- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2-577-855/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00025-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- D. J., K. T., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. L.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant pareiškėjams D. J., K. T., J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. J., K. T. ir J. M. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – I. L. dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo brolio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėję turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjų broliui J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ¼ dalis gyvenamojo namo, 0,200 ha žemės sklypo, 2,4000 ha žemės sklypo, 0,9800 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams nuosavybės teise taip pat priklauso po ¼ dalį šio turto, kurį jie visi paveldėjo po savo motinos J. M. mirties. J. B. mirė nepalikęs testamento, jo sutuoktinė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neketina kreiptis. Pareiškėjai nurodė, kad dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau po brolio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą: žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjams, augina bulves, rugius, kviečius, lubinus, šienauja, moka už elektrą gyvenamajame name, prižiūri namą, atliko jo remontą, tarpusavyje pasidalindami visas namo išlaikymo bei remonto išlaidas, naudojasi po brolio mirties likusiais namo apstatymo ir apyvokos reikmenimis (lova, stalu, siunta, patalyne, indais, darbo inventoriumi).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų paaiškinimų, pareiškėjų D. J., K. T. ir J. M. brolis iš motinos pusės J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-12). Po J. B. mirties jo sutuoktinė I. L. 2010-12-20 pateikė Vilniaus rajono 1 notarių biurui pareiškimą, kuriame nurodė, kad po sutuoktinio mirties palikimo nepriima ir pretenzijų nereiškia, faktiškai turto nevaldo, į teismą dėl palikimo aprašo nesikreipė (b.l. 21, 36). Gyventojų registro tarnybos 2011-01-11 pažyma Nr. (29)4VO-19 patvirtina, kad J. B. iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Pašilių k. Riešės sen. Vilniaus r., turėjo dukrą J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri (duomenys neskelbtini)mirė (b.l. 33), daugiau vaikų neturėjo. Pareiškėjai D. J., K. T. ir J. M. po brolio mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla po J. B. mirties nėra užvesta (b.l. 34-35). Tokiu būdu darytina išvada, kad J. B. sutuoktinei I. L. po jo mirties nepriėmus palikimo bei nesant kitų, t.y. aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą, pareiškėjai, kaip J. B. seserys ir brolis iš motinos pusės, t.y. ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdiniai, turi teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą, jeigu ją įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, t.y. priimdami palikimą vienu iš LR CK numatytų būdų. LR CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu ji pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).
Pareiškėjams ir J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, pastatai, 0,200 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,4000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,9800 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos jie paveldėjo lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį po savo motinos J. M. mirties pagal 2004-12-01 Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 9569 (b.l. 13-20). Pareiškėjai paaiškino bei teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad tiek iki brolio mirties, tiek po brolio J. B. mirties dirbo minėtus žemės sklypus, juose augino bulves, kitas daržoves, sėjo rugius, kviečius, lubinus, šienavo, rudenį bulves sukasė, nuėmė derlių ir paruošė žemę žiemai, taip pat prižiūrėjo ir tebeprižiūri gyvenamąjį namą ir prie jo esančius statinius, po J. B. mirties gyvenamąjį namą suremontavo, tarpusavyje pasidalindami remonto išlaidas, mokėjo mokesčius už elektrą. Teismui pateikti atsiskaitymo knygelės bei čekių nuorašai patvirtina, kad J. M. bei kiti pareiškėjai po J. B. mirties mokėjo už elektrą gyvenamajam namui Pašilių k. Vilniaus r. (b.l. 26-28). Pareiškėjai nurodė, kad po brolio mirties pradėjo naudotis ir gyvenamajame name esančiais namų apyvokos daiktais. Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad brolį J. B. palaidojo savo lėšomis, pasidalinę tarpusavyje laidojimo išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad po J. B. mirties liko ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir turtinė prievolė UAB „General financing“, kuriam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimu c.b. Nr. 2-2528-723/2009 iš J. B. buvo priteista 13264,86 Lt įsiskolinimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 545 Lt bylinėjimosi išlaidų, sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštuota J. B. priklausančio turto dalis (b.l. 45-48, 23-25). Pareiškėjai nurodė, kad apie šią turtinę prievolę sužinojo po J. B. mirties, tačiau priimdami palikimą, priima ir turtines prievoles, kurias ketina įvykdyti (CK 5.52 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstas pareiškėjų paaiškinimais, liudytojos parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, palikėjo sutuoktinei I. L. nepriėmus palikimo ir neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo, darytina išvada, kad po J. B. mirties 2010-07-26 jo brolis ir seserys iš karto faktiškai pradėjęs jo turtą valdyti, t.y. savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, priimtą turtą valdė, juo naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, kaip savo nuosavybę, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.51 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo brolio J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėję turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.