Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-731-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
1S-731-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-731-238/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-185 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. nuteistas Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal bausmių skyrimo už kontrabandą 3 straipsnio 3 pastraipos 2 punktą ir 6 straipsnio 3 pastraipą, ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalimi ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 95-185 nutarta nuteistajam G. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jo elgesio rizika sumažėjo nuo 38 iki 18 balų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, direktoriaus nutarimu 2018 m. birželio 18 d. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose renginiuose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde nuteistasis G. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas, priėmęs nutartį dėl lygtinio paleidimo netaikymo iš pataisos įstaigos, kaip pagrindinį motyvą nurodo jo nusikaltimo sunkumą ir jo pobūdį ir kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis ir jam paskirta bausme (nusikaltimo sunkumas, padaryto nusikaltimo pobūdis, neatliktos bausmės dalis ir t.t.). Toks įstatymo taikymas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatoms, Lietuvos Respublikos formuojamai teismų praktikai. Nors Komisija nurodo, kad jis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, yra skatintas, tačiau teismas visai nekonstatuoja jo pakartotino nusikalstamo elgesio pažangos, nors tai yra viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jo atveju, teismui netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai ir esant esminei pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką (nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 38 balų iki 18 balų), kelia pagrįstas abejones dėl teismo sprendimo teisėtumo. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, visai nepasisakė šiuo klausimu, aiškiai nukrypdamas į apkaltinamojo nuosprendžio vertinimą, kuris šiuo aspektu jau yra įvertintas, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė.Skunde taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi statiniais nekintančiais kriminogeniniais veiksniais. Teismas vadovaudamasis apkaltinamojo nuosprendžio aplinkybių dėstymu, visai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje nėra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą. Teismas iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.Teismas nurodo, kad pastebimi nuteistojo nusikalstamojo elgesio riziką didinantys artimi kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nestabili darbo istorija, nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo), lėšų tvarkymas ir pajamos (yra buvę finansinio nestabilumo laikotarpių, kurie privedė prie nusikaltimo įvykdymo). Akivaizdu, kad tai statiniai veiksniai, kurie yra ir deklaratyvūs. Finansinio nestabilumo laikotarpius laisvėje patiria daugelis, tačiau tai tiesiogiai nėra sietina su kiekvieno asmens prognozuojamu nusikalstamumu. Šiuo atveju kyla klausimas - kokiu pagrindu nuteistasis įgyja finansinį stabilumą atlikęs visą bausmę pataisos įstaigoje ar jos dalį ir kaip tai susiję su lygtinio paleidimo taikymo institutu vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais? Kuo grindžiamas kriminogeninis veiksnys - „teisės pažeidimai“, visai neaišku. Toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka nustatytų reikalavimų, kuriais remiantis lygtinį paleidimą (probaciją) netikslinga taikyti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, o tuo labiau, jei jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.Vadovaujantis Komisijos nutarime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 1 kartą paskatintas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių. 2018 m. vasario 19 d. įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“, 2018 m. birželio 18 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ir šiuo metu dirba. Jis gerai ir sąžiningai atlieka pavestas darbo užduotis ir darbe apibūdinamas tik teigiamai. Šiuo metu palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais (priešingai nei teigia teismas), periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Anksčiau padarytas nusikalstamas veikas vertina kritiškai ir neigiamai, supranta padarytas klaidas.Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog G. A. priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų pagal OASys metodiką), tačiau 6 balai yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos sumažinti. Pažymėtina ir tai, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. G. A. elgesys nepasižymėjo ypatingu pažangos siekimu, skatintas jis buvo tik vieną kartą, taigi bausmės atlikimo metu elgėsi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog G. A. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir mažėja, jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, vidaus tvarkos taisyklių jis nepažeidinėja, dirba, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tik kiek daugiau nei pusę paskirtosios bausmės, dar nėra pagrindo teigti, jog G. A. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys