- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- A-525-1094-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, V. J. E., valstybės įmonei Kupiškio miškų urėdijai
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- Panevėžio apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Laimės Baltrūnaitės,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Redai Skirkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J. E., valstybės įmonei Kupiškio miškų urėdijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl aktų dalių panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė
I.
Pareiškėjas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu (t. I, b.l. 2–6), kurį patikslino (t. I, b.l. 81–85), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Panevėžio AVA) 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1525ž „Dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekte, patvirtinimo“ patvirtinto „Piliečių, kuriems Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje 2000 m. suformuoti žemės ir miško sklypai pagal papildomai pateiktus prašymus, sąrašo“ 5-osios eilutės dalį dėl valstybinės reikšmės miško (1,21 ha);
2) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2039ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ patvirtinto „Asmenų, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško sklypai, sąrašo“, priedo Nr. 2 8-osios eilutės dalį dėl valstybinės reikšmės miško (1,21ha);
3) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 16-70880-11555 dalį dėl valstybinės reikšmės miško 1,21 ha ploto perdavimo neatlygintinai.
Nurodė, jog ginčijamų administracinių aktų dalys dėl 1,21 ha valstybinės reikšmės miško perdavimo V. J. E. privačion nuosavybėn prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, nustatančioms, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Panevėžio apygardos prokuratūrai VĮ Kupiškio miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) pateikė duomenis, remiantis kuriais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 1,21 ha valstybinės reikšmės miško plotas patenka į V. J. E. privačion nuosavybėn neatlygintinai perduotą 4,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1154) (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės miškams buvo priskirta 1,50 ha, tačiau šiuo metu į V. J. E. perduotą žemės sklypą patenkančio valstybinės reikšmės miško plotas sudaro 1,21 ha. Byloje viešuoju interesu pripažintinas Panevėžio AVA nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje padarytų imperatyvių teisės normų pažeidimų pašalinimas ir valstybinės reikšmės miškų išsaugojimas valstybės nuosavybėje. Tuo tarpu terminas kreiptis į teismą nepraleistas, nes jis skaičiuotinas nuo pakankamų duomenų apie viešojo intereso pažeidimą gavimo momento. Nagrinėjamu atveju 2009 m. vasario 20 d. gauti atsakymai iš Panevėžio AVA ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos, 2009 m. kovo 13 d. gautas papildomas atsakymas iš Urėdijos, o 2009 m. kovo 16 d. gauti administraciniai aktai iš Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVA (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 58–62) prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad neatlygintinai perduodant miškų plotus nuosavybės teises atkuriantiems pretendentams buvo remiamasi Nutarimu Nr. 1154 patvirtinta Panevėžio apskrities Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schema. Urėdija nebuvo pateikusi jokios informacijos, kad į V. J. E. perduodamą miško sklypą patenka tam tikras valstybinės reikšmės miško plotas, dėl ko žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui nekilo jokių abejonių, jog formuojamas V. J. E. sklypas yra ne laisvo miško fonde. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje valstybinės reikšmės miškai nebuvo pažymėti natūroje, todėl, projektuojant V. J. E. sklypą, nebuvo galimybės patikrinti natūroje, ar teisingai ir tiksliai nubraižytos valstybinės reikšmės miškų ribos. Be to, Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys nėra patikimi, nes miško sklypo plotų skirtumas galėjo atsirasti dėl žymiai besiskiriančių Valstybinės reikšmės miškų schemos ir žemės reformos žemėtvarkos projekto mastelių, o tikslūs miškų sklypų plotų duomenys gali būti gauti tik atlikus (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miško sklypų geodezinius matavimus ir jų registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 55–56) prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1525ž „Dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekte, patvirtinimo“ patvirtinto piliečių, kuriems Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje 2000 m. suformuoti žemės ir miško sklypai pagal papildomai pateiktus prašymus, sąrašo eilės Nr. 5 dalį dėl valstybinės reikšmės miško – 1,21 ha; panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 16-70880-11555 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. J. E.“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško 1,21 ha perdavimo neatlygintinai. Atsiliepimas iš esmės pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo prašymas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 65–66) prašė prašymą tenkinti.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (t. I, b.l. 167–172) prašymą patenkino ir panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1525ž „Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patvirtinto Piliečių, kuriems Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje 2000 m. suformuoti žemės ir miško sklypai pagal papildomai pateiktus prašymus, sąrašo 5-os eilutės, Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2039ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ patvirtinto „Asmenų, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško sklypai, sąrašo, priedas Nr.2“ 8-osios eilutės ir Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 16-70880-11555 dalis, kuriomis V. J. E. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,21 ha ploto valstybinės reikšmės miško sklypą, esantį Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale.
Nustatė, kad Panevėžio AVA dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn trečiajam suinteresuotajam asmeniui – V. J. E., pretendavusiam atkurti nuosavybės teises į žemę, 2000 m. birželio 23 d. parengė išvadą Nr. 19818. Tokia išvada nustatyta, jog V. J. E. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. E. Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytos žemės 6,30 ha, kurios 2,30 ha priskirta grąžintinam miškui, o 4,00 ha – valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme. Panevėžio AVA 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1525ž „Dėl žemės sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ buvo patvirtintas Piliečių, kuriems Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje 2000 m. suformuoti žemės ir miško sklypai pagal papildomai pateiktus prašymus, sąrašas, suformuoti žemės ir miško sklypai, jų plotai ir ribos. Tokio įsakymo priedo 5 eilute nustatyta, jog V. J. E. yra suformuotas 4,40 ha ploto sklypas Nr. 95. Toks sklypas, remiantis sklypo ribų nustatymo abriso ir sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto duomenimis, 2000 m. rugpjūčio 30 d. parodytas ir pažymėtas vietoje. Be to, Panevėžio AVA 2000 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 2039ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ 1.2 punktu patvirtino „Asmenų, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės ir miško sąrašą“ ( 2 priedas ), kurio 8-oje eilutėje nustatė suprojektuoto V. J. E. neatlygintinai perduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) kaime, 4,40 ha plotą. Nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn aukščiau paminėtą žemės sklypą, nurodytam trečiajam suinteresuotajam asmeniui atkurtos Panevėžio AVA 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 16-70880-11555. Kartu su nurodytu sprendimu V. J. E. parengtas ir neatlygintinai perduodamo sklypo planas, iš kurio matyti, jog sklypas Nr. 95 patenka į Kupiškio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą. V. J. E. nuosavybės teisės į neatlygintinai perduotą miško sklypą Nr. 95 tokios sprendimo pagrindu 2000 m. gruodžio 13 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Įvertinęs, Nutarimu Nr. 1154 ir Nutarimu Nr. 1370 patvirtintų Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentus, Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus dokumentus (2009-02-12 pažymą Nr. 17502 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos Kupiškio miškų urėdijos Kupiškio girininkijos fragmentą Nr. P0902-0051), konstatavo, kad ginčo nagrinėjimo metu V. J. E. nuosavybės teisėmis valdomo 4,40 ha ploto miško sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,21 ha dalis patenka į Kupiškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale esantį ir Miškų valstybės kadastre registruotą valstybinės reikšmės mišką. Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, pabrėžė, jog Panevėžio AVA ir V. J. E. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos pateiktų duomenų neteisingumą. Be to, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovo V. M. paaiškinimais, liudytojų A. D., Valstybinės miškotvarkos tarnybos Miškų informacijos ir kadastro skyriaus vedėjo pavaduotojo ir A. G., Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus parodymais, padarė išvadą, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Nutarimu Nr. 1370, duomenys apie valstybinės reikšmės miškų plotus dėl jų rengimui naudotų skaitmeninės formos ir kompiuterinės programos yra tikslūs, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Pažymėjo, jog rašytinių įrodymų duomenys ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais valstybinio miško, patenkančio į (duomenys neskelbtini) girios kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas nebuvo keičiami, o nurodytas valstybinio miško ploto skirtumas nuo 1,50 ha iki 1,21 ha atsirado dėl skirtingų schemų rengimo technologijų. Konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais Miškų valstybės kadastro duomenimis apie 1,21 ha ploto valstybinės reikšmės miško patekimą į V. J. E. nuosavybės teise valdomą sklypą, esantį Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat nepagrįstais pripažino teiginius, jog Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys nėra pakankami ir nepatikimi, nes remiasi skirtingų mastelių kartografinių dokumentų duomenimis, ir kad valstybinės reikšmės miško patekimo į privačios nuosavybės teise valdomą sklypą faktą galėtų patvirtinti tik tikslūs miško sklypų geodeziniai matavimai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 ir 6 dalimis, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punktu, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsniu, padarė išvadą, jog nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriančiam pretendentui valstybinės reikšmės miškas negalėjo būti suteiktas privačion nuosavybėn, o formuojant neatlygintinai suteikiamą lygiavertį miško sklypą, jis privalėjo būti formuojamas tik laisvo miško fonde, į tokį sklypą negalėjo patekti miško, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirto valstybinės reikšmės miškui, plotas. Atsižvelgdamas į Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 17.1, 55 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos“ 8.1 punktą, aplinkybę, jog valstybinės reikšmės, t. y. neprivatizuotini, miškų plotai Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje buvo patvirtinti Nutarimu Nr. 1154, o Urėdija, 1997 metais rengusi duomenis apie valstybinės reikšmės miškams priskirtinų ir dėl to neprivatizuotinų miškų plotus, į kuriuos pateko ir (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo dalis, juos derinimui pateikė ir įgaliotam Panevėžio AVA struktūriniam padaliniui, padarė išvadą, jog 2000 metais rengiant Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą jo autoriui ir kitiems įgaliotiems asmenims turėjo būti žinomi Nutarimu Nr. 1154 patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos duomenys apie Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškų plotus, tarp jų ir patenkančius į Kupiškio miškų urėdijos Kupiškio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą. Konstatavo, jog formuojant V. J. E. perduodamą neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą Nr. 95 buvo nesilaikyta teisės normų nuostatų, užtikrinančių, kad valstybinės reikšmės miškas nebūtų perduotas asmens privačion nuosavybėn. Priimant ginčijamus administracinius aktus, (duomenys neskelbtini) girios kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs 1,50 ha ploto miško sklypas nebuvo išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų, o už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės institucijoms teisė keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nebuvo suteikta. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (2005-05-13 ir 2006-03-14), nurodė, jog tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų laikymasis yra teisinės valstybės principas, kartu tai yra ir viešojo intereso dalis. Be to, nagrinėjamoje byloje viešuoju interesu pripažintinas ir išimtinės Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į miškus, kaip ypatingus nuosavybės objektus, užtikrinimas. Atsižvelgdamas į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A17-742/2007, A146-335-2008), aplinkybes, jog Panevėžio apygardos prokuratūra Urėdijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo gavo 2009 m. sausio 22 d., sprendimą Nr. 16-70880-11555 – 2009 m. vasario 12 d., įsakymą Nr. 1525ž – 2009 m. kovo 16 d., o duomenis apie įsakymą Nr. 2039ž sužinojo 2009 m. gegužės 12 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas, Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikęs prašymą 2009 m. kovo 20 d., o patikslintą prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo – 2009 m. gegužės 12 d., nepraleido įstatymo nustatyto termino.
III.
Atsakovas Panevėžio AVA (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 1–3), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė nurodytomis aplinkybėmis, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys nėra pakankama aplinkybė, patvirtinanti, jog 1,21 ha V. J. E. priklausančio miško dalis yra pamatuota valstybiniame miške.
2. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ pavedė apskričių viršininkams valstybinės reikšmės miškuose suformuoti miško žemės sklypus, rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Iki šios dienos valstybinės reikšmės miško sklypas, esantis šalia V. J. E. nuosavybės teise valdomo 4,40 ha miško sklypo (kadastro Nr. 5755/0001:27), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsniu, negali būti civilinių teisinių santykių objektu.
3. Atsižvelgia į Valstybės registrų įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir pabrėžia, jog Nekilnojamojo turto registre valstybinės reikšmės miško sklypas, kuriame yra aptariamas kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas. Tik įregistravus suformuotą teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miško sklypą ir teises į jį Nekilnojamojo turto registre, galima teigti, kad registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
4. Teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255) 8 punktą, numatantį, jog toks kadastras yra nepagrindinis valstybės registras.
5. Nagrinėjant bylą neatsižvelgta į tai, kad Urėdijos Kupiškio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotai (lyginant 1997 m. ir 2004 m. valstybinės reikšmės miškų plotų schemas) yra skirtingos konfigūracijos. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo galima vadovautis 2004 metų schema, kadangi nuosavybės teisės atkurtos anksčiau.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 21–23) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog tai, kad Nutarimu Nr. 1154 patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai įregistruoti Miškų valstybės kadastre, o ne Nekilnojamojo turto registre, nedaro Nutarimu Nr. 1154 patvirtintų valstybinės reikšmės miško plotų neteisingais ar neteisėtais. Be to, atsakovas nurodo, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad į ginčo žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotas, nepateikia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 26–27) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimas į apeliacinį skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 28–30) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimus abiejose bylose.
Nurodo, kad Urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) esančių valstybinės reikšmės miškų plotai 1997 ir 2004 metų žemėlapiuose skiriasi. Pažymi, jog jam nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkurtos anksčiau nei 2004 metais. Teigia, jog 2002 metais Urėdija matavo su jo sklypu besiribojančio sklypo ribas, tačiau jokių pretenzijų jam neturėjo.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 31–32) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės V. J. E. į, kaip teigia pareiškėjas, dalį valstybinės reikšmės miško. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkintas pareiškėjo prašymas ir panaikinti ginčyti administraciniai aktai, nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, jog ginčo sklype yra dalis valstybinės reikšmės miško, tokie duomenys nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pirmiausia, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A146-976/2009, P6-184/2007, A3-438/2004), pažymėtina, jog, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatė, jog Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškui. Tuo tarpu Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima (to paties straipsnio 2 d.). Be to, tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijos 13 straipsnyje nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A525-19/2010), nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs (2007- 09-06 nutarimas), jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia. Įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, nurodytas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, jog ginčijamų aktų priėmimo metu galiojo aiškios imperatyvios įstatymų nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama teisės aktų nuostatas, 1997 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kuriuo valstybinės reikšmės miškų plotams priskirtas ir (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 29). Byloje pateikti duomenys (t. I, b.l. 21–22,99, 126) patvirtina, jog dalis šio kvartalo patenka į ginčijamais aktais V. J. E. nuosavybėn perduotą žemės sklypą. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės miškams priskirtas dar iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo.
Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nepakanka duomenų apie tai, kad į ginčo žemės sklypą patenka dalis valstybinės reikšmės miško, bei kokia dalis tokio miško patenka į žemės sklypą. Tiek byloje pateiktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 2009 m. vasario 12 d. fragmentas Nr. P0902-0051 (t. I, b.l. 49), tiek kita bylos medžiaga patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog į V. J. E. perduotą žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško dalis. Byloje nepateikti įrodymai, kurie galėtų paneigti tokias aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas byloje esančius įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (byla Nr. A4-1212/2006). Spręstina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai konstatavo, kad į ginčo sklypą patenka dalis (1,21 ha) valstybinės reikšmės miško. Todėl, įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog minėti atsakovo argumentai nepagrįsti.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad byloje aptariamas valstybinės reikšmės miško sklypas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o Miškų valstybės kadastras yra nepagrindinis valstybės kadastras. Pabrėžtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (A858-1095/2010), ta aplinkybė, kad Miškų valstybės kadastras nėra pagrindinis valstybės kadastras, savaime nereiškia, jog šio kadastro duomenys nėra teisingi. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog šio registro duomenys yra klaidingi, o byloje aptariamo valstybinės reikšmės miško sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime taip pat nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ginčo sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra valstybinės reikšmės miško. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija yra taikoma ne tik pagrindiniuose valstybės registruose esantiems duomenims.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai įvertinęs taikytinas teisės aktų nuostatas, faktines bylos aplinkybes, patenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino ginčijamus administracinius aktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pateiktais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.