- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-191-113-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.8Sukčiavimas (BK 182 str.)
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A–191–113/2007
Teisėja Nijolė Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.8
2007 m. gegužės 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-02-23 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; priteista iš A. G. Telšių vyskupijos kurijai 20 000 Lt padaryta turtinė žala, K. Ž. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 13 d., tikslus laikas nenustatytas, Šilutės rajono savivaldybės pastate (duomenys neskelbtini), pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią įsipareigojo savo rizika atlikti Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios stogo remonto darbus už 45 000 Lt. Telšių vyskupijos kurija 2003-12-30 iš S. Gedgaudo firmos įgytą 20 000 Lt vertės skardą, 2004 m. vasarą, tikslus laikas nenustatytas, perdavė A. G. tam, kad panaudotų ją Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios stogo remontui. A. G. 2004-12-28 sutartimi įsipareigojo grąžinti Telšių vyskupijos kurijai 20 000 Lt po to, kai Šilutės rajono savivaldybė jam praves pinigus už atliktus stogo remonto darbus. 2004 m. gruodžio 29 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijai A. G. pervedus 22 499 Lt už bažnyčios stogo remontą, A. G. skolos už skardą Telšių vyskupijos kurijai nesumokėjo ir tokiu būdu apgaule vengia žadėto atsiskaitymo už gautą prekę (skardą) bei padarė Telšių vyskupijos kurijai 20 000 Lt turtinę žalą.
A. G. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki 2004 m. lapkričio mėnesio, Šilutės rajone, Vainuto kaime, iš Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono K. Ž. gavo 12 302 Lt, už kuriuos pažadėjo atlikti papildomus bažnyčios stogo remonto darbus, tačiau šių darbų neatliko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo bei padarė Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijai turtinę 12 302 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pripažįsta, kad 2004-04-13 sutartimi įsipareigojo atlikti Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios stogo remonto darbus. Nurodo, kad darbus atliko, Šilutės rajono savivaldybės administracija jokių pretenzijų neturi, už darbus sumokėjo 45 000 Lt. Tvirtina, kad pagal lokalinę sąmatą stogo remonto darbai turėjo kainuoti 55 434 Lt, Šilutės rajono savivaldybės administracija sumokėjo tik dalį, tai nurodyta sutartyje. Teigia, kad pagal jo ir klebono žodinį susitarimą, pastarasis turėjo sumokėti 20 000 Lt, nes pakilo medžiagų ir darbų kainos, dalies darbų atlikimui samdė subrangovus, kuriems mokėjo brangiau nei nurodyta sąmatoje. Nurodo, kad klebono prašomas pasirašė įsipareigojimą Telšių vyskupijos kurijai grąžinti 20 000 Lt už stogo skardą, tačiau kai gavo pinigus iš savivaldybės 20 000 Lt už skardą neperdavė, nes su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, o pervestos sumos nepakako padengti išlaidas už įgytas medžiagas ir atliktus darbus.
Apeliantas taip pat teigia, kad Telšių vyskupijos kurija reikalavo pinigų iš Vainuto parapijos, o ne iš apelianto. Mano, kad teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes BK 186 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, vengiančiam atsiskaityti už prekes ar paslaugas, o jis jokių prekių ar paslaugų iš S. Gedgaudo firmos negavo, skardą priėmė Vainuto parapija ir buvo panaudota bažnyčios stogo remontui. Apeliantas taip pat mano, kad ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad nuosprendyje teismas neatskleidė, kuo pasireiškė apgaulė, neįvardijo, kokia žala padaryta.
Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas. Nuospredžio dalis dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal 186 str. 1 d. naikintina.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. G. kaltu dėl turtinės žalos padarymo apgaule.
Apgaulės atveju kaltininkas įtikina nukentėjusįjį, jog šis kaltininko naudai atliktų tam tikrus veiksmus, suteiktų paslaugas, perduotų prekes, įtikindamas, kad už šiuos veiksmus bus sumokėta, tačiau žinodamas, kad su nukentėjusiuoju neatsiskaitys ir padarys jam turtinę žalą. Apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu, pateikiant jam suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines, turinčias įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui, aplinkybes ir pan.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. G. sutartimi įsipareigodamas apmokėti Telšių vyskupijos kurijai už gautą skardą 20000 lt ir šio įsipareigojimo nevykdydamas, padarė Telšių vyskupijos kurijai turtinę žalą apgaule, yra nepagrįsta, nes ji neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neįvertino byloje esančių prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nemotyvavo kodėl vienus įrodymus priėmė, kitus atmetė.
2004-12-28 sutartyje nurodyta, kad A. G. buvo paskolinti pinigai Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios stogo skardai įsigyti (b. l. 3). Tačiau tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nei viena iš šalių neginčija, kad apeliantui buvo perduota skarda, o ne pinigai jai įsigyti, kas patvirtina apelianto teiginį, kad šią sutartį jis pasirašė klebono K. Ž. prašomas.
Iš sąskaitos išrašo matyti, kad skardą pirko Telšių vyskupijos kurija (b. l. 5). Parodymai, kas su kuo tarėsi ir kaip A. G. privalėjo sumokėti už skardą, yra prieštaringi. Nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad pats A. G. tarėsi su prelatu J. Š., o liudytojas J. Š. parodė, kad dėl bažnyčios remonto tarėsi su Vainuto parapijos klebonu, skardos įsigijimui Telšių vyskupija į S.Gedgaudo firmos sąskaitą pervedė 20008 lt, kad šios firmos atstovas visą nupirktą skardą nuvežė į Vainuto parapijos bažnyčią. Apeliantas neginčija, kad skarda buvo perduota jam ir panaudota bažnyčios stogo remontui.
A. G. pagal 2004-04-13 sutartį įsipareigojo savo rizika atlikti 2004-03-28 lokalinėje sąmatoje numatytus darbus už 45 000 Lt (b. l. 2). Atliktų darbų aktas patvirtina, kad A. G. numatytus darbus atliko (b. l. 42-43). Tačiau iš nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad sutarties vykdymo metu buvo žodinių susitarimų dėl darbų apimties ir kainų. Be to, ir iš sudarytos lokalinės sąmatos (b.l. 7-9) matyti, kad numatytų atlikti remonto darbų vertė buvo žymiai didesnė, negu 45000 lt.
Akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Užsakovas reikalauja grąžinti dalį pinigų už statybines medžiagas, o rangovas tvirtina, kad atliko daugiau darbų, už kuriuos jam nebuvo sumokėta.
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kad A. G. apgaule įgydamas skardą, padarė turtinę žalą Telšių vyskupijos kurijai, todėl jis išteisintinas pagal BK 186 str. 1 d.
Telšių vyskupijos kurijos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, jis gali būti pareikštas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-02-23 nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. bei iš A. G. Telšių vyskupijos kurijai priteista 20 000 Lt padaryta turtinė žala, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Telšių vyskupijos kurijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – bei laikiną nuosavybės teisių aprobojimą į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.