kambario kampe, kuri ir buvo gaisro židinys. Kaltinamoji A. T. parodė, kad matė, kaip Mantas nuėjo prie spintos, iš kurios pasiėmė degų skystį, su kuriuo kurdavo laužą ir išpylė jį ant A. lovos kitame kambaryje. Kad tame bute buvo degių skysčių, patvirtino ir patys kaltinamieji, ir nukentėjusioji.

Motyvuojamoji dalis

Be to, netiesiogiai abiejų kaltinamųjų kaltę dėl padegimo patvirtina ir nukentėjusioji, paaiškindama, kad jau vykstant bylos nagrinėjimui, ji su A. buvo susitikusi miesto sodelyje, kur A. sakė, kad butą padegė ji, bet po kurio laiko tvirtino, kad M.. Tai girdėjo ir jos draugas R. J., kuris, apklaustas teismo posėdyje liudytoju, taip pat patvirtino šias nukentėjusiosios parodomas aplinkybes.

Sprendžiant abiejų kaltinamųjų parodymų patikimumo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad pačių kaltinamųjų pripažinimu byloje patvirtinta tai, kad kaltinamieji įvykio metu draugavo, nes kaltinamoji turi nuo kaltinamojo vaiką (t.2, b.l. 114), tačiau kaltinamieji po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu jau buvo susipykę ir išsiskyrę, todėl, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas jų bendrais veiksmais veikas, bylos nagrinėjimo metu jie yra linkę kaltinti vienas kitą ir duoti vienas kitą apkaltinančius parodymus, todėl šių aplinkybių sąlygoti parodymai, nors jie ir yra prieštaringi, papildo vienas kitą dėl padegimo padarymo aplinkybių. Be to, tarp jų esančius prieštaravimus pašalina kiti byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai, todėl yra pagrindas tikėti abiejų kaltinamųjų duotais parodymais dėl padegimo padarymo aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatytas ir vieningas nusikalstamos veikos motyvas - kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad nukentėjusioji, atimdama iš kaltinamųjų raktus, liepė jiems išsikraustyti iš jos namų, kas jau yra teismo nustatyta aptariant kaltinamųjų veiką dėl neteisėto įsibrovimo į R. A. butą. Be to, nukentėjusioji patvirtino, kad liepiant jiems išsikraustyti, kaltinamoji A. T. sakė jai „teta, tau tai brangiai kainuos“, o M. pasakė, kad jai bus blogai. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes tai netiesiogiai patvirtino ir liudytojas T. K., nurodydamas, kad gaisro dieną, kai kaltinamieji nešėsi daiktus, prisimena B. sakantį, kad kažką A. padarys.

Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. B., suvokdamas savo veiksmus, apipylė sofą – lovą degiu skysčiu, o kaltinamoji A. T. sąmoningai žiebtuvėliu padegė užpiltą degiu skysčių sofą – lovą, kuri ir buvo kilusio ir turtą sunaikinusio gaisro židinys, t.y. kaltinamieji, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje visuotinai pavojingu būdu iš dalies sunaikino ir sugadino R. A. bute esančius daiktus ir buto vidų, todėl jų veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 2d.

Bausmės skyrimas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, o skiriant bausmę A. T.– ir į LR BK 91 str. 2d. numatytas bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, nes A. T. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametė.

M. B. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie sudaro nusikaltimų sutaptį. Iki jų teistas nebuvo. Po šių veikų padarė dar dvi naujas nusikalstamas veikas pagal LR BK 135 str. 1d. ir LR BK 187 str. 1d., vienas iš kurių priskiriamas prie sunkių, o kitas – prie nesunkių nusikaltimų, ir už kurias 2008-03-15 nuosprendžiu nubaustas terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metams. Taigi, nepaisant jo jauno amžiaus, jis yra teisiamas jau antrą kartą, jo veikomis padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems, o tai rodo jo asmenybės ir jo daromų veikų pavojingumą visuomenei, todėl parenkant bausmės rūšį M. B. būtina įvertinti, kad jo veikos ne pavieniai atsitiktiniai nusikaltimai, o sistemingai ir tendencingai daromos nusikalstamos ir administracinės veikos. Be to, jis daug kartų baustas asministracinėmis nuobaudomis (t. 1, b.l. 159-162), kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus. Įvertintus tai, teismas sprendžia, kad M. B. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar bausmės vykdymą atdiėjus, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai- sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti jam galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Nustatant bausmės dydį, atsižvegiama į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad M. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, į tai, kad jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką dėl neteisėto įsibrovimo į R. A. butą ir šio buto ir jame esančio turto sugadinimo bei sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu M. B. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str.. 1d. 1p.), nukentėjusiajai žalos neatlygino, įrašytas į psichiatrinio-narkologinio kabineto įskaitą dėl mišraus emocijų ir elgesio sutrikimo (t.1, b.l. 164). Be to, turto sugadinimas ir sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių, tad atsakomybę sunkina ne tik atsiradusi žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo būdas.

Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kadangi pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendį kaltinamasis jau yra atlikęs bausmę, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrintina su 2008-03-15 nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.3, b.l. 14,15).

A. T. padarė vieną nesunkią ir vieną apysunkę tyčines nusikalstamas veikas, sudarančias nusikaltimų sutaptį. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1d. 1p.). Be to, turto sugadinimas ir sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu padidina veikos pavopjingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių, tad atsakomybę sunkina ne tik atsiradusi žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo būdas, todėl A. T. skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (t. 2, b.l. 37), nusikalstamas veikas padarė būdama nepilnametė, psichiatrinio-narkologinio kabineto įskaitoje neįrašyta (t. 1 b.l. 38), turi pastovią gyvenamąją vietą ir šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, registruota darbo biržoje, teismas mano, kad A. T. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jos nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl A. T. skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, žemesnės, negu įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už jos nusikalstamas veikas, nustatytų sankcijos vidurkis, ir kurios subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, atidedant galutinės bausmės vykdymą, kurio metu skirtinas jai elgesio apribojimas - įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 6 val. (LR BK 48 str. 6d. 1 ir 3p.).

A. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.2, b.l. 30).

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl turtinė žalos.

BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 18.889,39 Lt. turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų už jai nusikaltimu padarytą žalą (t.1, b.l. 42,43). Savo ieškinį grindžia prie ieškinio pateiktais prekių ir darbų čekiais ir sąskaitomis – faktūromis (t.1, b.l. 44-58).

CK 6.249 str. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesoginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.281 str. numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti jį natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

Atlyginant žalą bet kuriuo pasirinktu būdu, turi būti siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turtinės žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad turi būti atkurta arba ta turto būklė, kuri buvo prieš teisės pažeidimą, arba teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai. Tokiu būdu nustatant R. A. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kuri užfiksuota įvykio apžiūros protokole (t.1, b.l. 21-30): nuo sienos atšokęs tinkas, sudegusi medinė pertvarėlė, dalinai sudegusi sofa – lova, kambaryje išsilydęs plastikinis lango rėmas, apdegusi sekcija, apdegusi šaldytuvo „Beko“ plastikinė apdaila, televizorius „Griunding“, stalas-knyga, aprūkę ir apdegę virtuvinių baldų spintelės; koridoriaus aprūkę sienos ir lubos; šiauriniame buto kambaryje aprūkę sienos ir lubos bei buvę jaunuolio baldai, minkšta dalis, kiti namų apyvokos daiktai bei drabužiai, reikia tiksliai nustatyti jų vertę, kaip naudingumo tam tikru metu matą, buvusią iki gaisro.

Tuo tarpu nukentėjusioji pateikia prekių pirkimo čekius, atliktų darbų sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytos naujų daiktų vertės, neįvertinus jų nusidėvėjimo, todėl neatspindi turto vertės iki įvykusio gaisro. Be to, atlikti remonto darbai turi būti pagrįsti paskaičiavimais, nurodant, kokie darbai buvo atlikti ir kokios medžiagos panaudotos, kas galio atsispindėti lokalinėje atliktų darbų arba sąmatoje, statybos eksperto išvadoje ir pan., tačiau tokių duomenų nukentėjusioji nepateikė.

Tokiu būdu byloje nėra pakankamai duomenų apie R. A. padarytos turtinės žalos dydį, kurią iš esmės gali įvertinti tik turto ekspertas, atsižvelgdamas į turto vertę iki jo apgadinimo, arba kurią galima nustatyti, tik nustačius sugadintų ir sunaikintų daiktų vertę turto įsigijimo metu ir jo nusidėvėjimą apdegimo dieną, o tam reikalingi papildomi įrodymai. Dėl šios priežasties teismas negali tiksliai įvertinti R. A. padarytos turtinės žalos dydžio ir išspręsti civilinio ieškinio, neatidėdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, patvirtinančios patirtą turtinę žalą, o tai užvilkintų procesą.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginama jos patirta turtinė žala, patvirtinta rašytiniais įrodymais, tačiau nukentėjusioji negali siekti praturtėti kaltinamųjų sąskaita, t.y. pagerinti savo turtinės padėties labiau už tą, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo, nes tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principui.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta R. A. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji R. A. pareiškė civ. ieškinį ir dėl 5.000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 42, 43).

Neturtinę žalą motyvuoja nukentėjusioji motyvuoja tuo, kad dėl nusikaltimo buvo sugadinta jos sveikata, pakriko nervai, todėl reikėjo metus laiko lankytis pas gydytoją, nuo 1995 m. gavo III grupės invalidumą, o dabar, tik neatsimena, nuo kada, gauna II grupės invalidumą, kad reikėjo gaišti laiką bylose.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

VĮ Alytaus apskrities medicinos išrašas Nr. 10-12 patvirtina nuketėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad po gaisro jai pablogėjo sveikata. Jame nurodyta, kad R. A. 2010-02-08 iki 03.10 gydėsi Vidaus ligų Tarnybos Psichiatrijos dienos stacionare dėl organinio nerimo ir asmenybės sutrikimo, kad nukentėjusioji skundėsi , kad „nerviškai, psichiškai“ ją veikia užsitęsę teismai, po gaisro jos bute jaučiasi palūžusi, turėjo minčių apie savižudybę, gydėsi KMUK, o paskutiniu metu turi draugą, kuris ją palaiko emociškai. Jai rekomenduota nuosekliai tęsti gydymą, vartoti vaistus (t. 2, b.l. 111). Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad R. A. turi 40 procentų neįgalumą, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad esant tokia jos sveikatos būklei tyčinis jos buto padegimas galėjo turėti didesnės įtakos sveikatos pablogėjimui ir dvasiniam sukrėtimui, negu visiškai sveikam asmeniui (t. 2, b.l. 149).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašomas priteisti 5.000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl, kartu atsižvelgiant į sunkias turtines abiejų kaltinamųjų padėtis, į tai, kad nukentėjusiajai padaryta ženkli turtinė žala – po gaisro butas ir jame esantys daiktai tapo nebetinkami naudotis jais pagal tiesioginę paskirtį, nukentėjusioji neteko namuose buvusio turto, į tai, kad šis reikalavimas yra pilnai nepagrįstas – trūkta įrodymų, kada jai nustatyta II invalidumo grupė, ir ar jos nustatymas yra priežastiniame ryšyje su su padaryta nusikalstama veika, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 4.000 litų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 165 str. 1d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 233 str. 1d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 187 str. 2d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1d., į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-04-22.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 165 str. 1d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 187 str. 2d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 iki 6 val. (LR BK 48 str. 6d. 1 ir 3p.).

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. A. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš M. B. ir A. T. 4.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo R. A. naudai

Pripažinti R. A. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.