Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-09 · Byla Nr. 2SA-9-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-09
Bylos Nr.
2SA-9-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05675-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
T. L., J. L.
Civilinė byla Nr. 2SA-9-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05675-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 110.5., 129, 122.3; 128.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjų T. L. ir J. L. skundas dėl antstolės D. M. veiksmų atmestas, suinteresuoti asmenys byloje antstolė D. M. ir UAB „Medicinos bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai T. L. ir J. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti antstolio veiksmus, įformintus 2011-03-29 patvarkymu dėl įpareigojimo skolininkams pateikti informaciją apie jų turimą turtą bei turtą pas trečiuosius asmenis, neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodo, kad antstolės veiksmai neteisėti, kadangi išieškotinai sumai turi užtekti tik įkeisto turto, kuris suinteresuoto asmens hipotekos kreditoriaus yra įvertintas 1 800 000 Lt. Pasak pareiškėjų, skundžiamas antstolio patvarkymas yra neteisėtas, nes CPK draudžia areštuoti daugiau turto nei reikia išieškoti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas byloje asmuo antstolė D. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti, nes antstolės patvarkymas yra teisėtas, kadangi areštuoto žemės sklypo vertė yra 110 000 Lt. Šio turto akivaizdžiai nepakanka vykdomajam dokumentui įvykdyti. Nesant lėšų skolininkų sąskaitose bei neturint duomenų apie kitą skolininkų turtą, antstolė priėmė patvarkymą įpareigoti skolininkus nurodyti kitą turimą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-14 nutartimi pareiškėjų T. L. ir J. L. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolė areštavo pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurį įvertino 110 000 Lt. Šio turto vertės nepakanka 2010-02-25 nutarčiai įvykdyti. Teismas, remdamasis LR CPK 613 str. 1 d., 634 str. 2 d., 654 str. 1 d. nuostatomis nustatė, kad antstolis turi teisę reikalauti informacijos apie pareiškėjams priklausantį turtą, kadangi ši informacija reikalinga operatyviam vykdomojo dokumento įvykdymui. Tokį reikalavimą antstolis įformina patvarkymu, kuris yra privalomas vykdomo proceso subjektams. Taip pat teismas nenagrinėjo pareiškėjų skundo argumentų dėl turto saugotojo paskyrimo ir dalyvavimo areštuojant turtą, kadangi šie argumentai nesusiję su skundo dalyku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai T. L. ir J. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-14 nutartį ir skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Atskirajame skunde pareiškėjai išdėstė analogiškas aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų. Teigė, kad vykdant išduotą vykdomąjį dokumentą pilnai turėjo užtekti areštuoti vien pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, esantį Kriaučiūnų km., Vilniaus mieste, kurį bankas įkainojo 1 800 000 Lt. Įstatymas draudžia areštuoti daugiau turto nei jo reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti. Pasak apeliantų, teismo nurodymo, kad areštuoto žemės sklypo vertė tik 110 000 Lt, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, išskyrus pačios antstolės priimtą įvertinimą. Be to, atskirajame skunde teigiama, kad skolininkai turi teisę dalyvauti surašant ir areštuojant turtą, tačiau skolininkams nebuvo suteikta ši galimybė. Taip pat T. L. nesutiko būti paskirtu areštuoto turto saugotoju.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, jog skolininkų areštuoto turto (žemės sklypo, esančio Kriaučiūnų k., Vilniaus m.) vertė yra ženkliai mažesnė nei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, iš ko seka, kad vykdoma teismo nutartis nėra visiškai įvykdyta. Jokio kito skolininkams priklausančio registruoto turto nenustatyta, todėl informaciją apie neregistruotą turtą gali pateikti tik tokio turto savininkai , t.y. skolininkai. Pasak antstolės, skolininkai, skųsdami patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-14 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skolininkų teiginiai, kad areštuoto žemės sklypo reali vertė yra 1 800 000 Lt, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Antstolė pagrįstai šį žemės sklypą įvertino 110 000 Lt, kas atitinka rinkos vertę. Skolininkai, nesutikdami su žemės sklypo įvertinimu, nesiėmė jokių teisinių veiksmų šiam įkainojimui nuneigti. Taigi, žemės sklypo, kurio rinkos vertė yra 110 000 Lt, akivaizdžiai nepakanka vykdomam dokumentui įvykdyti, todėl, suinteresuoto asmens vertinimu, antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė patvarkymą, įpareigoti skolininkus nurodyti kitą turimą turtą likusiai 1 383 456,94 Lt sumai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad pareiškėjai atskirajame skunde išdėstė tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolių veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai argumentuotai atsakė. Pareiškėjai su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė D. M. 2010-10-27 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-02-25 nutartį, kuria ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimams užtikrinti teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir bendrai 1 493 456,94 Lt sumai areštavo skolininkams T. L. ir J. L. priklausantį turtą. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad galimas teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, tokiu būdu vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, svarbu areštuoti (apriboti nuosavybės teises) turtą tokiai sumai, kad jos pakaktų patenkinti ieškinio reikalavimams teigiamo teismo sprendimo atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti efektyvios, jomis turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam reikalavimo patenkinimui. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2010-02-25 nutartimi buvo areštuotas atsakovų T. L. ir J. L. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bendrai 1 493 456,94 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai ieškiniui užtikrinti areštuotos pareiškėjų pinigines lėšos. Iš vykdomosios bylos duomenų seka, kad 2011-03-29 antstolė aprašė pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Kriaučiūnų k., unikalus Nr. 4400-0836-9660, kurį antstolė įvertino 110 000 Lt. Taip pat antstolė 2011-02-11 ir 2011-02-18 patvarkymais areštavo pingines lėšas, esančias pareiškėjo banko sąskaitose. Nepakankant areštuoto turto vertės Vilniaus apygardos teismo 2011-02-25 nutarčiai įvykdyti bei nenustačius kito skolininkų turto, į kurį galėtų būti nukreiptas teismo nutarties vykdymas, antstolė pagrįstai priėmė skundžiamą 2011-03-29 patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkus pateikti duomenis apie jų turimą kitą turtą. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 644-645 straipsnių nuostatas skolininkai turi pareigą domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad remiantis LR CPK 613 str. 1 d., 634 str. 2 d., 654 str. 1 d., 585 str. nuostatomis, antstolis turi imtis aktyvių veiksmų vykdomajam dokumentui įvykdyti ir patvarkymu įpareigoti skolininkus pateikti informaciją apie turimą jų turtą, o toks patvarkymas skolininkams yra privalomas.

Skolininkų atskirajame skunde nurodomas esminis argumentas, dėl ko, pasak apeliantų, antstolė negalėjo priimti skundžiamo patvarkymo, yra tai, kad jų areštuoto žemės sklypo vertė ženkliai viršija teismo nutartimi areštuotino turto vertę (1 493 456,94 Lt), kadangi šį sklypą bankas įvertino 1 800 000 Lt, todėl nėra pagrindo nustatinėti kitą skolininkų turtą, nes įstatymas draudžia areštuoti turto daugiau nei jo reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti. Su tokiais apeliantų teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Iš byloje esančios 2011-04-13 turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad antstolio aprašyto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2011-03-29 dienai buvo nustatyta - 73 000 Lt. Remiantis LR CPK 681 str. antstolė, aprašydama minimą skolininkų žemės sklypą, nustatė, kad jo vidutinė rinkos vertė yra 110 000 Lt. Skolininkai prieštaravimų dėl turto įvertinimo nepateikė. Taip pat skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė ir kad jos pakanka teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymui. Taigi apeliantai nepaneigė antstolės nustatytos rinkos vertės pagrįstumo, o remtis vien skolininkų atskirajame skunde pateiktais išvedžiojimais, teismas neturi pagrindo.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkus pateikti duomenis apie jų turtą, nepažeidė CPK VI dalies nuostatų, Sprendimų vykdymų instrukcijoje nustatytų reikalavimų bei Vilniaus apygardos teismo 2010-02-25 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto bei tvarkos, todėl priešingi pareiškėjų išvedžiojimai yra atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje buvo skundžiamas antstolės patvarkymas, kuriuo skolininkai buvo įpareigoti pateikti informaciją apie jų turimą turtą. Byloje nebuvo sprendžiamas 2011-03-29 turto aprašo teisėtumas, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl turto saugotojo paskyrimo ir dalyvavimo areštuojant turtą nenagrinėtini, nes jie nesusiję su apeliacinės bylos dalyku.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundai netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pareiškėjų T. L. ir J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius