- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 1S-72-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11201-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. J., jos atstovo advokato Vytauto Sketerio bei asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė I. J. motinos L. B. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pratęsta I. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2018-11-02 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi I. J., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje -VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kur gydoma iki šiol. Paskutinį kartą gydymas tomis pačiomis sąlygomis pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-10-30 nutartimi.
Šalies argumentai
2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020-04-14 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su prašymu pakeisti I. J. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 2).
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-04-28 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies ir I. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – taikymas buvo pratęstas, bet nepakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 25-26).
4. Panevėžio apygardos teisme buvo gauti apeliaciniai skundai, iš kurių turinio matyti, jog prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – I. J. atžvilgiu taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
5. I. J. gynėjas advokatas skunde nurodo, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikime pateiktos išvados apie I. J. psichinę būklę leidžia teigti, jog jos būklė yra stabili, psichinė sveikata nebloga, jokių elgesio pasireiškimų, kurie keltų pavojų kitiems asmenims nestebėta. Teigia, kad nors ankstesniame teikime ir buvo nurodyta, jog I. J. elgesyje buvo stebimas nerimas, pyktis, bet pasak advokato, tokios emocijos yra būdingos ir psichiškai sveikiems žmonėms. Nurodo, kad I. J. stacionare yra gydoma jau pusantrų metų, ne vieną mėnesį jos sveikatos būklė yra nebloga, turi gyvenamąją vietą, motiną, kuri pasiryžusi ją prižiūrėti, todėl advokato manymu, I. J. gali būti stebima lengvesnėmis sąlygomis.
6. I. J. motina L. B. skunde nurodo, kad ji su dukra bendrauja kiekvieną dieną, bando padėti jai kaip tik gali. Teigia, kad dukra turi tris mažamečius vaikus, labai daug apie juos galvoja, nori jais rūpintis. Nurodo, kad dukra daug prisikentėjo dėl netinkamų sugyventinių, šeimyninių konfliktų, todėl mano, kad dukra turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo asmeninį gyvenimą ir padaryti išvadas. Žada ją prisiimti gyventi pas save, rūpintis ja kiek jėgos leis bei ginti ją nuo netinkamų draugų.
7. I. J. skunde nurodo, kad stacionare ji yra gydoma jau pakankamai laiko - pusantrų metų, psichiatrų išvadomis jokių nusiskundimų nėra, jos psichinė būklė yra gera ir ji gali išsirašyti vaistus namuose. Pripažįsta, kad stacionare ji yra ne pirmą kartą dėl šeimyninių konfliktų, tačiau tvirtina, kad tokiu būdu, sugyventinis ir jo motina nori atimti iš jos vaikus, siekia vaikų globos. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji turi tris mažamečius vaikus, dvi dukros yra pas sugyventinį, o sūnelis - vaikų namuose, kuris labai laukia mamos sugrįžtant. Tvirtina, kad nori susigrąžinti vaikus. Nurodo, kad gyvens pas mamą, lankysis pas psichiatrus, jai padės mama. Žada nesileisti būti provokuojama bei vengti naujų konfliktų.
8. Teismo posėdyje I. J. gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
9. Skundas atmetamas.
10. Išnagrinėjęs skundų argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas Rokiškio rūmai skundžiama 2020-04-28 nutartimi pagrįstai I. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti I. J., atstovo advokato V. Sketerio ir jos motinos L. B. apeliacinius skundus nėra pagrindo.
11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs I. J. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pakeisti šiuo metu jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
13. Nors VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu agresijos, vidaus tvarkos pažeidimų nekonstatuota, su kitomis ligonėmis bendravo saikingai, lanko užimtumus, stebėjimo metu pilnai orientuota, tvarkinga, formaliai pripažįsta netinkamai elgusi ir rekomendavo I. J. pakeisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į priverstinį ambulatorinį gydymą, tačiau vien šios išvados nuspręsti dėl ambulatorinio gydymo I. J. nepakanka. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, ypatingai atsižvelgęs į anksčiau I. J. taikyto ambulatorinio gydymo nesilaikymą, smurto rizikos įvertinimo HCR-20 išvadą bei prieš tai pateiktą gydytojų komisijos išvadą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog I. J. psichinė būsena pasikeitė tiek, kad jai būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Maža to, net ir esant pacientės psichinės būklės gerėjimui, šis laikotarpis yra per trumpas, jog būtų galima konstatuoti, kad I. J. psichinė būsena stabiliai pagerėjo, o jos socialinis pavojingumas visuomenei sumažėjo tiek, kad ją toliau galima stebėti ambulatorinėmis sąlygomis.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad I. J. stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikomas nuo 2018-11-07. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-05-02, 2019-10-30 nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas. Kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-10-30 nutarties, kuria buvo nagrinėjamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo I. J., šis teikimas tenkintas, apylinkės teismui konstatavus, kad stebėjimo laikotarpiu I. J. psichinė būsena dar nėra stabili, o socialinis pavojingumas nėra ženkliai sumažėjęs ar išnykęs (b. l. 10-12). Nuo ankstesnės gydytojų komisijos išvados iki šioje byloje pateiktos gydytojų komisijos išvados praėjo tik pusė metų, todėl nors šį pusmetį ir stebimas nežymus pacientės psichinės būklės pagerėjimas, šis laikotarpis yra per trumpas, jog būtų galima konstatuoti, kad I. J. sveikatos būklė yra stabiliai pagerėjusi, o socialinis pavojingumas visuomenei esmingai sumažėjęs, dėl ko jai būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones, juo labiau, kad Komisijos išvadose, be kita ko, yra nurodyta ir tai, kad I. J. mąstymas vis dar nėra nuoseklus, stokojantis logikos, ji yra linkusi detalizuoti, emocijos nėra adekvačios, nekritiška. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2017-05-09 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis I. J. buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą, tačiau šios priverčiamosios priemonės taikymas savo tikslų nepasiekė - I. J. išvykus gyventi pas motiną, vėliau gyvenant bute, pastaroji pradėjo vartoti alkoholį ir padarė naują įstatymo uždraustą veiką. Nors I. J. motina L. B. tvirtina sutinkanti prižiūrėti ir rūpintis savo dukra, užtikrinti jos tinkamą priežiūrą, tačiau iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-11-02 nutartyje nurodytų aplinkybių matyti, kad I. J. įstatymo uždraustas veikas padarė gyvendama pas savo motina bei jai būnant šalia, kas rodo, jog motinos įtaka dukros elgesiui nėra pakankama ir nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama I. J. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas.
15. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę I. J. psichikos būklę šios nutarties priėmimo momentu neleidžia daryti išvados nei apie jos socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jos nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jos gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jai pačiai, nei aplinkiniams. Todėl daroma išvada, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą I. J. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Šios išvados niekaip nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl mažamečių vaikų bei noro juos auginti.
16. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nekeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšies į lengvesnę, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ar ją keisti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti I. J., jos atstovo advokato Vytauto Sketerio bei asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė I. J. motinos L. B. skundus ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.