Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, teisėjo Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. kasacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. (V. Š.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ši bausmė subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė V. Š. nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metas ir trims mėnesiams.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 19 d. apie 22 val., Zarasų r. Zarasų seniūnijos (duomenys neskelbtini) k., apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, tyčia, be priežasties peiliu vieną kartą dūrė V. D. į pilvo sritį, taip padarydamas jam durtinę – pjautinę žaizdą, kepenų ir didžiosios taukinės pažeidimą, tokiu būdu nukentėjusiajam V. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Lietuvos Respublikos BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nuteistojo V. Š. kasaciniame skunde dėstomos faktinės bylos aplinkybės, duodamas įvykių įvertinimas.

Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Dauguma šių klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant jo apeliacinį skundą, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be to, tai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacinis pagrindas, todėl teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundų argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistojo V. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam nuteistasis tyčia dūrė peiliu į svarbų gyvybei organą – pilvą tarpusavio konflikto metu, dėl to V. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nusikaltimą jis padarė didžiai susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo ir jo draugų veiksmų prieš jį.

Nusikalstamos veikos pagal BK 136 straipsnį kvalifikavimą lemia tai, kad asmuo sunkiai sužalojęs žmogų turi būti staiga labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio jį patį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Pirma – turi būti neteisėti ar įžeidžiantys nukentėjusiojo veiksmai; antra – turi kilti staigus susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, t.y. afektinės tyčios buvimas; trečia – turi būti nedelsiant įvykdytas atsakas – sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniame skunde nurodytas pirminis konfliktas, kada buvo sužalotas ir nuteistasis, įvyko dienos metu ir baigėsi atvykus policijos pareigūnams. Byloje nustatyta, kad įvykis, kada buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, įvyko jau apie 22 val. kitoje vietoje, jo metu dalyvavo tik nuteistasis, nukentėjusysis ir pastarojo žmona. Kilus žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiojo ir jo žmonos nuteistojo namo kieme, nuteistasis, iš anksto atsinešęs iš namų peilį, taip pat įsitraukė į šį konfliktą ir norėjo peiliu suduoti nukentėjusiajam, tačiau jo žmona suėmė už peilio geležtės ir neleido nuteistajam suduoti smūgio peiliu, dėl to jai buvo stipriai sužalota ranka. Po to nukentėjusysis, gindamas žmoną, sudavė vieną smūgį ranka V. Š. į veidą, o šis dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo veiksmai negalėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo, nes pirmasis konfliktas, kuriame dalyvavo nuteistasis ir nukentėjusysis su draugais, jau seniai buvo pasibaigęs, o paskutinis konfliktas buvo daugiau tarp nukentėjusiojo ir jo žmonos, todėl nukentėjusiojo tolesnių veiksmų ginant žmoną, negalima laikyti nei neteisėtais, nei itin įžeidžiančiais.

Be to, tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi sekti iš karto po neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio, nes afektinė tyčia tęsiasi labai trumpą laiką. Šioje konkrečioje byloje, jei pirmame konflikte galimą būtų teigti, kad nukentėjusiojo ir jo draugų veiksmai galėjo būti neteisėti, tai antrasis – vyko konfliktuojant abiem pusėms, ir smūgį peiliu V. Š. sudavė iš pykčio, tyčia, todėl jo nusikalstamą veiką teismai teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 54 straipsnio taikymo

Teismai teisingai taikė ir BK 54 straipsnio nuostatas. Skirdami bausmę V. Š. atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, ir skyrė švelnesnę bausmę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Tiriant ar nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teismuose, nenustatyta kitų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus.

Rezoliucinė dalis

n utaria: