Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam K. K. (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Svetlanai Naidenko (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. BK) 272 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, taikant BK 42 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2004 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. 4 MGL bauda;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 8 MGL dydžio bauda;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL dydžio bauda;

8. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu ir 2012 m. birželio 19 d., 2012 m. birželio 25 d. baudžiamaisiais įsakymais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 17 MGL dydžio bauda; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendis ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 17 MGL dydžio bauda;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendis, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 17 MGL dydžio bauda;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; Vilniaus miesto apylinkės 2016 m. vasario 26 d. nutartimi bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių ir 17 MGL dydžio bauda;

12. Alytaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi subendrinta bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 17 MGL dydžio baudą;

13. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta 17 MGL dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui ir 17 MGL (640,06 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2020 m. liepos 27 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. žodinio susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. P. metu, pažadėjęs iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilį sugrąžinti, nepranešęs R. P. patalpino skelbimą apie automobilio pardavimą internete ir 2020 m. liepos mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį už 600 Eurų M. E. D., prisistatęs pastarajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu.

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad pasiėmė automobilį iš R. P., turėjo praeiti techninę apžiūrą tam automobiliui, bet su juo pakliuvo į nedidelę avariją. Automobilis užgeso prie (duomenys neskelbtini). Jis patalpino skelbimą, jam paskambino E., kuris buvo susidomėjęs ir norėjo įsigyti tą automobilį. Jis automobilį pardavė, kad greičiau atsikratytų sugedusiu automobiliu. Taip padarė, kad galėtų atsidėti pinigų ir greičiau atsiskaitytų su žmogumi, nes sugadino tą automobilį. Nenorėjo grąžinti automobilio, nes galvojo, kad grąžins tuos pačius pinigus, už kuriuos įsigijo automobilį. Sugedusį automobilį perleido E. M. D. už 650 Eur, tai padarė be leidimo. Po to bendravo su R. P. dėl automobilio taisymo. Teigia, kad R. P. yra sumokėjęs kažkokią dalį pinigų. E. M. D. pareikštas ieškinys jam buvo paskelbtas, kai jau buvo įkalinimo įstaigoje. Dėl to niekaip negalėjo jo atlyginti. Šį civilinį ieškinį jis pripažįsta. Padarė nesąmonę, kvailystę. Pripažįsta kvailystę, nori atlyginti žmonėms padarytą žalą ir grąžinti jiems pinigus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš policijos registro išrašo matyti, kad R. P. pranešė apie tai, kad pažįstamui, adresu (duomenys neskelbtini), davė jam priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti prieš techninę apžiūrą, tačiau iki šiol automobilio negrąžina, į skambučius neatsako (b. l. 8).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. P. nurodė, jog 2020 m. liepos 23 d. apie 14.00 val. pagal internetinį skelbimą iš K. K. nusipirko automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko su įskilusiu priekiniu stiklu. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog automobilis buvo nupirktas jo vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jis yra, vardu. Po automobilio įsigijimo automobilį perregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gavo automobilio registracijos liudijimą. Apie liepos 28-29 d. turėjo pasibaigti galiojanti minėto automobilio techninė apžiūra, kadangi matė, jog automobilio priekinis stiklas yra įskilęs, ir žinodamas, kad dėl to techninės apžiūros praeiti nepavyks, jis su K. K. susitarė, jog jam duos automobilį tam, kad šis praeitų techninę apžiūrą, nes K. minėjo jog turi kažkokių pažįstamų įstaigoje, kuri atlieka technines apžiūras. Pagal šį žodinį susitarimą, jokių turto, t. y. automobilio patikėjimo ar perdavimo dokumentų nepasirašė, jis 2020 m. liepos 27 d. apie 22.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini), kartu su minėto automobilio registracijos liudijimu davė K., su kuriuo sutarė, jog atlikęs automobilio techninę apžiūrą, jam grąžins 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tą dieną automobilio K. jam negrąžino. Duodamas K. automobilį šiam padavė 70 Eur už tai, kad šis praeis automobilio techninę apžiūrą. Telefonu susiskambinus su K. šis pasakė, kad su automobiliu padarė autoįvykį, po kurio atsidūrė ligoninėje. Jis pamanė, kad K. jį gali apgaudinėti, todėl nedelsiant kreipėsi į policiją, tačiau pareiškimo nerašė, nes tada K. jam pažadėjo, jog per dvi savaites grąžins sumokėtus pinigus už automobilį. Tačiau nei pinigų, nei automobilio iš K. nesulaukė iki šiol. Prašo jam padėti susigrąžinti negrąžintą automobilį. Jam padaryta 920 Eur turtinė žala (b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 19.30 val. jis per telefoną buvo įsijungęs internetą ir interneto puslapyje pamatė skelbimą, kad parduodamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iš valstybinio numerio suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurios direktorius jis yra. Tai buvo tas pats automobilis, kurį davė K. K., kad šis praeitų automobilio techninę apžiūrą, tačiau nei automobilio, nei pinigų K. negrąžino. Pamatęs skelbimą jis paprašė, kad pusbrolis V. S. iš savo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambintų skelbime nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini), ir susitartų apžiūrėti automobilį. Jo pusbrolis paskambino minėtu Nr. ir sutarė apžiūrėti automobilį. Pardavėjas nurodė, kad automobilio kaina yra 1600 Eur ir kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Kol jie su pusbroliu važiavo iš (duomenys neskelbtini), pusbrolis gavo SMS žinutę, kurią parašė pardavėjas, kad automobilis jau parduotas. Jie vis tiek važiavo į tą kaimą tikėdamiesi surasti jam priklausantį automobilį. Atvažiavus į kaimą ir apsukus keletą ratų prie vieno iš kiemų pastebėjo išvažiuojantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie sustojo ir užblokavo automobilį, jo pusbrolis nubėgo prie minėto automobilio, atidarė dureles ir pasakė, kad ši mašina vogta, ištraukė automobilio raktus iš užvedimo spynelės ir iškart paskambino 112. Belaukiant policijos pareigūnų jie su automobilyje esančiais vyriškiais šnekėjosi, papasakojo istoriją apie šį automobilį, šie pasakė, kad kieme, iš kurio jie išvažiuoja, jie ir pirko automobilį. Vyrai paskambino pardavėjui, kuris atėjo iš namų. Jis pardavėjo paklausė, kodėl parduoda jam priklausantį automobilį, šis pasakė, kad automobilį pirko iš K. K. Tuomet jis šiam pasakė, kad lauktų policijos pareigūnų. Jiems būnant su policijos pareigūnais, pardavėjas atidavė visus pinigus (duomenys neskelbtini) piliečiams, t. y. pirkėjams, 1400 Eur už automobilio pardavimą. Policijos pareigūnai patikrinę visas policijos duomenų bazes automobilį jam atidavė ir sakė kitą dieną susisiekti su pareigūnu, kuris tiria jo pareiškimą. Automobiliu jis naudosis ir pažada jo neparduoti iki tol, kol policijos pareigūnai duos sutikimą (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, žino iš pusbrolio R., kad šis pirko ir įmonės vardu užregistravo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad R. automobilį pirko iš pardavėjo vardu K., pavardės nežino, ir kad su pardavėju susitarė, jog šis už 70 Eur praeis automobilio techninę apžiūrą. Kada R. tą automobilį K. davė, jis tiksliai nežino, pamena tik tai, kad R. skambino K., klausė, kada šis grąžins automobilį, tačiau nei pinigų, nei automobilio neatgavęs. Jis pasiūlė R. kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą, ką R. ir padarė. 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 19.30 val. R. per telefoną interneto puslapyje pamatė skelbimą, kad parduodamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. pamatęs, kad automobilis jo, t. y. atpažino iš valstybinio numerio, paprašė jo iš savo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinti skelbime nurodytu numeriu ir susitarti apžiūrėti automobilį. Jis paskambino ir su vyriškiu susitarė apžiūrėti automobilį, kurio kaina buvo 1600 Eur. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini). Kol jie važiavo su pusbroliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jis iš pardavėjo gavo SMS kur važiuoti, tai yra kaimas be adreso. Jiems toliau važiuojant, jis gavo SMS žinutę, kuri buvo parašyta pardavėjo, kad automobilis jau parduotas. Jie vis tiek važiavo į tą kaimą, tikėdamiesi surasti automobilį. Jiems atvažiavus į kaimą ir apsukus keletą ratų, prie išvažiavimo iš kaimo, iš vieno iš kiemų pastebėjo išvažiuojantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie užblokavo automobilį, jis nubėgo prie minėto automobilio, atidarė dureles ir pasakęs, kad ši mašina vogta, ištraukė automobilio raktus iš užvedimo spynelės ir iškart paskambino 112. Belaukiant policijos pareigūnų, jie su automobilyje esančiais vyriškiais šnekėjosi, R. papasakojo, kas atsitiko su mašina. Pasirodo asmenys, kurie nupirko minėtą automobilį, taip pat buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai. Sulaukus policijos pareigūnų, R. su jais aiškinosi, o jis iš visų pokalbių suprato, kad Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas, kurio duomenų jis nežino, pirko automobilį iš K., kuriam R. davė automobilį, kad šis praeitų techninę apžiūrą. Viską išsiaiškinus, matė kaip pardavėjas atsiskaitė su (duomenys neskelbtini) piliečiais už parduotą automobilį. Vėliau policijos pareigūnai patikrinę visas policijos duomenų bazes, atidavė R. automobilį ir pasakė, kad sekančią dieną šis kreiptųsi į policiją. Jis mano, kad automobilio pardavėjas, kurio duomenų nežino, veikia kartu su anksčiau minėtu K. (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis E. M. D. parodė, kad dirba pagal individualios veiklos sutartį. Perka, tvarko, parduoda automobilius. 2020 m. liepos mėn. pabaigoje automobilių pardavimo tinklapyje, tiksliai nepamena, rado naujai tą dieną patalpintą skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 650 Eur. Kaina jam tiko ir jis iš karto paskambino nurodytu skelbime telefonu, atsiliepė vyras ir tą pačią dieną susitarė susitikti prie restorano, netoli (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2020 m. liepos mėn. paskutinės dienos, tiksliai datos nepamena, apie 11-13 val. Atvyko jam anksčiau nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris pats atvažiavo vairuodamas parduodamą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo važiuojantis, nebuvo sudaužytas, reikėjo tik kosmetinio kėbulo remonto. Pardavėjas apie rimtus automobilio gedimus nieko nesakė, pats pasisiūlė padėti nuvaryti automobilį iki jo namų (duomenys neskelbtini). Jis pravažiavo šiuo automobiliu kelis kilometrus ir sutiko pirkti, automobilis važiavo gerai, sumokėjo pardavėjui grynais 600 Eur. Jis parodė jam automobilio dokumentus – du registracijos liudijimus, seną ir naują, bei kelias pirkimo-pardavimo sutartis. Dokumentuose pamatė, kad automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pardavėjas prisistatė kaip šios įmonės atstovas, kad direktorius yra jo geras draugas. Automobilis buvo be techninės apžiūros. Pardavėjas savo asmens dokumentų jam nerodė. Jie pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, nes pardavėjas nenorėjo savo vardu įforminti jokių dokumentų. Šis jo akivaizdoje kažkam paskambino ir lyg susitarė, kad įmonė pati deklaruos pardavimą, kai mašina bus sutvarkyta, t. y., kai bus atlikta techninė apžiūra. Sutarė tai padaryti po poros savaičių, davė šiam savo kontaktus, sutarė susiskambinti. Jis pasiėmė automobilį, nekilo jokių įtarimų, kad automobilis priklauso kitam asmeniui. Po to jis tvarkė minėtą automobilį, pakeitė priekinį stiklą bei 2020 m. rugpjūčio 8 d. praėjo techninę apžiūrą ir toliau tvarkė automobilį, nes reikėjo padažyti surūdijusias dalis, dureles, bagažinę, sparnus. Dalių dažymas jam kainavo 200 Eur, priekinio stiklo keitimas kainavo 120 Eur, elektros darbai 50 Eur, pakabos remontas – 100 Eur, pakabos detalės – 80 Eur. Viso šio automobilio remontas jam kainavo 550 Eur, už techninę apžiūrą sumokėjo 18 Eur, kuro išlaidos 20 Eur. Susisiekė su minėtu pardavėju 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, prašė, kad šis išregistruotų automobilį iš įmonės „UAB "(duomenys neskelbtini)“. Šis pasakė, kad šuo meta yra (duomenys neskelbtini) ir laikinai negali atvykti, kad po poros savaičių tikrai atvyks ir viską sutvarkys, bet daugiau nepasirodė ir neatsiliepė telefonu. Jis tada pats internete surado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kad direktorius yra R. P., parašė el. laišką direktoriui dėl automobilio išregistravimo, bet atsakymo negavo. Telefonas buvo nurodytas, bet jam neatsiliepė. Po to nusprendė automobilį parduoti ir 2020 m. rugsėjo 6 d. patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1200 Eur, kur nurodė savo telefono numerį. Netrukus atsirado pirkėjas, paskambino (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 20 val. atvyko prie jo namų (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo automobilį, ilgai galvojo ar jį pirkti. Kadangi nežinojo ar šis pirkėjas tikrai pirks, o tuo metu skambino dar kiti asmenys dėl šio automobilio, jiems nurodė adresą. Kol šie važiavo, pirmi pirkėjai apsisprendė ir nusipirko minėtą automobilį už 1200 Eur, tada kitiems iškart parašė, kad automobilis parduotas. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta, nes automobilis nebuvo įformintas jo vardu dėl pardavėjo kaltės, pasakė pirkėjui, kad rytoj nuvažiuos pas savininką ir sutvarkys visus dokumentus, norėjo važiuoti pagal nurodytą internete adresą. Automobiliui išvažiuojant iš jo kiemo, atvyko dar vienas vyras, prisistatęs kaip tikras automobilio savininkas, (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilis vogtas, kad tai jo automobilis. Buvo iškviesta policija. Atvyko policijos pareigūnai aiškintis aplinkybes. Pareigūnai jam parodė nuotrauką asmens, kurį jis atpažino, kuris jam pardavė šį automobilį, sužinojo, kad jis yra K. K. Jis grąžino pinigus naujam pirkėjui, o automobilį pasiėmė tikras savininkas. K. K. bendraudamas su juo naudojosi dviem telefono numeriais: vienas (duomenys neskelbtini), kito numerio neišsaugojo, susirašinėjo su juo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, pranešimų neišsaugojo ir pateikti negali. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, kadangi dėl šio įvykio jam padaryta žala 598 Eur, plius automobilio kaina 600 Eur, viso padaryta žala – 1198 Eur (b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 dieną patruliavimo metu kartu su tyrėju M. M. apie 21.03 val. iš Vilniaus OVS budėtojų gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas teigia, kad prieš mėnesį laiko buvo pavogtas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parašytas pareiškimas, šiuo metu rado tą automobilį. Laukia policijos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. P., kuris paaiškino, kad prieš mėnesį buvo nusipirkęs automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo K. K., nurodė šio telefono numerius, ir susitarė, kad šis atliks automobilio techninę apžiūrą. R. P. nusipirkęs automobilį užregistravo jį savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu VĮ „Regitra“, todėl jis yra faktinis automobilio savininkas. R. P. paaiškino, kad K. K. pradėjo ignoruoti savininką, apie mėnesį nebekėlė mobilaus telefono ir jo rasti nepavyko, todėl kreipėsi su pareiškimu į policiją, kad jam yra negrąžinamas automobilis ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35194-20. Po kurio laiko R. P. automobilių internetinėje parduotuvėje pastebėjo, kad jo automobilį pardavinėja E. M. D., (duomenys neskelbtini). R. P. atvykęs prie automobilio, nedelsdamas pranešė policijai apie rastą automobilį. E. M. D. paaiškino, kad automobilį nusipirko iš K. K. už 650 Eur bei šiuo pasitikėjo, kad pastarasis po dviejų savaičių perregistruos automobilį, bet to nepadarė ir daugiau nepasirodė. E. M. D. automobilio įsigijimo įrodančių dokumentų, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties ir čekių neturėjo. Jis pasakė, kad įsigijo šį automobilį važiuojantį, bet reikėjo kosmetinio važiuoklės remonto bei į automobilio remontą investavo apie 300 eurų, sakė kad pirko automobilį pardavimui, K. K. jam automobilį perdavė (duomenys neskelbtini). Automobilio dokumentai buvo pas automobilio savininką R. P., jis turėjo transporto priemonės registracijos liudijimą. Atvykus į iškvietimą, automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalikelėje prie E.M. D. gyvenamosios vietos. Patikrinus automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodą, šis atitiko R. P. pateiktų dokumentų. E. M. D. parodė K. K. fotonuotrauką, kurią surado POLIS duomenų bazėje, pagal jo vardą ir pavardę. E. M. D. atpažino K. K. kaip asmenį, iš kurio pirko šį automobilį. R. P. buvo leista paimti automobilį, nes jis turėjo jo dokumentus. Kiek matė, tą dieną automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojantis, nes su juo išvažiavo savininkas R. P. (b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. K. parodė, kad užsiima naudotų automobilių pirkimu-pardavimu, randa automobilius pigiau ir parduoda brangiau. 2020 m. liepos 23 d. per internetinį skelbimą pardavė automobilį Audi A6, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau nepažįstamam asmeniui, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, vardu R., kuris turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Jis pirko automobilį kažkokios įmonės vardu. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, R. sumokėjo jam už automobilį apie 850 Eur grynais. Perdavė jam visus automobilio dokumentus ir raktus. Automobilis buvo be galiojančios techninės apžiūros. Automobilį pardavė su įskilusiu priekiniu stiklu, automobilis buvo važiuojantis. Po kelių dienų R. vėl jam paskambino ir paprašė padėti praeiti techninę apžiūrą, nes pats to padaryti negali. Sutiko jam padėti. R. perdavė jam automobilį prie angarų (duomenys neskelbtini), davė dokumentus ir raktus. Žadėjo už tai jam sumokėti 50 Eur po to, kai bus padaryta, bei davė sumokėti mokestį į kasą 50 Eur. Jis šiam pažadėjo sutvarkyti techninę apžiūrą savaitės laikotarpyje. Kitą dieną jis nuvažiavo minėtu automobiliu į (duomenys neskelbtini) filialą, (duomenys neskelbtini), atlikti techninę apžiūrą, bet prie (duomenys neskelbtini) automobilis sugedo, pradėjo kaisti variklis ir išbėgo tepalai. Apie tai R. nepranešė, pats išsikvietė draugą, kuris padėjo nutempti automobilį prie jo namų. Ten bandė jį taisyti, bet nepavyko. Automobilį apžiūrėjo jo pažįstamas autoserviso meistras ir pasakė, kad automobilio taisyti neapsimoka, remontas kainuos brangiai. Tada nusprendė jį priduoti į metalo laužą, o R. grąžinti pinigus, R. apie savo sprendimą nepranešė. Pardavė automobilį fiziniam asmeniui, vardu E., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį rado per skelbimus internete, anksčiau nepažįstamas, kuris superka automobilius išardymui, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaip sužinojo iš jo žodžių, Šis atvažiavo pats prie jo namų (duomenys neskelbtini) ir nusigabeno automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo jam už jį 350 Eur. Po kelių dienų jis paskambino ir viską pasakė R. Šis labai supyko ir jie susitarė, kad turi jam grąžinti pinigus visą sumą, 850 Eur, bet tuo metu jis tų pinigų jau neturėjo, siūlė R. sumokėti dalimis, bet šis nesutiko, liepė grąžinti visą sumą, kai turės pinigus jam paskambinti. Jis negrąžino iki šiol jam pinigų už automobilį, nes jų neturi, niekur nedirba (b. l. 79). 2021 m. balandžio 22 d. apklausiamas kaip įtariamasis K. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Prisipažįsta, kad pardavė svetimą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasilieka prie savo duotų parodymų, tik patikslina, kad pats šį automobilį perdavė parduodamas, bet kur tai įvyko, tiksliai nepamena. Atsimena, kad automobilis sugedo, jis su juo atvažiavo iki pirkėjo, bet tiksliai vietos nepamena. Automobilis buvo važiuojantis, tik kartais užgesdavo kelioms minutėms ir vėl važiuodavo. Kiek tiksliai pirkėjas jam sumokėjo už automobilį, nepamena. Parduodamas galvojo, kad jis ardys šį automobilį dalimis, tolimesnio jo likimo nežino. Apie pardavimo faktą automobilio savininkui nepranešė, nes planavo jam sumokėti už automobilį, bet to nepadarė, nes pritrūko pinigų. Šiuo metu žalos atlyginti negali, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, esant galimybei pasistengs atlyginti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų (b. l. 86-87).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino ir parodė, jog pasiėmė automobilį iš R. P., turėjo praeiti techninę apžiūrą tam automobiliui, bet su juo pakliuvo į nedidelę avariją. Automobilis užgeso prie (duomenys neskelbtini). Jis patalpino skelbimą, jam paskambino E., kuris buvo susidomėjęs ir norėjo įsigyti tą automobilį. Jis automobilį pardavė, kad greičiau atsikratytų sugedusiu automobiliu. Taip padarė, kad galėtų atsidėti pinigų ir greičiau atsiskaitytų su žmogumi, nes sugadino tą automobilį. Nenorėjo grąžinti automobilio, nes galvojo, kad grąžins tuos pačius pinigus, už kuriuos įsigijo automobilį. Sugedusį automobilį perleido E. M. D. už 650 Eur, tai padarė be leidimo. Pripažįsta kvailystę, nori atlyginti žmonėms padarytą žalą ir grąžinti jiems pinigus. Tokie jo parodymai esminėse detalėse atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 79, 86-87).

Teismas mano, kad kaltinamojo K. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (policijos registro išrašu, nukentėjusiųjų R. P., E. M. D., liudytojų M. V., V. S. parodymais, automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kitais rašytiniais bylos įrodymais), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. kaltė dėl svetimo turto pasavinimo yra įrodyta.

K. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes jis pasisavino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl K. K. skirtinos bausmės

BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris, nepaisant gan jauno amžiaus, teisiamas jau 14 kartą, nevedęs, oficialiai iki bausmės atlikimo nedirbo, iš jo žodžių vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 104-113), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 119-120).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir tai, kad kaltinamajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir švelnesnės bausmių rūšys, daro išvadą, kad kaltinamajam anksčiau skirtos bausmės iš esmės savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis nėra linkęs taisytis, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam K. K. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. M. D. byloje pareiškė 1198 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį K. K. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jam kyla pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą. Pažymėtina ir tai, jog pats kaltinamasis K. K. pripažino pareikštą civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms bei duomenims, pagrindžiantiems pareikštą civilinį ieškinį, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu K. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę K. K. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 17 MGL (640,06 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Iš K. K. priteisti E. M. D. 1198 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.