Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjams A. T. ir R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. ir R. T. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys J. S., P. S.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai A. T. ir R. T. (toliau – kartu ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2025 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. AV- 439 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad jie nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuriame yra jiems priklausantis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Jų valdomas žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio detaliojo plano koregavimo atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą.

Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo Įsakymu, skunde pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T11-202 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ pritarta pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui ir šioje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) suformuoti gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypai. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai P. ir J. S. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) gyvenamosios paskirties žemės sklype stato negyvenamas (pagalbines) patalpas, kuriose tikėtina bus vykdoma komercinė veikla. Anot pareiškėjų, tretieji suinteresuoti asmenys, gyvenamosios paskirties žemės sklype statydami tris negyvenamos (pagalbinės) komercinės paskirties objektus, elgiasi neteisėtai. Pastačius visus tris pastatus ir sujungus juos į vienatūrį pastatą, priešais jų žemės sklypą atsirastų aukšta ištisinė pastato siena, kuri užstotų vaizdą ir vakarinę saulę, o tai pablogintų jų šeimos gyvenimo kokybę. Be to, pareiškėjai mano, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų komercinės veiklos pobūdis žemės sklype galimai turės šalutinį neigiamą poveikį aplinkai, gyventojams, padidės triukšmo lygis.

Pareiškėjai teigia, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio10 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 320.1 punkto nuostatas, t. y. atsakovas, priimdamas Įsakymą, neatsižvelgė į visuomenės ir trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus.

Pareiškėjai pažymi, kad įsigydami žemės sklypą, pasistatę namą ir įsikurdami su šeima, turėjo teisėtus lūkesčius ramiai ir saugiai gyventi gyvenvietėje, o ne šalia komercinio žemės sklypo ir komercinę veiklą vykdančių objektų. Anot pareiškėjų, tokie komercinės paskirties objektai (angarai), pastatyti gyvenamųjų namų kvartale, darko bendrą kvartalo bei gyvenvietės vaizdą, mažina žemės sklypų vertę.

Pareiškėjų teigimu, Įsakymas priimtas vienašališkai tenkinant tik iniciatoriaus prašymą, nevertinant ir neatsižvelgiant į visuomenės ir trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus. Pareiškėjai tvirtina, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismui netenkinus prašymo bylą nutraukti, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. .

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Įsakymas priimtas detaliojo plano koregavimo pradiniame etape, kuriame nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo (kad. Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį koreguoti detaliojo plano, reg. Nr. T00062348, sprendinius (planavimo tikslai – pakeisti žemės naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos. Nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Esant poreikiui suformuoti infrastruktūros bei želdynų teritorijas).

Atsakovas tvirtina, kad Įsakymu nėra priimti jokie teritorijų planavimo sprendiniai, o tik nuspręsta pradėti koregavimo procedūrą. Įsakymu yra išspręstas procedūrinis klausimas dėl detaliojo plano koregavimo procedūros pradžios, t. y. jos organizavimo, tačiau juo nesukuriamos teisės ir pareigos, pasikeitimas ar išnykimas (pasibaigimas) suinteresuotiems asmenims, taip pat ir pareiškėjams.

Atsakovo teigimu, ginčijamas Įsakymas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, nes juo neužbaigiamas kompleksinio teritorijų planavimo procesas ar kuris nors jo etapas, ar etapo stadija, taip pat jis nesusijęs su asmenų teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl nesukelia materialinių teisinių pasekmių.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų skundo argumentais, atsiliepime nurodo, kad skundžiamo Įsakymo projektas buvo viešinamas Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje, taip pat informacija dėl viešinimo seniūnijos skelbimų lentoje perduota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijai. Skelbime nurodyta, kad: „Susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais galima nuo 2025 m. kovo 13 d. iki 2025 m. kovo 26 d. planavimo organizatoriaus patalpose – Klaipėdos g. 2, Gargždai, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje. Pasiūlymus ir pastabas dėl planavimo tikslų visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui iki 2025 m. kovo 26 d.“ .

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad per nurodytą laikotarpį visuomenės pasiūlymų negauta.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai turi teisę pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintomis teritorijų planavimo viešinimo procedūromis, t. y. turi teisę teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos (viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu) (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnis).

Tretieji suinteresuoti asmenys J. S. ir P. S. su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodo, kad keisti žemės naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritoriją buvo numatyta detaliajame plane daug anksčiau, nei pareiškėjai įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, 2011 m. gruodžio 5 d. įsigydami žemės sklypą, žinojo, kad kaimynystėje esančių sklypų paskirtis gali keistis, todėl nesutinka su skundo argumentu, kad priėmus skundžiamą Įsakymą, buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai ir interesai.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime paaiškina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išsidėstęs per žvyrkelį iki naujai statomo didžiulio komercinio objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kur maždaug 1,36 ha ploto sklype planuojama naujo motelio ir prekybos-sandėliavimo patalpų statyba. Viešai prieinamoje informacijoje nurodoma, kad pirmojo pastato bendras plotas bus 861,5 kv. m. iš kurių 334 kv. m – viešbučio paskirties, likusi dalis – maitinimo ir administracinės. Antrasis prekybinės-sandėliavimo paskirties pastatas planuojamas 1 390 kv. m ploto. Žemės sklype suplanuotos 3 automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose bendrai numatytos 45 vietos automobiliams.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų skunde minimas žemės sklypas ir numatytas statyti didžiulis komercinis objektas yra greta, tik per kelią ir būsimasis komercinis objektas daug kartų didesnis nei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime taip pat nurodo, kad statinius ir vykdomas statybas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 3 d. tikrino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri pažeidimų nenustatė.

Teismo posėdyje pareiškėjai skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje pareiškėjų skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. S. ir P. S. su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo yra pradėtas rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 316 punktu ir atsižvelgdamas į planavimo iniciatoriaus prašymą, 2025 m. kovo 27 d. priėmė įsakymą Nr. AV-439 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo“, kuriuo: 1) pradėjo rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (schema pridedama) detalųjį planą, numatantį koreguoti detaliojo plano, reg. Nr. T00062348, sprendinius (planavimo tikslai – pakeisti žemės naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos. Nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Esant poreikiui suformuoti infrastruktūros bei želdynų teritorijas); 2) pavedė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties projekte nustatyti, kad teritorijų planavimo dokumento rengėją savo nuožiūra pasirenka ir teritorijų planavimo dokumento rengimą finansuoja planavimo iniciatorius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.) ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 1 d.) nuostatos.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis šiame įstatyme nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korektūra tvirtinama teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojama šio įstatymo nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad vietos savivalda – tai savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.

Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, įtvirtinančio savarankiškąsias savivaldybių funkcijas, 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Prie šių savarankiškųjų savivaldybių funkcijų priskiriamas ir savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas ( Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktas).

Valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų, savivaldybių teritorijų bendrųjų planų, savivaldybių teritorijų dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese nustato Taisyklės.

Taisyklių 312 punkte nustatyta, kad detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos taisant detaliojo plano technines klaidas ir (ar) koreguojant detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje nustatytu atveju (Taisyklių 316 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys J. S. ir P. S. 2025 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą leisti koreguoti galiojančio detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr.T11-353, sprendinius, t. y.: pakeisti žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą į komercinių objektų teritorijos; nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus; esant poreikiui, suformuoti infrastruktūros bei želdynų teritorijas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2025 m. kovo 10 d. raštu Nr. (5.1.48 Mr) A5-1099 „Dėl pritarimo P. S. ir J. S. pasiūlymui“ informavo trečiuosius suinteresuotus asmenis, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pritarė jų pasiūlymui dėl detaliojo plano, reg. Nr. T00062348, koregavimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija minėtame rašte taip pat nurodė, kad sprendimo dėl detaliojo plano rengimo projektas 10 darbo dienų bus viešinamas savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijos skelbimų lentoje. Pasibaigus viešinimui, bus parengtas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties projektas.

Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai: 1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius ir su klimato kaitos padariniais susijusius uždavinius; 2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3) sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui; 4) numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; 5) kurti sveiką, saugią, darnią, klimato kaitos padariniams atsparią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti.

To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius.

Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse.

Taisyklių 318 punkte nustatyta, kad galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami, jeigu jų neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 315 punktą, šiais vienu ar keliais atvejais, kai: 1) numatomi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyti detaliojo plano sprendinių keitimai, neprieštaraujantys įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams: a) taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje); b) keičiami nustatyti sprendiniai, išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus; c) nustatomi papildomi sprendiniai, išskyrus Taisyklių 315.1 papunktyje nurodytus atvejus; 2) priimtas teismo sprendimas, kad detaliojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti detalųjį planą; 3) vadovaujantis šio straipsnio 9, 10 dalimis ir Taisyklių 320 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu koreguojama: a) statybos zona, statybos riba, statybos linija; b) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos; c) konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto; d) automobilių stovėjimo vietų išdėstymas; e) apželdinama teritorijos dalis; f) planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalis detalizuoja Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 (toliau – ir Aprašas; redakcija galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2025 m. liepos 18 d.). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad planavimo iniciatorius pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo raštu teikia savivaldybės administracijos direktoriui pagal siūlomos planuoti teritorijos buvimo vietą arba tiesiogiai įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, jeigu teritorijų planavimo proceso inicijavimo objektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

Pagal Aprašo 7 punktą planavimo iniciatoriaus pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo nurodomi planavimo tikslai, planuojamos teritorijos vieta: adresas arba geografinės koordinatės (jeigu planuojama teritorija nėra adreso objektas), preliminarus plotas, pridedama siūlomos planuoti teritorijos schema (ortofoto ar georeferenciniame žemėlapyje apibrėžta planuojama teritorija M 1:500 iki M 1:2000).

Aprašo 9 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.

Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad planavimo organizatorius priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo kartu su sprendimo dėl naujo teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektu paskelbia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Nurodytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į nurodomus planavimo tikslus, kurie turi atitikti įtvirtintus Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje, o trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas inicijuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą, su nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais galėjo būtų netenkinamas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigotas savo sprendimą, kuriuo atmeta pasiūlymą, motyvuoti, t. y. sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Nors pareiškėjai ir nesutinka su skundžiamu Įsakymu, tačiau jokių argumentų, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų pasiūlymas inicijuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, nepateikia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Pareiškėjų skunde nurodytas prieštaravimas dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo yra bendro pobūdžio samprotavimas, nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, ir nepaneigia skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio prasme.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą, viešinimą ir registravimą, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, skelbiama Vyriausybės nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Vyriausybės nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka netaikoma šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas tik jį tvirtinančio subjekto sprendimu pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir šio dokumento grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje. Informacija apie priimtą sprendimą ištaisyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninę klaidą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbtas savivaldybės ar sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos (kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priima valstybės institucija) interneto svetainėje, o rengiant savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, – ir seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išviešino informaciją apie žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde pripažįsta, jog jie apie žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą sužinojo iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos paviešintos informacijos. Todėl konstatuoti pareiškėjų teisių pažeidimo ir šiuo aspektu taip pat nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis).

Koreguotas detalusis planas derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus Taisyklių 318.1.1 ir 318.3 papunkčiuose nurodytus atvejus. Patvirtintas koreguotas detalusis planas visais atvejais registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Koreguojant detaliuosius planus, taikoma Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, išskyrus Taisyklių 318.1.1 ir 318.3 papunkčiuose nurodytus atvejus (Taisyklių 323 punktas).

Bylos duomenimis pareiškėjai turi galimybę realizuoti Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę teikti pasiūlymus dėl detaliojo plano koregavimo, kuria dar nėra pasinaudoję.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoti pareiškėjų teisių pažeidimo neturi pagrindo, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės atstovai, gindami visuomenės (viešąjį) interesą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pagrindą ir dalyką, nesutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas, priimtas teritorijų planavimo procese, yra tarpinis procedūros administracinis sprendimas ir dėl jo asmenys, nagrinėjamu atveju pareiškėjai, manantys, jog šis administracinis sprendimas pažeidžia jų teises ar saugomus interesus, negali kreiptis dėl pažeistų teisių gynybos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjų ir atsakovo byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjų skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, kurie, jos vertinimu, jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų A. T. ir R. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.