Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Olego Šibkovo, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Dovilei Augustauskaitei, Edvinui Alosevičiui, kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei, nukentėjusiajam M. S., specialistams L. G., P. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2d. 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. nužudė savo šeimos narį - sugyventinę R. S., o būtent: 2012-05-05 apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl to, jog R. S. yra apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė jai rankomis mažiausiai penkis smūgius į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai R. S. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, abiejuose skruostuose, kairiame žande, kraujosruvas pakaušio, kairio žando ir abiejų skruostų minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas kairiame smilkininiame raumenyje, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl to R. S. mirė, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2d. 3p.

Kaltinamasis R. B. pradinio teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, vėliau savo kaltę pripažino dalinai. Paaiškino, kad 2012-05-05 ryte atsikėlęs išvažiavo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), buvo jos gimtadienis. Grįžęs namo apie 9 val. vakaro rado R. S. geriančią alkoholinius gėrimus su asmeniu pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, pavardės nežino. Nuo grįžimo namo iki smūgių sudavimo praėjo gal 15 minučių. Paklausęs, kas čia per ,,gėrimas‘‘, ji su juo susiginčijo, po ko pastarasis iš pykčio 2-3 kartus sudavė jai per veidą ranka, o ,, (duomenys neskelbtini)“ išvarė. Prieš suduodant smūgius apie sveikatą su ja nekalbėjo, nuo gėrimo ji buvo išpurtusi. Jai sudavė delnu į žandą dešine ranka. Neskaičiavo kiek smūgių sudavė. Po smūgių ji liko sėdėti ant lovos ir kažką burbėjo. S. sudavė dėl to, kad ji buvo išgėrusi ir, kad iš buto darė landynę. Atsibudęs naktį, ėjo atsigerti vandens ir pamatė, kad S. guli tarp veidrodžio ir lovos. Ją pajudino, jį paėmė panika, nes jam ji atrodė lyg negyva. Nuėjo iki mamos ir viską papasakojo. Svainis iškvietė taksi, paskambino greitajai pagalbai, darė S. dirbtinį kvėpavimą, kol atvažiavo greitoji. Jei būtų blaivus, būtų jos nemušęs. Jai buvo lyg epilepsija, nes gydėsi šeimos klinikoje Kalvarijos gatvėje. Prie jo ji yra kritusi epilepsija porą kartų, kaimynai sakė, kad matė ją krentančią. Gydytojai sakė, kad jai užspaustas slankstelis. Su sugyventine gyveno apie 20 metų, tvarkė bendrą šeimyninį ūkį, ji gamindavo maistą, jis parnešdavo atlyginimą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Pasikeitus kolegijos sudėčiai ir nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis LR BPK 276 str. 5d. buvo perskaityti nukentėjusiojo M. S., liudytojų D. J., B. J., S. Z., I. J., D. N., I. A., J. S. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, o R. G., A. B., V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis M. S. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, gyveno kartu nuo to laiko kai jam buvo 6 metai, nuo 1996 m. Lyg 1999 m. atsikraustė į (duomenys neskelbtini). Kai R. B. išgerdavo būdavo kivirčai su motina. Gyveno su jais iki 2005 m. 2008 m. buvo patalpintas į pataisos namus. Mama jo prašė jai neskambinėti, nes B. sakydavo, kad skambina bernai. Paskutinį kartą mamai skambino 2012-04-19. 2012 m. gegužės 6 d. skambino, tačiau ji nekėlė ragelio. Skambino mamai iki 2012-05-10. Parašė 5 laiškus, tada parašė laišką B. sesei, tačiau negavo jokių žinių. Jo į laidotuves nevežė, sakė, kad motiną užmušė gegužės 6 d.. Draugė J. jam parašė laišką, kad mamą sumušė B. ir ji mirė. Jam mama skundėsi laiškuose, kad ją B. muša. Kai ji buvo gyva su ja telefonu bendravo kiekvieną dieną. Ji mėgdavo išgerti. Yra matęs sužalotą mamą nevieną kartą. Mama buvo tiek sumušta, kad net buvo išvežta į ligoninę. Mama sakė, kad ją buvo subadęs patėvis. Su mama buvo normalūs santykiai. Mama kartais atsiųsdavo pinigų, po 100, 20, 50 Lt. Dėl mamos mirties labai pergyveno, susinervavęs net sumušė pataisos įstaigos viršininką. Norėjo porą kartų pats nusižudyti, buvo užėjusi depresija. Tarp jo ir mamos buvo stiprus emocinis ryšys. Reiškia 400 000 Lt civilinį ieškinį.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo svainis, kartu negyveno. 2012-05-05 buvo uošvienės gimtadienis, susirinko visi, atėjo ir kaltinamasis. Šiek tiek išgėrė ir išsiskirstė. Apie 2.30 val. jam paskambino kaltinamasis ir įėjęs į namus pamatė, kad R. nekvėpuoja. Išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas R. B. į namus. Pamatė R. ir iškvietė greitąją pagalbą. B. jam pasakė, kad grįžęs jis rado R. geriančią ir gulinčią su kitu vyru lovoje. Tuomet jai sudavė delnu du kartus per veidą ir nuėjo miegoti. Po to, apie 2 val. nakties ją rado gulinčią ant žemės. Kai pamatė, kad ji nekvėpuoja, iš išgąsčio atbėgo pas jį. Po įvykio su juo matėsi, jis prisiekinėjo, kad jos nenužudė, jis visą laiką pasakojo tą patį, kad paliko ją lovoje. Buvo jau pusė metų kai R. geria be sustojimo. Nuo 2011-12-23 kai pradėjo gerti, taip ir nenustojo iki tos nelemtos dienos. Prie jo R. B. niekada jai nebuvo sudavęs. Jie gyveno kaip vyras ir žmona. Jai iš burnos buvo išbėgę putos. Ekspertas pasakė, kad tai alkoholinė epilepsija, kad išorinių smurto žymių nėra. Mėlynes jis pats matė. Ekspertas sakė, kad tai senos mėlynės. Prieš porą savaičių ji griuvinėjo prie parduotuvės. Šuo buvo nutempęs ją nuo laiptų. Ji vis žadėjo kreiptis pas gydytojus, kadangi jai svaigdavo galva ir kojos nelaikė.

Liudytoja B. J. paaiškino, kad kaltinamasis buvęs jos kaimynas. Kaltinamąjį ir R. pažįsta apie 20 metų. 2012-05-05 paties įvykio ji nematė. 2012-05-05 7.50 val. pamatė šunį vaikščiojantį koridoriumi. Norėjo šunį įleisti į R. kambarį ir atidariusi duris pamatė ją gulinčią ant grindų. R. matė kai ji jau buvo negyva. Nuo pusės ji buvo nuoga, gulėjo tarp veidrodžio ir lovos. Lyg kraują ir mėlynes matė. Anksčiau ji skundėsi, kad B. ją muša, tačiau asmeniškai niekada nematė. Kaimynai matė ją griuvinėjančią. Prisigerdavo, todėl ir griuvinėdavo. Ji paskutiniu metu labai stipriai gėrė. Ant B. nesimatė, kad jis išgėręs, negriuvinėjo. Jis aplamai ramus žmogus. Triukšmo negirdėjo. Iki įvykio gal dvi ar tris dienas ji R. pati partempė girtą iš kiemo. Ji buvo apkūni, ją nelabai patempė, todėl padėjo kaimynas. Ją rado parkritusią ant žemės. Pirmą kartą girdi, kad ji krisdavo nuo epilepsijos. R. pas kaimynus imdavo kažkokius raminančius vaistus, ji apie tai jai sakė pati. Ji gėrė alkoholį ir vaistus.

Liudytojas S. Z. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta apie 25 metus, gal net daugiau. R. B. gyveno su R. S., adresu (duomenys neskelbtini). 2012-05-05 jis atėjo pas B. J. po pietų, išgėręs. R. jam leido pagyventi kitame kambaryje. B. jį paguldė ir išėjo. Jis miegojo. Vakare apie 10 val. grįžo B., iš kur grįžo nežino. Jis buvo išgėręs, tačiau negriuvinėjo. Tarp jų konfliktas nevyko. Sakė išeiti ir tiek. Atstumas tarp kambarių yra per koridorių. Ryte prabudo prieš 8 val. B. J. šunį įstūmė į R. kambarį ir pamatė R. gulinčią ant grindų ant nugaros, ji buvo apsirengusi iki pusės. Jis nesigilino kaip ji atrodė, pirmas vaizdas buvo baisus, jis išbėgo į lauką, jos neapžiūrinėjo. Buvo pamėlęs visas jos kūnas. Jam B. nieko nesakė kas atsitiko. Jie abu su svainiu gaivino. Kai išleido jį iš policijos, su B. namo parėjo kartu. Kalbėjo, kad negyva ir, kad ji pati užduso. Sakė, kad buvo dvi greitosios pagalbos atvykę. Jis nesakė, kad jai sudavė smūgius. Kad ją muštų B. nematė. Pas juos būdavo retai, nueidavo gal vieną kartą per du mėnesius.

Liudytoja I. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis. 2012-05-05 ryte jis atvažiavo pas juos, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į kapus, po to grįžo atgal. Kai grįžo iš darbo, šventė mamos gimtadienį. Apie 10 val. pusseserė jį parvežė namo. Jis buvo išgėręs. Atėjo jos vyras apie 3 val. ir pasakė, kad skambina R.. Vyras jai pasakė, kad bėda, kad R. nekvėpuoja. R. telefonu nieko neaiškino. Vėliau jis pasakė, kad ją rado geriančią su ,, (duomenys neskelbtini)“ lovoje. Jis jai sakė, kad R. sudavė per veidą, kiek kartų nesakė. Sakė, kad po sudavimo dar sėdėjo prie stalo. Jie išsikvietė taksi ir išvažiavo. B. pasakojo, kad gaivino nukentėjusiąją, paskambino greitajai pagalbai. R. mėgdavo išgerti ir jos prašydavo paskolinti pinigų arba nupirkti alkoholio. Ji jai siūlė užsikoduoti. Jos sūnus M. S. buvo sumušęs savo mamą, iš ausų ištraukė auksinius auskarus, po to iškvietė TV pagalbą. Kaimynė A. sakė, kad jis mamą spardė kojomis. Jei ne kaimynė, tai neaišku kuo būtų pasibaigę. Tarp žuvusiosios ir sūnaus santykių jokių nebuvo. Ji sakydavo, kad sūnus jai paskambindavo. Kai ji negerdavo, jie gyvendavo gerai. Ji jai nesiskundė, kad B. ją muša. Kartu darė remontus, apsipirkinėdavo.

Liudytoja D. N. paaiškino, kad R. S. yra jos pusseserė. R. su R. pragyveno apie 20 metų. Paskutinius du metus iki įvykio artimai su jais nebendravo, kadangi jie abu buvo įnikę į alkoholio liūną. Telefonu su R. paskutinį kartą bendravo prieš savaitę iki įvykio, tačiau nelabai suprato dėl ko ji jai skambino. Po savaitės sužinojo kas nutiko. Ji jai yra minėjusi, kad B. vartoja prieš ją smurtą. Ji jos buvo prašiusi, kad atvažiuotų, kadangi ją mušė R., su juo kalbėjo, kad daugiau to nedarytų. Ji sakydavo, kad ją užmuš, sakė, kad ją ir spardydavo. R. jai buvo pažadėjęs, kad jos nemuš, tačiau pažado neištesėjo. Matė ją su mėlynėmis paakiuose, ant rankų. Įvykio dieną jai paskambino pusbrolio žmona ir paklausė ar ką žino apie R.. Ji atsakė, kad nieko nežino. Kaimynė jai pasakė, kad R. nėra, kad ji apnuodyta, o R. išvežė policija.

Liudytoja I. A. paaiškino, kad R. gyveno su sugyventiniu R. B.. Ji jai minėjusi, kad su juo pragyveno 18 metų. Su R. kartais bendraudavo. Ji labai dažnai atvažiuodavo sumušta. Paskutinį kartą matė ją prie ,,Maximos“, tai lyg buvo 2012 m. gegužės mėnesį. Ji sakė, kad ją sumušė R.. R. alkoholį vartojo ir R. alkoholį vartojo. Sakė, kad ją mušdavo už tai, kad būdavo išgėrusi. Jie susipykdavo, po to vėl susitaikydavo. Pati tiesiogiai nematė, kad ją muštų. Ji sakydavo, kad skauda kojas, kad ją ištikdavo epilepsijos priepuoliai, kaip dažnai nesakė. Ji sakydavo, kad priepuoliai atsirado dėl mušimo. Buvo motinos diena, kai jai pasakė dukra, kad R. sumušta ir, kad ją išvežė į lavoninę. Sakė, kad sumušė R.. Sumušimo aplinkybės jai nežinomos.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad dirba greitojoje pagalboje. Tiksliai įvykio detalių nepamena. Teismas, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2p. pagarsino liudytojos J. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stotyje, bendrosios praktikos slaugytoja. Dirba apie 36 metus. 2012-05-06 04.46 val. Aleksoto pastotėje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sumušta nekvėpuoja apie 50 metų amžiaus moteris. Kas pranešė apie sumuštą moterį nežino, skambinta buvo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 04.48 val. brigadai „05" nuvykus nurodytu adresu, prie namo juos pasitiko vyriškis, jo vardo ir pavardės ji nežino. Jis buvo apie 50 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, šviesių pusilgių plaukų, kuris ją palydėjo į butą antrame aukšte. Buto kambaryje ant grindų gulėjo moteris, kaip vėliau sužinojo - R. S., ji gulėjo ant nugaros. Moteris buvo be apatinių drabužių. Moteris buvo be gyvybės ženklų, vyzdžiai platūs, ragenos reflekso nebuvo, širdies veiklos ir kvėpavimo nebuvo taip pat. Kūnas pastingęs, iš nosies bėgęs kraujas. 04.55val. konstatuota R. S. mirtis. Visame R. S. kūne (didžiausios ant kairės krūties, dešinės rankos ir lytinių organų srityje) kraujosruvos. Pasiteiravus vyriškio, kas atsitiko, jis pasakė, kad prieš tai vakare grįžęs į namus rado savo sugyventinę neblaivią, susiginčijo ir supykęs kumščiu sudavė savo sugyventinei į veidą, kiek kartų sudavė neminėjo. Buto kambarys netvarkingas, panašus į landynę. Bute buvo dar vienas vyriškis, kas jis toks nežino, nurodyti negali. Abu vyriškiai atrodė susijaudinę, apgailestaujantys. Kadangi ant moters kūno rasta smurto žymių ji informavo stotį, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Minėtu adresu taip pat buvo atvykęs ir reanimobilis, tačiau ji gydytojus informavo, kad konstatavo žmogaus mirtį, todėl kiti gydytojai į butą nuėję nebuvo ( 1t., b.l. 67).

Teismas, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsino liudytojų R. G., A. B., V. V., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja R. G. parodė, kad R. dažnai pykdavosi su savo sugyventine R., taip pat jis R. ir mušdavo. R. mušdavo sugyventinę dėl to, kad ši vartoja alkoholį. 2012-04-20 namo kieme matė R. S. sumuštu veidu, rankomis ir kojomis, ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis R.. 2012-05-06 apie 07.00val. pažvelgusi pro kambario langą kieme pamatė policijos automobilius. Išėjusi į kiemą R. sesers vyras D. sakė, kad R. negyva. Iš karto pamanė, kad kaimynę galėjo nužudyti R.. D. pasakė, kad R. rado sugyventinę lovoje su „(duomenys neskelbtini)“, todėl R. sudavė ranka (1 t., 69 b.l.).

Liudytoja A. B. parodė, kad R. B. pažįsta nuo mažens. R. B. apie 20 metų gyveno su sugyventine R.. 3-4 dienas iki mirties ji matė R. S.. R. S. buvo atvažiavusi dviračiu iki jos namų. R. S. sakė, kad vartoja alkoholį nuo gruodžio mėnesio. R. S. atsisėdus ant dviračio važiuoti namo, ji nuo dviračio nukrito į šalia jos namų tvoros esantį griovį. Matė, kaip R. S. iš griovio išlipo, pasiėmė dviratį, juo nevažiavo, o vedėsi šalia. Vėliau, iš aplinkinių gyventojų sužinojo, kad R. B. sulaikytas įtariant R. S. nužudymu ( 1 t., b.l. 73-74).

Liudytojas V. V. parodė, kad jį visi draugai ir pažįstami vadina „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “. 2012 m. gegužės mėn. pradžioje, tikslios dienos neprisimena, pamena, kad buvo šeštadienis, apie 17val. nusipirko 2 litrų talpos butelį stipraus alaus ir nuėjo pas pažįstamą R. S., jos pavardę sužinojo apklausos metu iš tyrėjo, namus, esančius (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jos butas yra antrame namo aukšte, buto numerio nežino. Žinojo, kad R. mėgsta išgerti, kad ji niekur nedirba ir dažnai būna namuose. Su R. jis bendravo retai, žino, kad ji turi sugyventinį R.. Jam atėjus pas R. S. į namus jie kartu su ja pradėjo gerti jo atsineštą stiprų alų. R. namuose nebuvo, kur jis buvo nežino, nurodyti negali. Su R. jie išgėrė alų, gėrė dviese. Išgėrus butelį alaus su R. nusprendė dar išgerti. Kadangi jis prieš ateinant pas R. buvo vartojęs degtinės ir buvo jau apsvaigęs, todėl tiksliai neatsimena, ar kartu su R. ar ji viena nuėjo nupirkti dar alkoholio. Jis tik prisimena, kad jie su R. gėrė degtinę, galimai „pilstuką“, nes alkoholis buvo plastmasiniame butelyje nuo mineralinio vandens, galimai 1.5 litro. Iš kur konkrečiai buvo pirktas tas „pilstukas“ jis nežino, nurodyti negali. Jis tik davė R. pinigų, kad ji nupirktų alkoholio ir ji nupirko. Jie su R. falsifikuotą degtinę gėrė abu pas ją namuose. Taip pat pas R. į namus buvo atėjęs pažįstamas S., jo pavardės nežino, ar jis kartu gėrė degtinę ar ne neatsimena, nurodyti negali. S. pas R. į butą atėjo vienas, matėsi, kad jis buvo išgėręs. Jiems su R. išgėrus falsifikuotą degtinę jis apgirto ir atsigulė pas R. kambaryje ant sofos-lovos. R. taip pat atsigulė šalia jo. Abu gulėjo būdami su drabužiais. Tarp jo ir R. jokių artimesnių santykių nebuvo. Kambario durų nerakino. Kur tuo metu buvo S. jis nežino, jo kambaryje kartu su jais nebuvo. Vakare, apie 22val., tiksliai valandų jis nurodyti negali, į butą atėjo R. sugyventinis R. B., jis buvo išgėręs. R. išvadino R. necenzūriniais žodžiais bei paleistuve. Kai R. atėjo į namus jie su R. atsisėdo ant lovos krašto. Tuomet R. savo sugyventinei sudavė ranka kelis kartus į veidą. Tuomet R. pasakė jam išeiti iš buto ir jis išėjo. Kas vyko toliau R. bute jis nežino, daugiau jokių muštynių nematė. Jis išėjo į savo namus. Jam su R. S. bute vartojant alkoholį ant jos veido jokių sužalojimų nebuvo, ji sveikata nesiskundė. Praėjus gal 4-6 dienoms po to kai jis buvo atėjęs pas R. į svečius iš vietinių gyventojų sužinojo, kad R. S. yra mirusi, o jos sugyventinis R. yra sulaikytas įtariant jos nužudymu. Tuomet pamanė, kad R. savo sugyventinę galėjo nužudyti būtent tą pačią dieną, kai buvo pas ją atėjęs į svečius. Jo akivaizdoje R. R. sudavė mažiausiai du kartus ranka į veidą, po suduotų smūgių R. dar sėdėjo ant lovos, buvo sąmoninga. Kadangi matė, kad R. buvo labai supykęs, jis nesikišo ir paprašytas išeiti iš jų namų išėjo. Ar R. tą vakarą dar sudavė smūgius R.atžvilgiu nematė ( 1 t., b.l. 70).

Ekspertas P. P. paaiškino, kad turėjo specialisto išvadą, kurią atliko ekspertas L. G.. Eksperto L. G. išvadoje mirties priežastis įvardinta kaip galvos smegenų pabrinkimas. Jei būna grynai dėl traumos smegenų pabrinkimas, tai smegenys įstringą į didžiojo pakauškaulio angą, kur pereina į pailgąsias ir nugaros smegenis. Atsiranda papildomos kraujosruvos smegenų kamiene, šiuo atveju to nėra. Įvardintas tik galvos smegenų pabrinkimas. Galvos smegenų pabrinkimą duoda alkoholio koncentracija ir jei yra, epilepsija. Pats ekspertas pasikalbėjo su velionės svainiu ir parašė, kad velionė anksčiau sirgo alkoholinės kilmės epilepsija. Įvykio vietoje ekspertas Vėlavičius apžiūrint lavoną, ją rado aptekusia putomis - tai būdingas epilepsijos požymis. Nors žiūrint, plaučiai pabrinkę nebuvo. Ligos istorijoje apie epilepsiją jokių duomenų nėra. Duomenys apie epilepsiją žinomi iš svainio. Mirties priežastis, tai galvos smegenų pabrinkimas, ką įtakojo ir alkoholis, ir trauma, ir epilepsija. Pagal tai, kad susiformavo neovaskuliarizacija reiškia, kad prieš 1-2 savaites buvo išsiliejusi kraujosruva ir toje pačioje vietoje dar kartą išsiliejo kraujas. Ji smūgį į galvą yra gavusi vieną kartą, išsiliejo kraujas ir po savaitės gavo smūgį dar kartą ir toje vietoje dar kartą išsiliejo kraujas. Šis girtumas laiko intervalams įtakos neturėjo. Galvos kraujosruvos po kietuoju smegenų dangalu yra dvimomentinis, o ne vienmomentinis ir tai nurodo histologiniai tyrimai. Ekspertas nurodė mirties priežastį – galvos smegenų pabrinkimą, o jis galvoja, kad tai įtakojo ir alkoholis, ir epilepsija. L. G. aktas yra nevisiškai pilnas. Buvo neteisingai nustatyta kraujosruvos po kietuoju dangalu susidarymas, jis buvo dvimomentinis, o ne vienmomentinis.

Ekspertas L. G. paaiškino, kad jam buvo pateikta pakankamai išsami medžiaga, medžiaga buvo ištirta visapusiškai. Su Petreikio išvada yra susipažinęs. Jo nuomonė dėl mirties priežasties nesikeičia. Kadangi esant kraujo išsiliejimui po kietuoju dangalu, ne visada būna galvos sutrenkimų požymiai ir ne visada būna kraujosruvos smegenų kamiene. Šiuo atveju buvo deformuotos smegenys ir suspaustos, kadangi buvo kraujo išsiliejimas. Kairysis pusrutulis buvo deformuotas, matomai šito pakako, kad įvyktų mirtis. Kai išsiliejo kraujas smegenys pasistūmė ir jas suspaudė. Alkoholis tiesioginės įtakos neturėjo. Jo nuomone gali būti ir terminalinė būklė, gali būti išsivystęs epilepsijos priepuolis, kadangi išsiliejęs kraujas dirgina smegenis ir tai gali sukelti epilepsija, jos negalima vertinti, kaip mirties priežastimi. Jis asmeniškai putų, kai atlikinėjo tyrimą, nematė, kitų požymių taip pat nebuvo, todėl vertinama tai nebuvo. Šiuo atveju rašo tik tai ką mato. Histologinio tyrimo metu buvo konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, bet seno kraujo išsiliejimo nebuvo nustatyta. Jei taip būtų, tai būtų susiformavusi kapsulė. Pradžioje išsilieja kraujas, po to vystosi kapsulė, po to visiškai išnyksta arba lieka likučiai. Šiuo konkrečiu atveju mikroskopinio tyrimo metu nebuvo rasta, buvo rastas tik kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu padaryti šviežiai, paros bėgyje. Seno kraujo išsiliejimo mikroskopiškai jis nematė, jei būtų matęs, tai būtų parašęs. Jei būtų senas išsiliejimas su kapsule ir būtų papildomai išsiliejęs kraujas, tada reikėtų mažesnio kiekio kraujui išsilieti, kad įvyktų mirtis. Pakitimai konstatuoti atliekant histologinį tyrimą. Alkoholinė epilepsija tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, galėjo turėti netiesioginės įtakos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis B. parodė kad ant sofos sėdinčiai savo sugyventinei R. S. jis sudavė 2-3 smūgius kumščiais į veidą abiem rankom, po suduotų smūgių sugyventinė atsigulė ant nugaros ir liko gulėti (1t. b.l. 110-111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 420/12(02) nurodyta, kad R. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų pabrinkimu (1t. b.l. 24-28.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 13-M 420/12(02) nurodyta, kad galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko po suduotų smūgių į veido sritį ir nėra būdingas griuviminei traumai iš savo ūgio aukščio (1t.b.l. 30-32).

Specialistas atlikęs tyrimą pagal gynėjos prašymą konsultacinėje išvadoje nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. M 420/12(02) klaidingai nustatytas kraujosruvos po kietuoju dangalu mechanizmas, nes aiškiai matyti, kad jis yra dvimomentinis - buvo sena kraujosrūva po kietuoju galvos smegenų dangalu (histologinio tyrimo duomenys - galvos smegenų kietajame dangale iš vienos pusės vietomis iki trečdalio dangalo storio susiformavusi neomembrana su neovaskuliarizacija, siderofagų bei hemosiderino grūdelių infiltracija), o vėliau įvyko papildomas kraujo išsiliejimas. Betarpiška mirties priežastimi įvardintas galvos smegenų pabrinkimas, tačiau nėra strigimo į didžiąją pakauškaulio angą požymių, o galvos smegenų pabrinkimą taip pat sukėlė ir didelė alkoholio koncentracija kraujyje, bei neatmestina ir epilepsijos įtaka.Kadangi mirčiai įtakos turėjo tiek galvos trauma, kuri padaryta skirtingais laiko intervalais, tiek alkoholio didelė koncentracija, tiek katamnezės duomenimis galėjo įtakoti ir epilepsija, tai manytų reikalauja papildomo ar pakartotino vertinimo ir komentavimo. Jo nuomone tikslinga detaliai įvertinti ir pakomentuoti šiuos klausimus:

l. Kaip vertinti aprašomosios dalies prieštaravimus dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu? 2.Kokia buvo terminalinė komplikacija betarpiškai sukėlusi mirtį ir kas konkrečiai ją įtakojo? 3.Kiek buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu epizodų, koks kiekvieno iš jų laikas ir įtaka mirčiai? 4.Kokią įtaką mirčiai turėjo apsinuodijimas alkoholiu? 5.Kokias pasekmes sukėlė ar nesukėlė trauminis poveikis į sprandą? 6.Kokia epilepsijos priepuolio tikimybė, galima jo įtaka smegenų pabrinkimo išsivystymui ir mirčiai? ( 2t. b.l. 75-81).

Atsižvelgus į konsultacinės teismo specialisto išvados pastabas, baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo komisijinė medicinos ekspertizė, dalyvaujant specialistams klinicistams, kurie pateikė tokią išvadą:

1.Kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M420/12(02), R. S. mirties priežastis yra ūmus trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos sme­genų dangalu virš kairiojo pusrutulio. Terminalinės šio kraujo išsiliejimo komplikacijos buvo galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju ir smegenų pabrinkimas. Teismo medicinos kon­sultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0004/13 pagrįstai teigiama, kad „Kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu sukelia pavojų gyvybei ar mirtį per savo komplikacijas, viena iš kurių yra galvos smegenų pabrinkimas. (...) Smegenų pabrinkimas savo ruožtu sukelia tolesnes komplikacijas - smegenų struktūrų strigimus bei antrinius išeminius pakitimus dėl smegenis maitinančių kraujagyslių užspaudimo. Šiuo atveju jokių duomenų apie galvos smegenų strigimą ar antrinę išemiją nėra, nes nenustatyta nei makroskopiškai, nei mikroskopiškai antrinių kraujosruvų smegenų kamiene dėl galvos smegenų strigimo į didžiąją pakauškaulio angą, o taip pat jokių antrinės išemijos židinių“. Tai būtų galima paaiškinti keletu motyvų - ganėtinai mažas laikas nuo galvos traumos iki mirties (tikėtina neviršijantis 4 val.); nedidelis smegenų svoris esant smegenų edemai, o tai gali nurodyti į smegenų atrofiją, kuri lėtina kompresinių komplikacijų vystymąsi; o taip pat tyrimo galimybių specifika - autopsijos metu smegenų išemijos židiniai paprastai matomi kai jie pereina į hemoraginę transformaciją, o ankstyvos subtilių radiologiškai matomų pakitimų formos autopsijos metu gali būti nematomos. Taigi jei autopsijos metu nebuvo konstatuota aiškių mirties priežastį paaiškinančių komplikacijų morfologijos, tai nereiškia, kad tų komplikacijų šiuo atveju nebuvo ir ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu nebuvo mirties priežastimi.

2. Kaip nurodyta pirmame punkte, mirties priežastimi tapo ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kairio pusrutulio; tikėtinas šio kraujo išsiliejimo laikas - 4 val. iki mirties laikotarpis. Histologiniai kietojo dangalo pokyčiai atspindi seną trauminį pakraujavimą po kietuoju dangalu, arba tiksliau - būklę po pakraujavimo. Tikėtinas seno pakraujavimo laikas mėnesiai-metai iki mirties. Senas pakraujavimas po kietuoju dangalu šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo.

3. Šiuo atveju autopsijos metu konstatuoti patologiniai pokyčiai apskritai leidžia išskirti 3 traumavimo epizodus:

3.1. Ūmus (šviežias) galvos traumavimo epizodas, kurio tikėtinas laikas pagal histologinių preparatų įvertinimą yra apie 4 val. iki mirties laikotarpis. Šiuo traumavimo epizodo metu buvo traumuota R. S. galva bei išsivystė mirtinas ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šis traumavimo epizodas siejamas su mirties priežastimi.

3.2. Ankstesnysis traumavimo epizodas, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M420/12(02), apima apie 6 parų laikotarpį 3-9 paros iki mirties. Šiuo epizodo metu R. S. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje krūtyje, krūtinėje, pilve, abiejuose kirkšniuose ir dešinėje šlaunyje sužalojant nurodytas sritis kietais bukais daiktais.

3.3. Trečias ir seniausias galvos traumavimo epizodas atsispindi histologiniuose kietojo dangalo pokyčiuose. Šio epizodo metu R. S. buvo išsivystęs trauminis pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kurio pasekmes jokių duomenų nėra. Tikėtinas šio pakraujavimo laikas - mėnesiai-metai. Kaip nurodyta aukščiau, senas pakraujavimas po kietuoju dangalu įtakos mirčiai neturėjo.

4. Dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu įtakos mirčiai pagrįstai pasisakyta teismo medici­nos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0004/13. Komisija sutinka su nuomone, kad „mirtis nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyksta per jo komplikaciją - smegenų suspaudimą, pabrinkimą bei strigimą. Strigimo metu sutrikdoma smegenų kamieno funkcija, kuri užtikrina kvėpavimo veiklą. Analogiškai veikia ir alkoholis, kuris slopina smegenų struktūrą pirmiausiai žievę, požievį, o po to ir smegenų kamieną dėl ko sustoja kvėpavimas. Šiuo atveju išlieka galimybė, kad tiek smegenų kamieno pažeidimas dėl traumos, tiek ir jo slopinimas dėl alkoholio poveikio sumavosi taip lygiagrečiai įtakodami mirtį. R. S. lavono kraujyje rasta 3,26 °/oo etilo alkoholio, tokią alkoholio koncentraciją tyrimą atlikęs ekspertas vertina kaip apsinuodijimą alkoholiu“.

5. Šiuo atveju trauminis poveikis į sprandą laikytinas sąlygojusiu paviršinį sužalojimą trauminiu poveikiu, nes pirminio smegenų kamieno sumušimo, kurį gali sąlygoti tokio pobūdžio trauminiai poveikiai nekonstatuota.

6. Epilepsijos priepuolio prieš mirtį tikimybė yra minimali kadangi nekonstatuota epilepsijos priepuoliui būdingų požymių: liežuvis nesukąstas ir nesukramtytas, nes liežuvyje žaizdų ar kraujosruvų nekonstatuota; R. S. rasta nepasituštinusi, nepasišlapinusi, jos šlapimo pūslėje gana didelis kiekis šlapimo. Taigi epilepsijos priepuolio požymių nėra, dėl to svarstyti jo įtaką mirčiai nėra prasmės.

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. M 420/12(02) aprašomosios dalies prieštaravimus dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų pusrutulių simetrijos bei kairiojo smegenų pusrutulio suspaudimo ir deformacijos reikia vertinti kaip technines klaidas sąlygotas nepašalintų trafaretinių frazių; šios klaidos aprašymo esmės nekeičia (3t. b.l. 32-44).

Taigi, teismas palyginęs ir sugretinęs specialisto išvadas daro išvadą, jog R. S. mirties priežastis yra ūmus trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio. Epilepsijos priepuolio prieš mirtį tikimybė yra minimali, kadangi nekonstatuota epilepsijos priepuoliui būdingų požymių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1189/12(02) nurodyta, kad R. B. sužalojimų kūne nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1t. b.l. 130).

2012-05-06 apžiūros protokole matyti, kad bute, (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir apžiūrėtas moters lavonas su smurto žymėmis (1t. 7-19 b.l.).

Kaltinamasis R. B. neigia suduotų smūgių skaičių, tačiau jo parodymus paneigia specialisto išvada. Sužalojimai dėl smūgių sudavimo objektyviai konstatuoti specialisto apžiūrint nužudytosios lavoną, pagal aplinkybes tuo metu bute, kuriame buvo nužudyta R. S. pašalinių asmenų nebuvo, todėl sužalojimų pobūdis ir mastas atsirado tik dėl kaltinamojo veiksmų.

Kaltinamasis R. B. nurodė, jog su R. S. gyveno ilgą laiką, t.y. apie 20 metų, vedė bendrą ūkį, tad BK 248 str. prasme ji buvo jo šeimos nare. Taigi byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis R. B. nužudė savo šeimos narį - sugyventinę ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2d. 3p.

Įvertinant kaltinamojo R. B. padarytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, suduotų smūgių skaičių, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, darytina išvada, kad R. B. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir nors R. S. mirties nesiekė, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. nužudė R. S. veikdamas netiesiogine tyčia. Pagrindinį nusikalstamos veikos motyvą, kurį nustatė teismas – kaltinamojo pyktis dėl sugyventinės besaikio girtavimo.

Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog R. B. 2012-05-05 apie 22.00val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl to, jog R. S. yra apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė jai rankomis mažiausiai penkis smūgius į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai R. S. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, abiejuose skruostuose, kairiame žande, kraujosruvas pakaušio, kairio žando ir abiejų skruostų minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas kairiame smilkininiame raumenyje, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl to R. S. mirė, t.y. nužudė savo šeimos narį - sugyventinę R. S..

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu reiškė 400 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusysis M. S. neteko artimo žmogaus – mamos. Labai tamprių šeiminių ryšių tarp nukentėjusiojo ir nužudytosios teismas nenustatė, tačiau artimo žmogaus netektis jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, kurios yra negrįžtamos, į tai, jog nužudytosios R. S. nesiejo artimas glaudus ryšys su nukentėjusiuoju, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiojo M. S. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai iš kaltinamojo priteisiant 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.

R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimo nuo alkoholio faktą patvirtino liudytojas V. V.. To neneigė ir pats kaltinamasis, nurodydamas, jog jei nebūtų išgėręs, taip nebūtų pasielgęs. Todėl teismas daro išvadą, jog neblaivi kaltinamojo būsena turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamų charakterizuojančių duomenų nėra, iki suėmimo dirbo. Atsižvelgtina į tai, kad jo asmenybės bruožai bei gyvenimo būdas neliudija susiformavus antivisuomeniškos nuostatos, nepagarbos bendro gyvenimo taisyklėms ar galiojančioms teisės ir moralės normoms. Įvertinus visas šias aplinkybes, R. B. skirtina baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas minimaliai bausmei numatytai įstatymo sankcijoje.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 9 ( devynis ) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-03-12.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-05-08.

Kardomąją priemonę-suėmimą, suėjus skyrimo terminui pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš R. B. 70 000 Lt nukentėjusiajam M. S. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – juodos spalvos liemenėlę, melsvai žalios spalvos apatines kelnaites baltos spalvos liemenę su raudonos spalvos dėmėmis, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su nuteistojo R. B. ir liudytojo V. V. parodymais palikti saugojimui prie bylos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2012-10-31 Kauno apygardos teismo nutartimi į R. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą- pinigus 227,85 Lt (du šimtus dvidešimt septynis litus ir 85 centų), saugomus Kauno apskrities VPK visiškai uždraudžiant pinigais naudotis ar disponuoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių dengimui.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.