- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- I1-457-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02340-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. A. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 35-218; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2S-3112; 3) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 35-218 paskirtą nuobaudą.
Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. buvo nubaustas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus už tai, kad neva 2020 m. liepos 13 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 22.15 val. stovėdamas prie atviro kameros lango, garsiai šaukdamas, bendravo su kitais kamerose esančiais suimtaisiais ir traukė siūlą į kameros vidų. Su direktoriaus nutarimu nesutinka; mano, kad jis yra neteisėtas. Paaiškino, kad būdamas kameroje jokio pažeidimo nepadarė, nebendravo su kitais nuteistaisiais per langą ir netraukė siūlo. Apie tai, kad pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą nežinojo, be to, nei vienas pareigūnas neliepė pasiaiškinti. Apie tariamai padarytą pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik gavęs Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą. Teigia, jog pareigūnas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, surašė melagingą pranešimą apie pažeidimą, kurio pareiškėjas nepadarė, o Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, patikėjęs melagingu pranešimu, skyrė nuobaudą. 2020 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 35-218 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kalėjimų departamentas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas teigia, kad skundas buvo atmestas neišnagrinėjus visų nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, o taikomos poveikio priemonės nėra proporcingos padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su pateiktu skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2020 m. liepos 13 d., o išvyko 2020 m. liepos 14 d.; buvo laikomas kameroje Nr. 237. Įstaigoje 2020 m. liepos 14 d. užregistruotas jaunesniojo specialisto Rediardo Endziulio 2020 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas „Dėl nuteistojo A. K. elgesio“, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 13 d. apie 22.15 val. radijo ryšiu buvo gautas Kauno tardymo izoliatoriaus jaunesniosios specialistės Aistės Gricenko pranešimas, kuriame nurodyta, jog kameroje Nr. 237 esantis asmuo pro atvirą kameros langą bendrauja su kitose kamerose esančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais, naudodamasis siūlų permetinėja raštelius. 2020 m. liepos 14 d. protokole Nr. 43-128 „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ nurodyta, kad dėl 2020 m. liepos 13 d. laisvės atėmimo įstaigos režimo reikalavimų pažeidimo, pareiškėjas raštu pasiaiškinti atsisakė, o žodžiu paaiškino: „jūs įsitikinot, kad tai aš? Aš nebendravau“. Atsižvelgdamas į Tarnybinį pranešimą, 2020 m. liepos 14 d. protokolą Nr. 43-128 „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“, 2020 m. liepos 16 d. teikimą Nr. 73-459 „Dėl nuteistojo K. A. nubaudimo“ Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius nutarimu paskyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Minėtą nutarimą pareiškėjas skundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pripažino, kad nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai. Kauno tardymo izoliatoriaus nuomone, surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas tyčia nesilaikė pataisos įstaigos nustatytos vidaus tvarkos. Pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo itin trumpą laiką (1 parą), o duomenų, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai buvo prieš pareiškėją nusistatę, tyčia siekė jį žeminti ar pažeisti jo orumą, nėra. Nurodė, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Kauno tardymo izoliatorius nenustatė, jog pareigūnai viršijo savo įgaliojimus. Nustatytos visos reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, todėl naikinti nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime paaiškino, kad Kalėjimų departamente 2020 m. liepos 30 d. gautas pareiškėjo skundas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu skirtos nuobaudos – papeikimo – pagrįstumo. Kalėjimų departamentas, surinkęs ir išsamiai išnagrinėjęs visą su nuobaudos skyrimu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad 2020 m. liepos 13 d. apie 22.15 val. pareiškėjas buvo pastebėtas pareigūnų stovintis prie atviro kameros Nr. 237 lango, garsiai šūkaujantis bei siūlo ir raštelio pagalba (traukė siūlą į kameros vidų) bendraujantis su kitose kamerose esančiais asmenimis. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų buvo surašytas Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas Nr. 53-672/2020-07-14. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė apsiginti, t. y. pateikti paaiškinimą raštu, bet tai jis daryti atsisakė, tačiau žodžiu paaiškino: „Ar jūs įsitikinę, kad aš. Aš nebendravau“. Pareiškėjo elgesys buvo svarstytas Kauno tardymo izoliatoriaus Drausmės komisijos posėdyje 2020 m. liepos 16 d., kurio metu, atsižvelgus į drausmės pažeidimo aplinkybes, nutarta siūlyti įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Kalėjimų departamento nuomone, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą. Pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas laikytinas pakankamu įrodymu konstatuojant nuteistojo neteisėtus veiksmus, kadangi nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją. Pareiškėjui atsisakius pasiaiškinti raštu, neliko jokio pagrindo abejoti pareigūno surašytais duomenimis. Faktų, kad pateikta dokumentinė medžiaga neatitinka tikrovės, Kalėjimų departamentas neturi. Paskirta nuobauda yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, skiriant nuobaudą Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo K. A. skundas ir patikslintas skundas atmestini.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 35-218 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 13 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas Rediardas Endriulis surašė Tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo A. K. elgesio“, kuriame nurodė, kad 22.15 val. iš Techninių apsaugos priemonių valdymo pulto jaunesniosios specialistės radijo ryšiu gavo pranešimą, kad asmuo kameroje Nr. 237 pro atvirą kameros langą siūlo ir raštelio pagalba bendrauja su kitose kamerose esančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais. Pareigūnas priėjęs prie kameros Nr. 237 pastebėjo, kad nuteistasis K. A. stovi prie atviro kameros lango garsiai šaukia ir į kameros vidų traukia siūlą. 2020 m. liepos 14 d. protokole Nr. 43-128 „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ nurodyta, kad nuteistasis K. A. 2020 m. liepos 13 d. pažeidė suėmimo atlikimo rėžimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino: „Jūs įsitikinot, kad tai aš? Aš nebendravau.“ Kauno tardymo izoliatoriaus Drausmės komisija 2020 m. liepos 16 d. teikime Nr. 73-459 „Dėl nuteistojo K. A. nubaudimo“ nurodė, kad įvertinus drausmės pažeidimo aplinkybes, buvo konstatuota, jog tokiu savo elgesiu nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 punkto reikalavimus, todėl vienbalsiai nutarė siūlyti izoliatoriaus direktoriui nuteistajam K. A. skirti nuobaudą – papeikimą. 2020 m. liepos 17 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius nutarimu Nr. 35-218 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nuteistajam K. A. skyrė papeikimą dėl to, kad pastarasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Pataisos įstaigų ir tardym izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio reikalavimus. 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu, prašydamas paskirtą nuobaudą panaikinti. Kalėjimų departamentas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino bei nurodė, kad paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, o skiriant nuobaudą Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistieji taip pat privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (12 straipsnio 2 dalis).
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas papeikimas.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
2020 m. liepos 17 d. Kauno tardymo izoliatoriaus nutarimu nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 22.15 val. nuteistasis stovėdamas prie atviro kameros lango garsiai šūkaudamas bendravo su kitose kamerose esančiais suimtaisiais ir traukė į kameros vidų siūlą. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunktį.
2020 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių. Taisyklių 18.4 papunktyje nurodyta, kad nuteistasis (suimtasis) pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). Pažymėtina, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. pažeidimas yra įrodytas pareigūnų tarnybiniu pranešimu, protokolu „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pateikti pasiaiškinimą. Pareiškėjas, atsisakydamas pateikti paaiškinimą raštu, pats pasirinko tokį savo elgesio modelį. Kauno tardymo izoliatoriaus surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. apie 22.15 val. garsiai šūkaudamas bendravo su kitose kamerose esančiais suimtaisiais ir traukė siūlą į kameros vidų.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad apie pažeidimą jis sužinojo tik gavęs Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą. Byloje esantis 2020 m. liepos 14 d. protokolas Nr. 43-128 „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ patvirtina tai, kad asmeniui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl suėmimo atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, tačiau šios teisė jis atsisakė.
Pareiškėjo teiginiai apie pareigūno melagingą tarnybinio pranešimo surašymą, teisėjų kolegijos atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde deklaratyviai nurodo savo teiginį dėl pareigūno šališkumo, kuris nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje praleido vieną parą, t. y. 2020 m. liepos 13 d. buvo konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių, o 2020 m. liepos 14 d. iš įstaigos. Pareiškėjui skunde ir patikslintame skunde nenurodžius aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės atitinka įvykius dėl kurių pareiškėjui skirta nuobauda.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunktį, todėl pagrįstai buvo nubaustas drausmine nuobauda. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda proporcinga padarytam pažeidimui, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir ją panaikinti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aptartą teisinį reglamentavimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą bei panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 35-218 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. A. skundą ir patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.