- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- eII-457-1157/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00306-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Pažeidėjas
- A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3523-2026 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3523-2026 (toliau – ir Nutarimas) A. B. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą 70 Eur bauda dėl to, kad jis 2025 m. lapkričio 1 d. 15 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 846 (asmenys su negalia) ir 810 (galiojimo zona į kairę) reikalavimus. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 punktą.
Šalies argumentai
Skundu A. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, jog turi leidimus, todėl nuobauda paskirta neteisingai.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo faktas ir pareiškėjo kaltė yra pagrįsti administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais. Priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, atitinka objektyvumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Institucijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esančioje fotofiksacijoje aiškiai matyti, kad transporto priemonė OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikta stovėti kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Asmenys su negalia“ ir Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę“ galiojimo zonoje. Taip pat užfiksuota, kad transporto priemonė nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“, o transporto priemonėje taip pat nebuvo matoma asmens su negalia automobilio statymo kortelė.
Institucija pabrėžė, kad KET 150.16 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Nurodė, jog KET nėra įtvirtinta imperatyvi pareiga neįgaliam vairuotojui pažymėti transporto priemonę skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ ar naudoti asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Tačiau tokių ženklų ar kortelės naudojimas yra būtina sąlyga siekiant pasinaudoti KET nustatytomis lengvatomis, įskaitant teisę statyti transporto priemonę vietose, kurios yra skirtos asmenims su negalia. Todėl vien tik faktas, kad asmuo turi negalią ar tam tikrus leidimus, savaime nesuteikia teisės statyti transporto priemonę vietose, skirtose asmenims su negalia, jeigu transporto priemonė nėra tinkamai pažymėta skiriamuoju ženklu arba joje nėra aiškiai matomai pateikta galiojanti asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Tokia praktika užtikrina kontrolės galimybę ir neleidžia piktnaudžiauti asmenims su negalia skirtomis stovėjimo vietomis. Pareiškėjas, būdamas asmeniu su negalia, turėjo teisę pasirinkti, ar pažymėti naudojamą transporto priemonę skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ ar asmens su negalia automobilio statymo kortele. Tačiau to nepadaręs jis neteko galimybės teisėtai naudotis KET numatytomis lengvatomis, įskaitant teisę statyti transporto priemonę kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 846 „Asmenys su negalia“ pažymėtoje vietoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog neįgaliojo ženklas (kortelė) paliekama ant paneles arba ant apsaugos nuo saulės. Turi nuotrauką žmogaus, kurią siuntė į savivaldybę ir policiją. Policijoje pasakė, kad nekreiptų dėmesio į raštus, nes baudos yra panaikinamos. Tai todėl ir nereagavo. Pateikė visus dokumentus. Šita kortelė visada yra automobilyje ant panelės arba už saulės apsaugos. Turi dokumentus, kur kaimynas fotografavo. Toje vietoje seniau jisai statė savo automobilį, motociklą. Kai pareiškėjui davė leidimą statyti toje vietoje, tai kaimynas labai supyko ir pradėjo rašyti raštus, laiškus. O jeigu bus blogos sąlygos ir nesimatys kortelės, tai jis vėl fotografuos ir siųs? Gegužės mėnesį sueis treji metai, kaip įsigijo automobilį. Kortelė išduota 2025 m. liepos 7 d. Kortelės iš automobilio neišima. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. parodė teismui nuotrauką telefone, kaip būna padėta mašinoje kortelė (vėliau atsiuntė vieną iš rodytų nuotraukų). Pareiškėjo teigimu, kaimynas fotografuoja 50 m atstumu, bijo prieiti prie mašinos. Sakė, kad ateitų ir pasižiūrėtų, kur padėta kortelė. Paaiškino, jog su guma kortelę pritvirtina prie apsaugos nuo saulės. Apsaugos neužlenkia. Nebuvo atvejų, kad neatlenktų apsaugos nuo saulės. Priėjus arčiau kortelė matosi. Asmuo nėra policininkas, jis siunčia policijai nuotraukas. Taip pat paaiškino, jog buvo daug kitų bylų dėl automobilio statymo. Yra bylų, kur nėra panaikintos baudos, tai vėl gali kartotis. Jis (kaimynas) vis siunčia, yra iš savo lango kamerą įrengęs. 2026 m. sausio mėnesį buvo jo kita mašina, leidimą turi vieną. Ta mašina stovėjo valandą. Su leidimu. Taip pat pareiškėjo teigimu, nebūna, kad iš mašinos į kitą mašiną neperneštų kortelės. Kita jo mašina Chrysler. Nurodė, kad turi tik vieną kortelę ir duota viena stovėjimo vieta. Chrysler automobiliu naudojasi, kai turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) ar kai anas automobilis būna servise. Tada naudojasi Chrysler. Tačiau nebuvo atvejų, kad pamirštų kortelę kitame automobilyje. Opel automobiliu daugiau naudojasi. Chrysler naudojosi arčiau rudens. Negali būti, kas Chrysler naudojosi prieš lapkričio 1 d. Chrysler aikštelėje stovi. Stengiasi kortelės neliesti, nes žino, kad kaimynas fotografuoja. Bijo, kad dėl oro sąlygų, t. y. sniegas ar aprasos langas, nesimatys kortelė ir jis vėl fotografuos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 180 Eur. Pagal KET 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti, be kita ko, KET 1 priede. KET 1 priedo VIII skyriuje „Papildomos lentelės“, kurios patikslina ar apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą, numatyta papildoma lentelė Nr. 846, kuri nurodo, kad šia papildoma lentele pažymėta automobilių stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Papildoma lentelė Nr. 810 nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532, 549 galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už tai, jog paliko stovėti automobilį, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 846 (asmenys su negalia) ir 810 (galiojimo zona į kairę) reikalavimus. Nurodoma, jog tuo jis pažeidė KET 8 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo dėl to, kad pareiškėjo automobilis buvo pastatytas būtent kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 846 (asmenys su negalia) ir 810 (galiojimo zona į kairę) zonoje, nėra. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjas turėjo teisę toje vietoje pastatyti automobilį.
Byloje pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas turi (ir Nutarime nurodomos veikos padarymo metu turėjo) tiek jam išduotą asmens su negalia pažymėjimą (išduotas 2025 m. liepos 7 d.), tiek asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Tačiau, remiantis aukščiau nurodytomis ANK ir KET nuostatomis, tam, kad vairuotojas galėtų pasinaudoti galimybe statyti automobilį aptartų kelio ženklų zonoje, automobilis turi būti paženklintas skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo automobilyje buvo padėtas / pritvirtintas būtent kuris nors iš šių ženklų.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog A. B., pastatęs automobilį kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 846 (asmenys su negalia) ir 810 (galiojimo zona į kairę) zonoje, automobilyje nepaliko jo teisę statyti šioje zonoje transporto priemonę patvirtinančių ženklų.
Iš byloje pateiktos fotofiksacijos, kuria remdamasi Institucija priėmė skundžiamą Nutarimą, matyti, jog ant automobilio Opel priekinės panelės jokių skiriamųjų ženklų, kurie leistų automobilį statyti zonoje, pažymėtoje lentele „Asmuo su negalia“, nėra. Kita vertus, aukštesnėje automobilio lango zonoje, kurioje yra apsaugos nuo saulės, užfiksuoti tik priešais esančio daugiabučio namo atspindžiai, kurie visiškai apriboja galimybę įžiūrėti, kas yra automobilio stiklo viršutinėje dalyje. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato konkrečios automobilio stiklo vietos, kurioje turėtų būti padėtas / pritvirtintas konkretus ženklas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas būdas, kaip jis laiko asmens su negalia automobilio statymo kortelę, iš kurios matyti, jog jis gumelėmis šį ženklą yra pritvirtinęs būtent prie automobilio priekinio stiklo viršutinės dalies esančios apsaugos nuo saulės. Byloje nesant daugiau nuotrauką Institucijai pateikusio asmens fotofiksacijų, abejonių dėl automobilio pažymėjimo specialiu ženklu, pašalinti nėra galimybės, kadangi pateiktoje fotofiksacijoje šioje automobilio priekinio stiklo dalyje yra matomas tik priekyje esančio pastato atspindys, o kas yra automobilio viduje – visiškai nematyti (net išsididinus fotofiksaciją kompiuterio ekrane).
Taip pat teismo įsitikinimą pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog jis automobilyje visada laiko ir palieka pritvirtintą asmens su negalia automobilio statymo kortelę, sustiprina ir aplinkybė, jog remiantis tiek ANR išrašu, tiek paties pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, jo automobilį nuolat fotografuoja kaimynas, tačiau absoliuti dauguma atvejų pasibaigia administracinių nusižengimų bylų nutraukimu arba net nepradėjimu (iš 2025 metais inicijuotų 7 bylų tik vienoje, t. y. būtent nagrinėjamoje šioje byloje, buvo priimtas nutarimas skirti nuobaudą, visais kitais atvejais bylos nutrauktos). Teismo vertinimu, ši aplinkybė apskritai kelia abejonių dėl to, kad pareiškėjas, žinodamas, jog yra nuolat fotografuojamas, galėtų nepalikti asmens su negalia automobilio statymo kortelės automobilyje. Toks elgesys būtų nesuderinamas su elementaria logika.
Sistemiškai įvertinus visus surinktus ir aptartus įrodymus, darytina išvada, jog byloje surinktų duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, kad A. B. 2025 m. lapkričio 1 d. 15 val. 45 min. paliko stovėti automobilį, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 846 (asmenys su negalia) ir 810 (galiojimo zona į kairę) reikalavimus. Pažymėtina, jog administracinėje teisėje turi būti laikomasi to paties principo kaip ir baudžiamojoje, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi teismo vertinimu, nesant neabejotinų įrodymų, jog automobilyje nebuvo pritvirtintos asmens su negalia automobilio statymo kortelės, konstatuotina, jog A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio – neteisėtos veikos, o tuo pačiu – ir visos administracinio nusižengimo sudėties.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, pareiškėjo skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, nutrauktina, nenustačius šio nusižengimo sudėties jo veiksmuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3523-2026, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes A. B. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2¹ dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.