- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-760-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37830-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- UAB „Road Train“
- Trečiasis asmuo
- P. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Road Train“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo P. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas ADB “Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Road Train“ 911,38 EUR žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. kovo 28 d. ieškovas ir atsakovas sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 9034188, kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Latvijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas degalų pildymo įrenginys. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas transporto priemonės SCANIA R420 vairuotojas P. K., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ieškovas išmokėjo 911,38 Eur draudimo išmoką ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu įgijo atgręžtinį reikalavimą į atsakovą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovo vairuotojas P. K. pasišalino iš įvykio vietos. P. K. neteisėtą veiką – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos – galima būtų konstatuoti tik nustačius jo veikoje tyčią. Latvijos policijos pareigūnų oficialiame rašytiniame dokumente – Rygos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos valdybos 2015 m. sausio 30 d. sprendime administracinio pažeidimo byloje Nr. PC061028 – yra nustatytos aplinkybės, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d., 10.26 val., (duomenys neskelbtini), degalinės „Neste“ teritorijoje, vairuotojas P. K. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) su Lietuvos valstybės registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) su priekaba ir, išvažiuodamas iš teritorijos, priekabos užpakaline dalimi kliudė degalų pildymo pistoletą prie siurblio Nr. 3. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą P. K. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Šiame oficialiame rašytiniame įrodyme nenustatyta, kad P. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
5. Ieškovas 2015 m. balandžio 26 d. pažymoje nurodė, kad savo struktūriniam padaliniui Latvijoje sumokėjo 150 Eur už žalos reguliavimą. Tačiau pagal 2003 m. gegužės 29-30 d. Biurų tarybos 37 - osios generalinės asamblėjos sprendimų ir rekomendacijų 3 punktą ieškovas negali prašyti atlyginti tokio dydžio žalos sureguliavimo mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, o 2016 m. gegužės 9 d. papildomu sprendimu – 19,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 28 d. ieškovas ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 9034188, kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vals, Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Latvijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuotojas P. K. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priekaba kliudė degalinės degalų pildymo įrenginį. Rygos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos valdybos Kelių eismo administracinių pažeidimų nagrinėjimo biuro 2015 m. sausio 30 d. sprendime administracinio pažeidimo byloje Nr. PC061028 konstatuota, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d., 10.26 val., (duomenys neskelbtini), degalinės „Neste“ teritorijoje vairuotojas P. K. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) su Lietuvos valstybės registracijos numeriu su priekaba (duomenys neskelbtini), ir, išvažiuodamas iš teritorijos, priekabos užpakaline dalimi kliudė degalų pildymo pistoletą prie siurblio Nr. 3. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą P. K. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Degalinės atstovo pranešime apie eismo įvykį nurodyta, kad nenustatytas vairuotojas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba pažeidė degalinės pylimo įrenginius ir nuvažiavo. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ieškovas išmokėjo 911,38 Eur sumą, kurią sudaro 761,38 Eur draudimo išmoka ir 150 Eur žalos reguliavimo išlaidos.
8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į trečiojo asmens P. K. paaiškinimus, kad, vairuodamas didelių gabaritų transporto priemonę, trečiasis asmuo nepastebėjo, jog kliudė degalų kolonėlę, iš karto po įvykio trečiasis asmuo buvo sustojęs, tačiau niekas jokių pretenzijų jam nereiškė, degalinėje buvę asmenys nieko nesakė apie įvykį, į byloje esančioje laikmenoje esantį vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip degalinės teritorijoje priekabos užpakaline dalimi kliudomas degalų pildymo pistoletas, iš paskos jokia transporto priemonė nevažiuoja, vėliau trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė sustoja, o šalia sugadintos degalų pildymo kolonėlės esantis pašalinis asmuo nemato ir niekaip nereaguoja į sugadinamą kolonėlę.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo P. K. nematė ir nejuto, kaip kliudė kolonėlę, todėl sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis asmuo P. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo ir 2016 m. gegužės 9 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo P. K. nematė ir nejuto, kaip kliudė degalų kolonėlę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo P. K. pasišalino iš įvykio vietos.
12. Pirmosios instancijos teismas nevertino dokumento, papildančio Latvijos policijos pareigūnų duomenis – 2014 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo apie įvykį, kuriame degalinės darbuotojas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykio metu nenustatytas vairuotojas, neapskaičiavęs posūkio spindulio, pažeidė degalinės pylimo įrenginius ir, neprisipylęs degalų, nuvažiavo iš įvykio vietos.
13. Pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens P. K. paaiškinimų, kad iš karto po eismo įvykio trečiasis asmuo buvo sustojęs, tačiau niekas jokių pretenzijų jam nereiškė ir degalinėje buvę asmenys nieko nesakė apie įvykį. Aplinkybė, kad vairuotojas iš karto po eismo įvykio sustojo ir tikėjosi, jog kažkas pastebėjo eismo įvykį, patvirtina vairuotojo suvokimą, kad vairuotojas sukėlė eismo įvykį.
14. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, vairuotojo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, kad, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės, nėra pagrindo konstatuoti tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos fakto, nėra pagrindo daryti išvadą civilinėje byloje, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju vairuotojas suvokė, kad įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situaciją, t. y. su kuo įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
15. Taikant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.
Atsiliepimas
16. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas argumentais, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog trečiasis asmuo P. K. suvokė padaręs eismo įvykį, ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinis skundas atmetamas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 28 d. ieškovas ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 9034188, kuria atsakovas apdraudė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Latvijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuotojas P. K. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priekaba kliudė degalų pylimo įrenginį. Rygos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos valdybos Kelių eismo administracinių pažeidimų nagrinėjimo biuro 2015 m. sausio 30 d. sprendime administracinio pažeidimo byloje Nr. PC061028 konstatuota, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d., 10.26 val., (duomenys neskelbtini), degalinės „Neste“ teritorijoje vairuotojas P. K. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) su Lietuvos valstybės registracijos numeriu su priekaba (duomenys neskelbtini), ir, išvažiuodamas iš teritorijos, priekabos užpakaline dalimi kliudė degalų pildymo pistoletą prie siurblio Nr. 3 ir jį pažeidė. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą P. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ieškovas išmokėjo 911,38 Eur sumą, kurią sudaro 761,38 Eur draudimo išmoka ir 150 Eur žalos reguliavimo išlaidos.
20. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.
21. Iš 2014 m. rugpjūčio 6 d. eismo įvykio vaizdo įrašo, esančio Rygos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos valdybos Kelių eismo administracinių pažeidimų nagrinėjimo biuro pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje, matyti, kad degalų pylimo įrenginį trečiojo asmens P. K. vairuojama transporto priemonė kliudė priekabos galine dalimi. Transporto priemonė buvo posūkyje, taip, kad priekabos galinė dalis jos kontakto su degalų pylimo įrenginiu metu nebuvo šoninių vaizdo veidrodžių matymo zonoje. Iš skaitmeninėje laikmenoje esančių sugadinto degalų pylimo renginio nuotraukų matyti, kad degalų pylimo įrenginys pažeistas nesmarkiai – nežymiai įlenktas ir nubrozdintas degalų pylimo siurblio korpusas nei pažeistas degalų pylimo pistoletas. Sutiktina su trečiojo asmens P. K. paaiškinimu, kad jis galėjo nepajusti įvykusio kontakto, kadangi kontaktas įvyko galine apie 20 m bendro ilgio transporto priemonės priekabos dalimi, kontaktas nebuvo stiprus, nes degalų pylimo įrenginys pažeistas nesmarkiai. Nors vaizdo įraše matyti, kad trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė po kontakto su degalų pylimo įrenginiu buvo sustojusi, šio sustojimo nėra pagrindo sieti su trečiojo asmens P. K. galimu kontakto su degalų pylimo įrenginiu suvokimu – neaiški sustojimo trukmė, nesimato, kad P. K. būtų išlipęs iš transporto priemonės ir apžiūrėjęs kontakto vietą ar galinę priekabos dalį. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo P. K. išvažiavo iš degalinės neįsipylęs degalų, taip pat nepatvirtina trečiojo asmens P. K. galimo kontakto su degalų pylimo įrenginiu suvokimo ir ketinimo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Kaip paaiškino trečiasis asmuo P. K. pirmosios instancijos teisme, jis neketino degalinėje pilti degalų, o ketino įsigyti vinjetę, patvirtinančią, kad yra sumokėtas kelių naudotojo mokestis. Degalinės teritorijoje nebuvo nuorodų, kad šioje degalinėje galima nusipirkti vinjetes, todėl trečiasis asmuo išvažiavo į kitą už 30 m. esančią Lukoil degalinę. Iš trečiojo asmens P. K. elgesio matyti, kad jis neketino degalinėje sustoti pilti degalų.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo P. K. nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl nėra pagrindo taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išmokėtą draudimo išmoką. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, absoliutūs skundžiamų sprendimų negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir 2016 m. gegužės 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.