Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. T. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. buvo laikomas LAVL 24, 25, 26, 30 kamerose, kuriose kartu buvo laikoma nuo 7 iki 9 asmenų. Kamerose, kurių plotas yra apie 21 m², vienam asmeniui tenka apie 2,62 m² ploto. Be to, dalį kameros užima keturios dviaukštės lovos ir viena vieno aukšto lova, tarp kurių yra 60 cm atstumas, stalas, 5 spintelės, prausykla, neaptvertas ar kitaip neatskirtas nuo visos kameros sanitarinis mazgas, todėl bendras plotas pasivaikščiojimui kameroje sudaro apie 6 m². Kamerose nebuvo karšto vandens, vanduo sanitariniame mazge nenusileidžia arba nusileidžia labai blogai, dušu galima naudotis 15 min. vieną kartą per savaitę, duše nėra lentynėlių susidėti dušo reikmėms, visa dušo patalpa yra apėjusi grybeliu, kameros yra antisanitarinės būklės, nėra ventiliacinės sistemos, jose drėgna, šalta, pareiškėjui buvo draudžiama naudotis kompiuteriu, šiltu pledu, muzikos grotuvu, maisto energetinė vertė sudarė nuo 1500–1600 kcal, pareiškėjui buvo draudžiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, LAVL stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, LAVL stogas šiferinis. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko sveikata, todėl prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Eur. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–7).

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2012-12-04 iki 2012-12-17 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 30 (15,45 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 8 lovos, nuo 2013-01-03 iki 2013-01-14 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 25 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 10 lovų, nuo 2013-05-16 iki 2013-06-01 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 9 lovos, nuo 2013-09-25 iki 2013-10-07 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 9 lovos, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-29 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 25 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 10 lovų. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, nevedama ir galiojantys teisės aktai neįpareigoja to daryti, todėl negali pateikti duomenų, kiek per ginčo laikotarpį kartu su pareiškėju buvo laikoma asmenų.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹ p. nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5.1 m² – LAVL palatose.

Pažymėjo, kad ligoninėje apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir SVĮ), Taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) bei kiti teisės aktai. Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus BVK bei SVĮ, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.

Taip pat nurodo, kad ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas, visus atsiradusius defektus ligoninės ūkio skyriaus darbuotojai šalina minimaliausiais terminais. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus - ir dažniau. Sanitarinis mazgas kamerose įrengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Taisyklių 258 p. nuostatomis, ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, kuris atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011-06-07 išduotą Leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-375 (Naujas 2013 m. liepos 29 d. Nr. (12-6)12.12-690), kurie įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Pažymėjo, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 str. 4 d., bei SVĮ 44 str. 5 d. Pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas pagal patvirtintą Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 (su ankstesniais ir vėlesniais pakeitimais) „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“.

Taip pat nurodo, kad ligoninėje yra teikiamos nepertraukiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių metu gali kilti būtinybė (esant medicininėms indikacijoms ir (arba) konsultacijoms) pacientą konvojuoti į trečiojo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taip būtų sutrikdytas paciento ilgalaikis pasimatymas, pažeistas paciento ir jo artimųjų teisėtų lūkesčių principas turėti nepertraukiamą pasimatymą. Pacientai teise į ilgalaikius pasimatymus gali ir turi pasinaudoti bausmės atlikimo vietoje, kadangi ligoninė privalo užtikrinti ir vykdyti infekcinių ligų kontrolę ir profilaktiką, siekdama užtikrinti tiek paciento, tiek jo artimųjų sveikatą, bei vykdydama prevencines priemones neplisti užkrečiamosioms ligoms už ligoninės ribų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos suma (b. l. 30–33).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. T. nuo 2012-12-04 iki 2012-12-17 buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriuje, 30 palatoje, nuo žmogaus imunodeficito viruso pablogėjimo (b. l. 82–81), nuo 2013-01-03 iki 2013-01-14 buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriuje, 25 palatoje, nuo lėtinio gastroduodenito pablogėjimo (b. l. 83), nuo 2013-05-16 iki 2013-06-01 buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriuje, 24 palatoje, nuo lėtinio gastroduodenito, B 23.1 generalizuotos limfadenopatijos (b. l. 84), nuo 2013-09-25 iki 2013-10-07 buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriuje, 24 palatoje, nuo lėtinio gastroduodenito pablogėjimo (b. l. 85), nuo 2014-09-24 iki 2014-09-29 buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriuje, 25 palatoje, nuo žmogaus imunodeficito viruso (b. l. 83).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo LAVL kamerų tipo palatose Nr. 24, 25, 30 sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2012-12-04 iki 2012-12-17, nuo 2013-01-03 iki 2013-01-14, nuo 2013-05-16 iki 2013-06-01, nuo 2013-09-25 iki 2013-10-07, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-29 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerų tipo palatose, kuriose nebuvo galimybės laisvai judėti, nebuvo karšto vandens prausykloje, apribota galimybė naudotis dušu, dušo patalpa apkrėsta pelėsiniu grybeliu, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo kamerų tipo palatos, kameros nevėdinamos ir neremontuojamos, jose šalta ir drėgna, pareiškėjui buvo draudžiama naudotis kompiuteriu, šiltu pledu, muzikos grotuvu, maisto energetinė vertė sudarė nuo 1500–1600 kcal, pareiškėjui buvo draudžiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, LAVL stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, LAVL stogas šiferinis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Taisyklių 11⁴ p. nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2012-12-04 iki 2012-12-17 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 30 (15,45 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 8 lovos; nuo 2013-01-03 iki 2013-01-14 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 25 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 10 lovų; nuo 2013-05-16 iki 2013-06-01 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 9 lovos; nuo 2013-09-25 iki 2013-10-07 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 9 lovos; nuo 2014-09-24 iki 2014-09-29 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 25 (21,25 m²) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 10 lovų. Kiek per ginčo laikotarpį palatoje buvo laikoma asmenų duomenų atsakovė nepateikė. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo laikymo kamerų tipo palatose laikotarpiu kameroje buvo 7-9 asmenų, atsakovė nepateikė įrodymų, kad per ginčo laikotarpį kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, atsiliepime pripažįsta, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 30 plotui (15,45 m²), kurioje yra 8 lovos, laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2012-12-17, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 1,93 m²; Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 25 plotui (21,25 m²), kurioje yra 10 lovų, laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-01-14 bei nuo 2014-09-24 iki 2019-09-29, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,12 m²; Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 24 plotui (21,25 m²), kurioje yra 9 lovos, laikotarpiu nuo 2013-05-16 iki 2013-06-01 bei nuo 2013-09-25 iki 2013-10-07, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,36 m², todėl yra pagrindas teigti, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kamerų tipo palatos plotas, tenkantis vienam asmeniui (5,1 m²), t. y. LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo ligoninėje sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą (62 dienos), galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją teisės aktų nuostatas atitinkančiomis sąlygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pabrėžtina, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Tai patvirtina LAVL 2011-04-27, 2012-06-13, 2012-09-17, 2013-04-23, 2013-06-06, 2013-09-27, 2014-01-31, 2014-09-17, 2013-12-30, darbų priėmimo aktai (b. l. 44–45, 48, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 99). Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotas Leidimas-Higienos pasas (b. l. 92, 17, 18), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 91). LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka buitinių kenkėjų naikinimo darbus (b. l. 49–52, 53–64, 68–80). Vadinasi, pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinių sąlygų palatose, dėl pelėsinio grybelio dušo patalpoje, kad kamerose buvo šalta, drėgna ir blogas kvapas, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, LAVL yra tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro (b. l. 88–89), taigi stengiamasi gerinti LAVL laikomų asmenų laikymo sąlygas.

Dėl pareiškėjo teiginio apie ventiliacijos kamerose nebuvimą pažymėtina, kad LAVL yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, įrengta mechaninė vėdinimo sistema, abejoti jų paaiškinimais nėra pagrindo, tai atitinka HN 76:2010 24 p. reikalavimus.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo palatose Nr. 24, 25 ir 30 nebuvo karšto vandens, dušu naudojosi tiek žmonių, kiek tuo metu jų buvo palatoje, laikas, skirtas naudotis dušu apėmė 15 min., į kurį buvo įskaičiuojamas apsirengimo ir nusirengimo laikas, yra nepagrįsti, kadangi 2014-12-11 LAVL šilto vandens tiekimo grafikas Nr. BD-1647, patvirtintas LAVL direktoriaus A. D. (b. l. 90), nustato šilto vandens tiekimo grafiką Vidaus ligų skyriui; LAVL pacientų naudojimosi dušu tvarka, patvirtinta LAVL direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65 (b. l. 36–39) nustato LAVL gydomiems pacientams galimybę teisės aktų nustatytu periodiškumu naudotis dušu; LAVL direktoriaus 2011-09-02 įsakymu Nr. V-165 patvirtintoje Pacientų, gydomų LAVL stacionare, dienotvarkėje (b. l. 66) nustatyta pacientų, gydomų LAVL stacionare dienotvarkė, kurios 1.3. p. nurodyta, kad rytiniam tualetui skiriama 15 min., 1.13. p. nurodyta, kad pasirengimui miegui ir vakariniam tualetui yra skiriama 30 min. Nurodyti dokumentai atitinka Lietuvos Higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 p. reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad LAVL netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nėra aptvertas ar kitaip atskirtas nuo kamerų tipo palatų, yra nepagrįstas, kadangi iš byloje pateiktų rašytinių duomenų yra aiškiai matoma, kad LAVL įrengti sanitariniai mazgai nuo bendro kameros ploto yra atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis ir padengtomis lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b. l. 100, 105, 106), tai atitinka Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 21 p. reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad maisto energetinė vertė buvo nuo 1500-1600 kcal, ginčijamu laikotarpiu sirgo žmogaus imunodeficito virusu, hepatitu B ir C, tuberkulioze (TBC), giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti maisto. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 8 p. numatoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas; 9 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius. Teismas pažymi, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-11-13 įsakymo Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 p. numato atskirus valgiaraščio tipus. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir skundėsi prasta sveikatos būkle, byloje nebuvo pateikta duomenų, kad jį gydantis gydytojas yra paskyręs, rekomendavęs kitą maitinimą, todėl teigti, kad pareiškėjas buvo maitinamas netinkamai, pagrindo nėra.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo draudžiama turėti šiltą pledą, kompiuterius ir muzikos grotuvus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 p. numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako SVĮ 44 str. 2 d. numatytos patalynės. Lietuvių kalbos žodyne numatyta, jog patalynė yra visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, priegalvis, patalai); žodis „pledas“ aiškinamas kaip didelė skara, vartojama kaip apdangalas. Vertinant sąvoką „pledas“ lingvistiniu metodu darytina išvada, kad pledas nelaikytinas tokio pobūdžio patalynės vienetu, kurio naudojimą leistų aukščiau nurodytos normos ir apskritai nėra priskirtinas leidžiamų naudoti daiktų kategorijai. Pareiškėjo pretenzijos dėl leidimo naudotis kompiuteriu ir muzikos grotuvu yra bendro pobūdžio, teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo leista naudotis kokiu nors konkrečiu prietaisu, jam nebuvo perduotas konkrečių asmenų atneštas kompiuteris ar kitoks aparatas, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus dėl tokių aplinkybių ir kada jis patyrė, todėl tokie abstraktūs ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiškėjui neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Nors pareiškėjas teigia, jog jam buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, dėl to nutrūko pareiškėjo artimi ryšiai su artimaisiais, pasunkėjo socialinė integracija, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokią teisę turėjo, tačiau ja buvo trukdoma pasinaudoti.

Nors pareiškėjas nurodo, jog LAVL stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, LAVL stogas šiferinis, kas labai kenkė jo sveikatai, tačiau jis nepateikia nei įrodymų, jog asbesto tikrai yra, nei įrodymų, jog jis turėjo dėl to sveikatos problemų. Priešingai, iš asmens sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, kad jį apžiūrint terapeutui 2012-12-04 (b. l. 82), pareiškėjas nurodė, jog nusiskundimų dėl asbesto neturi, kokios nors asbesto keliamos neigiamos įtakos sveikatai nepatvirtina ir kiti gydytojų įrašai.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui LAVL kamerų tipo palatose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui (iš viso 62 dienos), į tai, kad nėra įrodymų, jog laikymo sąlygos LAVL pakenkė pareiškėjo sveikatai, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL, išskyrus tai, kad neužtikrinamas minimalus teisės aktuose nustatytas plotas, į atsakovo pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 370 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.