- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 2-1737-652/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01036-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Nuteistasis
- R. P.
- Atsakovas
- UAB „Exspolita“
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo (ieškovo) nuteistojo R. P. skundo (ieškinio) atsakovui UAB „Exspolita“, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas - nuteistasis R. P. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą – Alytaus rajono apylinkės teismą su skundu atsakovui UAB „Exspolita“ (nurodyti asmenys prie atsakovo - A. Š., K. A.) dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Skunde nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose ir buvo įdarbintas dirbti be sargybos, dirbo UAB „Exspolita“ statybos brigadoje. Darbo sąlygos (darbo transportas) neatitiko įstatymo reikalavimų, dėl ko jis labai pergyvendavo, kad nebūtų sužeistas. Kilo emocinė depresija, jautė pažeminimą ir psichologinį sukrėtimą, dėl ko jam padaryta neturtinė žala. Taip pat neturinę žalą prašo priteisti ir už tai, kad be pagrindo buvo atleistas iš darbo. Teismui pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, prašo priteisti iš atsakovo turtinę žalą nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo paskelbimo. Žalos atsiradimą motyvuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Prie skundo jokių įrodymų nepateikia, prašo išreikalauti visus dokumentus, susijusius su šia byla, ir iškviesti skunde nurodytus liudytojus.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Teismas, spręsdamas ieškinio (skundo) priėmimo klausimą, jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
Kaip matyti iš pateikto R. P. skundo, jame prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią su jo, kaip nuteistojo, įdarbinimu. Šios žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (CK 6.271 str.), tačiau atsakovu nurodo privatų juridinį asmenį – UAB “Exspolita” (pastaba. Tokiu pavadinimu registruoto juridinio asmens Juridinių asmenų registre nėra). Pareiškėjo deklaratyviu ir įrodymais nepagrįstu teigimu, jis, kaip nuteistasis, nuo 2013-09-23 iki 2014-08-16 dirbo pas atsakovą UAB “Exspolita”, tačiau teismui, patikrinus SODROS duomenų bazėje esančią informaciją, paaiškėjo, kad tarp pareiškėjo ir nurodyto atsakovo UAB “Exspolita” darbo santykių užfiksuotų nėra ir nebuvo nuo skunde nurodytos datos – 2013-09-23 iki dabar. Pažymėtina, kad Sodros duomenis pareiškėjo R. P. ir kito privataus (fizinio/juridinio) asmens nesieja jokie darbo santykiai jo nurodytu laikotarpiu ir akivaizdu, kad tokių darbo santykių negali būti, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Bausmių vykdymo kodeksas yra ta teisės norma, turinti įstatymo galią, kuri ir reguliuoja asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme darbo sąlygas bei tvarką, kurį nuteistieji dirba pataisos įstaigose, atlikdami šią bausmę. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad tokių asmenų darbas nėra prilyginamas darbui, kurį asmenys dirba kitais pagrindais – pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, užsiimdami verslu ir pan. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo argumentai, kuriais jis siekia iš privataus juridinio asmens, su kuriuo jo nesieja jokie darbo santykiai, prisiteisti turtinę ir neturinę žalą, neatitinka įstatyminės bazės reikalavimų, kuriais remiantis galima prašyti tokios žalos atlyginimo. Tai rodo, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė asmenį (atsakovą), iš kurio gali reikalauti žalos atlyginimo.
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK), darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui - išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Iš to seka, kad būtent tarp nuteistojo ir pataisos įstaigos yra susiklostę administraciniai santykiai, kuriems esant pažeistiems, pareiškėjas su skundu gali kreiptis ne į bendros kompetencijos teismą, bet į administracinį teismą. Būtent šio teismo kompetencijai priskirtinas valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjimas, o šiuo atveju - būtent Alytaus pataisos namų ar konkrečių įstaigos pareigūnų priimtų sprendimų (įsakymų, nutarimų, nutarčių, protokolų ir pan.) apskundimas, nes nuteistąjį jo įdarbinimo ir atleidimo iš darbo atžvilgiu su pataisos namais sieja ne darbo santykiai, bet administraciniai teisiniai santykiai.
Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui, prieš kreipiantis į administracinį teismą, tam tikrais atvejais yra privalomoji ikiteisminė skundų nagrinėjimo pakopa. Pagal BVK 183 straipsnio 2 ir 3 dalis, pataisos įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, - per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo keliamo pobūdžio ginčams nagrinėti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o nepasinaudojus šia tvarka, prarandama galimybę į šių aplinkybių, susijusių su nuteistojo įdarbinimu, ištyrimą bei vertinimą tokiu aspektu, koks jis skirtas šio pobūdžio ginčams nagrinėti.
Apibendrinus aukščiau išdėstytą bei įvertinus pareiškėjo skundo juridinį pagrindą - Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, reglamentuojančio žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimus, darytina išvada, kad pareiškėjas netinkamai stengiasi realizuoti savo galimai pažeistas teises, kreipdamasis į bendros kompetencijos teismą, nes pastarasis neįgaliotas nagrinėti administracinio teismo kompetencijai priskirtų bylų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad skundas neteismingas bendros kompetencijos teismui, jis atsisakytinas priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, 26 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo nuteistojo R. P. skundą atsakovui UAB „Exspolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir jį grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą. Teisėja A. S.