- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- I-106-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02198-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui G. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, termino atnaujinimo, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas G. A. 2013-06-21 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–12), kurį 2013-07-12 (b. l. 84–95) ir 2013-11-20 patikslino (b. l. 142–143), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-06-06 sprendimą Nr. 1D-5638(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-08-30 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 33 588 Lt (pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnį) ir 7 092 Lt (pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) įpareigoti VRM pateikti atsakymą į 2013-05-24 prašymą dėl valstybinės pensijos grąžinimo; 5) įpareigoti VRM mokėti tokio dydžio valstybinę pensiją (2 020 Lt), kuri buvo mokama iki jos sumažinimo 2010-01-01. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 144-149).
Paaiškino, kad nuo 2010 metų sausio mėnesio pareiškėjo valstybinė pensija buvo apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas) prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažintas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir diskriminacinio pobūdžio Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, todėl susidarė 40 680 Lt pensijos nepriemoka.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Konstitucinio Teismo nutarimuose (2010-06-29, 2013-02-22 ir kt.) pateiktais išaiškinimais. Nurodo, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“, inter alia, reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, inter alia, į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Be to, pareiškėjas mano, kad valstybinių pensijų mažinimas, kai kitų kategorijų pensininkams jos buvo atstatytos, yra diskriminacinio pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad skirtingas pensijas gaunančių asmenų skirtingas traktavimas diskriminuoja pareiškėją. Pareiškėjas taip pat abejoja Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymose pateiktų paskaičiavimų teisingumu.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose (b. l. 108–110, 168, 169) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Paaiškino, kad skundžiamas VRM sprendimas yra teisėtas, t. y. VRM pagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą, nes jis į VRM kreipėsi praleidęs Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Atkreipė dėmesį, kad pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas buvo / yra atliekamas pagal tuo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo nuostatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė, jog VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius teisės aktus VRM ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėjo, kad to paties pobūdžio bylos turi būti sprendžiamos analogiškai, todėl skundas atmestinas pareiškėjui praleidus Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų terminą arba byla nutrauktina, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ja nebegalima pasinaudoti. Pareiškėjo prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, bei nuo 2012-01-01 iki 2013-08-30 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais buvo pratęstas 2012, vėliau ir 2013 metams, teisėtumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM 2007-04-05 sprendimu Nr. 11SP-1095 pareiškėjui paskirta 2 020 Lt valstybinė pensija per mėnesį (b. l. 102, 160). Valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, o nuo 2010-01-01 iki 2013-08-30 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 136, 167). Pareiškėjas kreipėsi į VRM su 2013-05-24 prašymu (gautas 2013-05-30, reg. Nr. 1P-907), prašydamas grąžinti dėl neteisėto sumažinimo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 33 588,58 Lt, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 (b. l. 105, 163). Išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo prašymą, VRM 2013-06-06 sprendime Nr. 1D-5638(11) nurodė, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 107, 164).
Ribojimas taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį pareiškėjui buvo taikomas nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 tuo metu, kai jis dirbo Mykolo Riomerio universitete (b. l. 191).
Visų pirma, atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė VRM prašė nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimų priteisti valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, kadangi pareiškėjui apie valstybinės pensijos nepriemoką tapo žinoma 2010 metų vasario mėnesį, kai pirmą kartą buvo išmokėta sumažinta valstybinė pensija, o į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs 3 metų terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie neišmokėtą valstybinės pensijos neprimoką sužinojo 2010 metų vasario mėnesį, gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), o į teimą kreipėsi tik 2013-06-21 (b. l. 80), konstatuotina, kad jis praleido 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą praleistą terminą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo atnaujinti. Nurodo, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų. Šiuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl kreipimosi į teismą termino, turėtų vadovautis LVAT 2013-03-12 priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo nagrinėjama analogiška kaip ir pareiškėjo situacija.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 metų vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). LVAT 2014-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartyse administracinėse bylose Nr. AS525190/2014 ir Nr. AS502-214/2014, atsižvelgdamas į tai, kad iki 2013 metų kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, padarė išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.
Teismo vertinimu, nurodytos priežastys, t. y., kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, sudarė pareiškėjui G. A. objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo prašymą ir atnaujina pareiškėjui terminą kreiptis į teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, priteisimo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ir dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2012-01-01. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013-06-21, konstatuotina, kad dėl šio reikalavimo pareiškėjas termino kreiptis į teismą nepraleido.
Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015-05-15, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-09-26 pažyma Nr. 11PP(P)-5694 (b. l. 136, 167) patvirtina, kad pareiškėjui G. A. paskirta valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-08-31 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu. Pareiškėjo pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo mažinama Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kurie Konstitucinio Teismo buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjui G. A. nuo 2010-01-01 iki 2013-08-30 buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybinės pensijos nepriemokos dydis dėl pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sudaro 33 588,58. Pareiškėjo pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, remiantis 2013-09-26 Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma Nr. 11PP(P)-5694 ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, pareiškėjui G. A. už neteisėtą ribojimą nuo 2010-01-01 iki 2012-08-30 pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį priteistina 9 727,93 Eur (tai atitinka 33 588,58 Lt) valstybinės pensijos nepriemoka iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2013-06-06 sprendimą Nr. 1D-5638(11). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl negautos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo kaip pateiktą praleidus Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-1377/2014). Vadovaujantis minėtose LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Atsakovės skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai. Atsižvelgusi į minėtą LVAT praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRM, nagrinėdama pareiškėjo 2013-05-24 prašymą, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-05-24 prašymą dėl negautos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Taigi skundžiamas VRM 2013-06-06 sprendimas Nr. 1D-5638(11), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti VRM pateikti atsakymą į jo 2013-05-24 prašymą dėl pensijos grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, išsprendė visus pareiškėjo 2013-05-24 prašyme VRM keltus klausimus, teismas daro išvadą, kad įpareigojimas VRM išnagrinėti jau išnagrinėtus klausimus netenka prasmės, todėl teismas šio pareiškėjo reikalavimo netenkina.
Pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti atsakovę VRM mokėti pareiškėjui paskirto tokio dydžio valstybinę pensija (2 020 Lt), kuri buvo mokama iki pensijos sumažinimo 2010-01-01. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui valstybinės pensijos ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį netaikomas nuo 2012-08-31 ir į tai, kad valstybinės pensijos ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį neprieštarauja Konstitucijai, šis pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nuo 2013-08-30 priteisimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, kad išdėstyta, šis pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 ir 129 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo G. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-06-06 sprendimą Nr. 1D-5638(11).
Priteisti pareiškėjui G. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 9 727,93 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir devyniasdešimt tris centus) dydžio neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.