Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2024-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. - 4 mėn., viešųjų darbų bausme, bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį bei BK 187 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

2024-01-05 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra dviejų aukštų namas, kurio vidus įrenginėjamas, adresu (duomenys neskelbtini). Namas dalinai aptvertas tvora, nuo gatvės pusės neaptverta. Namo teritorija yra apsnigta. Ant sniego yra avalynės ir ridos pėdsakai, kurie yra padengti sniego sluoksniu (žr. fotolentelę). Įėjimas į namą yra namo dešinėje pusėje. Priešais įėjimą į namą yra įrengta keturių pakopų laipteliai su aikštele. Namo įėjimo durys yra plastikinės su stiklu paketu, stiklo paketas iš trijų stiklų. Durų stiklo paketas yra išdaužtas, stiklo šukės yra pažirusios lauke ir patalpos viduje. Durys yra rakinamos viena įleidžiama spyna, vizualiai apžiūrėjus išorinių pažeidimų neaptikta. Mikroobjektų tyrimui buvo paimti stiklo šukių pavyzdžiai iš išdaužto apatinio stiklo paketo ir supakuoti į voką Nr. 1. Ant durų varčios, arčiau spynos, yra aptikti raudonos spalvos sutepimai, nuo kurių paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuoti į voką Nr. 2. Apžiūros metu namo įėjimo durys yra užrakintos. Atrakinus raktu duris, įėjus į vidų, yra koridorius. Koridoriaus kairėje pusėje yra praėjimas į patalpą 1A, kurioje kairėje pusėje yra du langai ir ant grindų įvairios statybinės medžiagos, kurios yra padengtos statybinėmis dulkėmis. Patalpos 1A dešinėje pusėje yra patalpa 1B, kurioje yra statybinės medžiagos (žr. fotolentelę). Koridoriuje tiesiai yra patalpa 2A, kurioje yra įvairios statybinės medžiagos, kurios padengtos statybinėmis dulkėmis (žr. fotolentelę). Patalpos 2A kairėje pusėje yra patalpa 2B, ant kurios durų kairės pusės apdailos yra raudonos spalvos lašo formos dėmė. Nuo lašo formos dėmės buvo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 3. Patalpoje 2A dešinėje pusėje yra atviras praėjimas į patalpą 2C iš kurios patenkame į terasą. Terasos durys yra praviros. Terasos pagrindas yra padengtas sniego sluoksniu, ant kurio yra apsnigti avalynės pėdsakai (žr. fotoletelę). Koridoriaus dešinėje pusėje yra praėjimas į patalpą Nr. 3A. Patalpos 3A durys yra praviros. Patalpoje 3A, nuo įėjimo durų dešinėje pusėje, ant sienos, yra lašo formos raudonos spalvos dėmės. Nuo lašo formos raudonos spalvos dėmių yra paimtos dvi nuoplovos su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 4 ir Nr. 5. Patalpoje 3A yra kopėčios ir statybinės medžiagos, daiktai padengti statybinėmis dulkėmis. Ant kopėčių yra aptikti pirštinių pėdsakai, kurie nufotografuoti. Patalpos 3A kairėje pusėje yra atskira patalpa 3B, kurioje išvaryti daiktai (žr. fotolentelę). Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b.l. 28-40).

2024-02-01 UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad nuo 2024-01-04, 16.00 val., iki 2024-01-05, 08.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), nenustatyti asmenys išdaužė minėto namo, kurio savininkas yra UAB "(duomenys neskelbtini)" durų stiklą ir įsibrovė į vidų. Įsibrovimo metu UAB "(duomenys neskelbtini)" padaryta 444,60 Eur žala (b.l. 79).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, vagystę kvalifikuojantis požymis yra grobimas, padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris kažkam priklauso nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas.

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal šio straipsnio dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra, be kita ko, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Nusikalstamos veikos – vagystės įsibrovus į gyvenamąją patalpą - padarymą patvirtina ir įvykio vietos apžiiūra. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra dviejų aukštų namas, kurio vidus įrenginėjamas, adresu (duomenys neskelbtini). Namas dalinai aptvertas tvora, nuo gatvės pusės neaptverta. Namo teritorija yra apsnigta. Ant sniego yra avalynės ir ridos pėdsakai, kurie yra padengti sniego sluoksniu. Įėjimas į namą yra namo dešinėje pusėje. Priešais įėjimą į namą yra įrengta keturių pakopų laipteliai su aikštele. Namo įėjimo durys yra plastikinės su stiklu paketu, stiklo paketas iš trijų stiklų. Durų stiklo paketas yra išdaužtas, stiklo šukės yra pažirusios lauke ir patalpos viduje. Durys yra rakinamos viena įleidžiama spyna, vizualiai apžiūrėjus išorinių pažeidimų neaptikta. Ant durų varčios, arčiau spynos, yra aptikti raudonos spalvos sutepimai, nuo kurių paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuoti į voką Nr. 2. Ant patalpos 2B durų kairės pusės apdailos yra raudonos spalvos lašo formos dėmė. Nuo lašo formos dėmės buvo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 3. Terasos pagrindas yra padengtas sniego sluoksniu, ant kurio yra apsnigti avalynės pėdsakai. Koridoriaus dešinėje pusėje yra praėjimas į patalpą Nr. 3A. Patalpos 3A durys yra praviros. Patalpoje 3A, nuo įėjimo durų dešinėje pusėje, ant sienos, yra lašo formos raudonos spalvos dėmės. Nuo lašo formos raudonos spalvos dėmių yra paimtos dvi nuoplovos su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 4 ir Nr. 5. Ant kopėčių yra aptikti pirštinių pėdsakai, kurie nufotografuoti. Patalpos 3A kairėje pusėje yra atskira patalpa 3B, kurioje išvaryti daiktai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant tirti pateiktų keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2024-01-05 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro lydraštyje nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant keturių tamponų (tiriant pažymėtų Nr. 1-4), su nuoplovomis, padarytomis 2024-01-05 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti A. Ž. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2024-01-05 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad nuo 2024-01-04, 16.00 val., iki 2024-01-05, 08.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), nenustatyti asmenys išdaužė minėto namo, kurio savininkas yra UAB "(duomenys neskelbtini)" durų stiklą ir įsibrovė į vidų. Įsibrovimo metu UAB "(duomenys neskelbtini)" padaryta 444,60 Eur žala,

Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens. Kvalifikuojantis nusikalstamą veiką požymis - įsibrovimas į patalpą. Patalpa - tai yra teritorija, į kurią asmenys neturi teisės patekti. Nepaisant įsibrovimo būdo, bet koks neteisėtas patekimas, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, yra vertinamas kaip kvalifikuojantysis veiką požymis, būtent, kaip įsibrovimas į patalpą.

Pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus kaltinamasis A. Ž. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė.

Taigi, kaltinamojo A. Ž. kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina nukentėjusiojo D. M. ir liudytojų T. J., H. C. parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Visa ši įrodymų grandinė sutampa, įrodymai neprieštarauja tarpusavyje, kaip minėta, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, jo abi idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkiannčių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų,

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą –A. Ž. padarė dvejas tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, viena jų priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), kita – vagystė su kvalifikuojančiu veiką požymiu, įsibraunant į pastatą. Antroji nusikalstama veika apysunkė

A. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiama į padarytą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą, į civilinių ieškinių dydį, į tai, jog žala neatlyginta.

Atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis A. Ž. 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalumo grupės neturi, baustas administracine tvarka (b.l.112), teistas 12 kartų. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrijos įstaigose ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės pagal paskutinį baudžiamąjį įsakymą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje bei BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytas, prokuroro pasiūlytas arešto bausmes. Paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nes yra nusikasltamų veikų idealioji sutaptis, ir skirtina subendrinta bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 4200 Eur turtinę žalą (b.l. 72).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 446,60 Eur turtinę žalą (b.l. 85).

Šie nukentėjusiojo D. M. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai grindžiami patirta žala dėl pagrobtų ir neatgautų daiktų (pagrobti įrankiai) bei sugadinto turto. Svetimo turto vagystė bei turto sugadinimas yra įrodyti, nusikalstamos veikos įvykdytos kaltinamojo A. Ž. veiksmais. Be to, kaltinamasis teisminio proceso metu su ieškiniais sutiko. Pažymėtina, jog šie nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo civiliniai ieškiniai yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Tokiu būdu minėti civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. Ž. nukentėjusiajam D. M. ir civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 99-100). Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti tikslinga palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę tikslinga panaikinti.

Stiklo šukės saugomos Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 41). Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, stiklo šukes tikslinga sunaikinti.

Nuoplova Nr. 1 su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplova Nr. 2 su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplova Nr. 3 su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplova Nr. 4 su galimais biologiniais pėdsakais, seilių (DNR) ėminys, saugomi Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nuoplovas šukes tikslinga sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje ir jį nubausti:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – areštu 60 parų;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti A. Ž. areštą 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Ž. areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant (taikant BK 65 straipsnyje numatytas taisykles) ir skirti kaltinamajam A. Ž. areštą 43 paroms.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 4200 Eur turtinę žalą (b.l. 72). Nukentėjusiojo D. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiojo naudai 4200 Eur iš kaltinamojo A. Ž.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 446,60 Eur turtinę žalą (b.l. 85). Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo naudai 446,60 Eur iš kaltinamojo A. Ž.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Stiklo šukės saugomos Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 41). Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, stiklo šukes sunaikinti.

Nuoplova Nr. 1 su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplova Nr. 2 su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplova Nr. 3 su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplova Nr. 4 su galimais biologiniais pėdsakais, seilių (DNR) ėminys, saugomi Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nuoplovas šukes sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.