Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo N. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. nuteistas pagal LR BK 281 str. 2 d. 20 MGL (2600 litu) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausta N. A. trejus metus vairuoti keliu transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustate:

N. A. nuteistas už tai, kad jis 2008-08-10, apie 23.20 val., Vilniuje, budamas neblaivus, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausanti automobili „(duomenys neskelbtini) AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Keliu eismo taisykliu (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 50, 53, 62, 68 ir 172 punktu reikalavimus, važiuodamas Sauletekio aleja, ties pastatu Nr. 9, nepakluso tikrinancio policijos pareiguno reikalavimui sustoti, persekiojamas policijos pareiguno, važiuojancio tarnybiniu automobiliu su ijungtais raudonos ir melynos spalvos švytureliais bei ijungtu garsiniu signalu, važiavo Sauletekio aleja, Nemencines plentu, O. Milašiaus ir Žuvedru gatvemis, ir ivažiaves i Grybautoju gatve, 121,6 metru atstume iki Turniškiu gatves pastato Nr. 3, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, pasirinkdamas važiavimo greiti, neatsižvelge i važiavimo salygas - kelio bukle, matomuma ir meteorologines salygas, del ko nesuvalde vairuojamo automobilio ir nuvažiaves nuo kelio ribu, atsitrenke i pakeles medi, ko pasekmeje mineto automobilio keleivis V. S. eismo ivykio metu patyre nesunku sveikatos sutrikdyma.

Be to, apelianto manymu, teismas galejo pritaikyti ir LR BK 36 str. (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojinguma) nuostatas, kadangi iki bylos nagrinejimo teisme jis ir jo padaryta veika yra nepavojingi, jis suprato ka padare, atlygino padaryta žala, bei savo iniciatyva lanke kursus del alkoholio poveikio asmeniui bei aplinkiniams.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausme neatsižvelge i visas jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes, kadangi del padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentejusiuoju susitaike, jo atsipraše bei atlygino padaryta žala. Teiseju kolegija sutinka su tokiais skundo argumentais, todel Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 29 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurode, kad kaltinamasis N. A. savo kalte pripažino. Taciau skiriant bausme del N. A. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu buvimo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nepasisake. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminiame tyrime apklausiant itariamuoju N. A. del jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailejosi, nukentejusiajam V. S. padaryta žala pilnai atlygino, jo atsipraše ir su susitaike (b.l. 50). Iš 2009-01-28 susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis N. A. ir nukentejusysis V. S. susitaike, pastarasis pareiške, kad kaltinamasis padaryta žala jam atlygino, kaltinamajam pretenziju neturi, su kaltinamuoju susitaike (b.l. 51). Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, jog kaltinamasis N. A. savo kalte pripažino pilnai, nukentejusiajam V. S. padaryta žala savanoriškai atlygino, jo atsipraše ir su juo susitaike, todel minetos aplinkybes laikytinos kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Be to, teisiamajame posedyje valstybini kaltinima palaikantis prokuroras kaltinamojo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažino tai, kad kaltinamasis N. A. prisipažino padares nusikalstama veika, nuoširdžiai galisi, nukentejusiajam padaryta žala atlygino savo noru, jo atsipraše ir su susitaike. Todel pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 p., šias aplinkybes nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje skiriant bausme turejo pripažinti kaip N. A. atsakomybe lengvinanciomis. Taigi, apeliacines instancijos teismas, ivertines visas bylos aplinkybes, N. A. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažista tai, kad kaltininkas prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi, be to, savo noru atlygino nukentejusiajam nusikaltimu padaryta žala.

LR BK 61 straipsnis (Bausmes skyrimas, kai yra atsakomybe lengvinanciu ir (ar) sunkinanciu aplinkybiu) nustato, kad teismas, skirdamas bausme, atsižvelgia i tai, ar yra nustatyta tik atsakomybe lengvinanciu ar tik atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, ar yra ir atsakomybe lengvinanciu, ir atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, ir ivertina kiekvienos aplinkybes reikšme. Be to teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio. Taigi istatymas nustato, kad skiriant bausme vienoda reikšme turi visos 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o ne tik atsakomybe lengvinancios ar atsakomybe sunkinancios aplinkybes. Kiekvienos aplinkybes reikšme teismo turi buti ivertinta ir motyvuotai parinkta švelnesnes ar griežtesnes bausmes rušis ir bausmes dydis.

Nors apeliacines instancijos teismas pripažista N. A. atsakomybe lengvinancias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taciau bausme už padaryta nusikaltima nemažintina. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausme už padaryta nusikaltima pakankamai atsižvelge i visas BK 54 straipsnyje numatytas reikšmingas aplinkybes. Skirdamas bausme kaltinamajam, teismas atsižvelgia i tai, kad N. A. anksciau neteistas, padare neatsargu nusikaltima, kaltinamasis dirba bei studijuoja, prisipažino padares jam inkriminuojama nusikalstama veika ir žala nukentejusiajam atlygino bei su juo susitaike. Taciau, N. A., nors ir neatsargu nusikaltima, padare del tyciniu ir šiurkšciu Keliu eismo taisykliu pažeidimu ir tik laimingo atsitiktinumo deka jam pavyko išvengti sunkesniu pasekmiu. Pažymetina tai, kad N. A. automobili vairavo budamas neblaivus, pakankamai dideli atstuma buvo persekiojamas policijos pareigunu, tuo keldamas pavoju ne tik sau, nukentejusiajam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, kolegija pažymi, kad ivertines visas aplinkybes visumoje, N. A. parinkta pati švelnesne, jam padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 2 d., sankcijoje numatytu bausmiu rušis, t.y. bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargu nusikaltima, t. y. nusikalstama veika, kuria padare N. A., gali buti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda. Taciau teismas nuteistajam už nusikaltima, numatyta BK 281 str. 2 d., paskyre tik 20 MGL dydžio bauda, t. y. žymiai mažesne nei baudos bausmes už padaryta nusikalstama veika vidurkis. Todel visos šios išdestytos aplinkybes leidžia teigti, kad paskirtos baudos dydis nera aiškiai per didelis ir jo mažinti nera pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde negincija nuosprendyje nustatytu faktiniu aplinkybiu, taciau mano, kad už padaryta nusikaltima nuo baudžiamosios atsakomybes turejo buti atleistas jam su nukentejusiuoju V. S. susitaikius, nes yra BK 38 straipsnyje numatytos salygos - jo padarytas nusikaltimas prieš nukentejusiji nera sunkus, savo kalte pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, padaryta žala atlygino savo noru, su nukentejusiuoju susitaike ir jis jokiu pretenziju jam neturi. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki nusikaltima, teismo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu: 1) prisipažino padares nusikalstama veika, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala arba susitare del šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaike su nukentejusiuoju arba juridinio asmens arba valstybes institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauju nusikalstamu veiku. BK 38 str. 1 d. nuostatu taikymas galimas tik nustacius visu minetu salygu visuma. Nors N. A. prisipažino padares nusikalstama veika, savo noru atlygino padaryta žala, nukentejusysis su nuteistuoju del nusikalstamos veikos, už kuria N. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 2 d., yra susitaike, taciau teigti, jog yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauju nusikalstamu veiku, negalima. Nutraukti baudžiamaja byla LR BK 38 str. pagrindu yra teismo teise, bet ne pareiga. Teiseju kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors formaliai salygos, numatytos LR BK 38 straipsnyje yra, taciau teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nauju nusikalstamu veiku. Pažymetina, kad N. A. automobili vairavo budamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, valdydamas padidinto pavojaus šaltini, nepakluso teisetam policijos pareiguno reikalavimui sustoti, be to, pakankamai dideli atstuma buvo persekiojamas policijos pareigunu, tuo keldamas pavoju ne tik sau, nukentejusiajam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, jis begdamas nuo ji persekiojanciu pareigunu buvo persekiojamas policijos pareigunu iki nesuvalde vairuojamo automobilio, t.y. tycia, grubiai pažeide visa eile KET reikalavimu. Del šiu priežasciu nuteistajam N. A. negali buti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojancios atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes kai kaltininkas su nukentejusiuoju susitaiko.

Be to, apeliantas mano, kad už padaryta nusikaltima nuo baudžiamosios atsakomybes galejo buti atleistas LR BK 36 straipsnio pagrindu, t.y. kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojinguma. Pagal BK 36 straipsni asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu teismas pripažista, jog del aplinkybiu pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes klausima, teismas kiekvienu konkreciu atveju ivertina bylos aplinkybes ir sprendžia del galimybes pripažinti, ar padaryta veika del aplinkybiu pasikeitimo prarado pavojinguma. Tai yra teismo teise, todel teismas savo nuožiura, remdamasis konkrecios bylos aplinkybemis, gali atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes arba atsisakyti jam taikyti šias nuostatas. Šiame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes siejamas ne tik su faktiniu aplinkybiu pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobudžiu bei laipsniu. Apeliantas prašo jam taikyti šio straipsnio nuostatas, nes, jo manymu, aplinkybe, kad jis suprato ka padare, atlygino padaryta žala, bei savo iniciatyva lanke kursus del alkoholio poveikio asmeniui bei aplinkiniams, rodo, kad jis tapo nebepavojingas visuomenei. Teiseju kolegijos nuomone, vien ši aplinkybe negali buti pagrindas laikyti, kad šis asmuo del aplinkybiu pasikeitimo tapo nepavojingas. Visu pirma BK 36 straipsnio norma nustato, kad aplinkybes, šalinancios veikos ar asmens pavojinguma, atsiranda po veikos padarymo. Antra, jos turi atsirasti butinai iki nuosprendžio priemimo. Kaip mineta, N. A. pavojinguma rodo tai, kad jis vairuodamas automobili budamas neblaivus, nepakluso teisetam policijos pareiguno reikalavimui sustoti, ir bego nuo ji persekiojanciu pareigunu pakankamai dideli atstuma, tuo keldamas pavoju ne tik sau, nukentejusiajam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Ir tik laimingo atsitiktinumo deka jam pavyko išvengti sunkesniu pasekmiu. Ši aplinkybe nepatvirtina, kad N. A. iki bylos nagrinejimo teisme tapo nepavojingas. Taigi, teiseju kolegijos nuomone, pagal BK 36 straipsni N. A. negali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes del padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei, kuri leme tyciniai ir šiurkštus Keliu eismo taisykliu pažeidimai.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirta jam baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimas maksimaliam terminui naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones teises atemimas trejiems metams. Siekiant surasti geriausia poveikio priemone kaltininkui, istatyme paliekama teismui diskrecija parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, ju skaiciu, trukme, daugiausia demesio skiriant tam, kad baudžiamojo poveikio priemone darytu maksimalu poveiki asmeniui. Teismas, baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, nustate atsižvelges i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, i tai, kad, N. A. budamas neblaivus, nusikalstama veika padare vairuodamas transporto priemone. Istatymas numato šios baudžiamojo poveikio priemones skyrimo trukme – nuo vieneriu iki treju metu. Apylinkes teismas pagristai parinko baudžiamojo poveikio priemone ir nustatydamas jos maksimalia trukme – uždrausdamas N. A. naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams - istatymo reikalavimu nepažeide.

Nors N. A. padare neatsargu nusikaltima, taciau šia nusikalstama veika padare šiurkšciai pažeisdamas Keliu eismo taisykles: automobili vairavo apsvaiges nuo alkoholio, nepakluso teisetam policijos pareiguno reikalavimui sustoti, pakankamai dideli atstuma buvo persekiojamas policijos pareigunu, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, pasirinkdamas važiavimo greiti, neatsižvelge i važiavimo salygas - kelio bukle, matomuma ir meteorologines salygas, be to begdamas nuo ji persekiojanciu pareigunu buvo persekiojamas policijos pareigunu iki nesuvalde vairuojamo automobilio ir nuvažiaves nuo kelio ribu, atsitrenke i pakeles medi, taip be jokios atsakomybes ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realia gresme kitu žmoniu gyvybei, sveikatai bei turtui. Del anksciau minetu neatsakingu N. A. veiksmu automobilio keleiviui V. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. N. A. nusikalstamas elgesys tik laimingo atsitiktinumo deka nesukele dar sunkesniu padariniu. Todel kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, padare pagrista išvada, jog N. A. baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise skirtina maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, kadangi tik tokia baudžiamojo poveikio priemones trukme bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti N. A. laikytis istatymu ir užkirsti jam kelia daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

Apelianto skundo argumentai, kad teismui pateiktos rekomendacijos ir charakteristikos, pažyma iš darbovietes, irodancius fakta, kad jo darbas yra tiesiogiai susijes su transporto priemoniu vairavimu, nesudaro pagrindo nustatyti jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis specialia teise minimaliam terminui. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemone sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ja paskyre netinkamai pritaikes baudžiamaji istatyma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Nr. 2K-317/2008). Girtaudamas ir apsvaiges nuo alkoholio sesdamas vairuoti automobili, N. A. pats samoningai ignoravo aplinkybe, kad taip elgdamasis gali prarasti jam ne tik buityje, bet ir darbe reikalinga teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemone apeliantui skirta (be kitu tikslu) ir siekiant apsaugoti kitu asmenu gyvybe, sveikata bei turta nuo galimu nauju nusikalstamu veiku, naudojantis teise vairuoti keliu transporto priemones. Tai susije ir su galimu nauju nusikalstamu veiku prevencija nuteistajam naudojantis šia specialia teise darbiniu pareigu atlikimo metu. Todel apelianto argumentai, kad jo darbas yra tiesiogiai susijes su transporto priemoniu vairavimu, t.y. del paskirtos poveikio priemones jis gali netekti darbo, nera pagrindas abejoti teismo išvadu del butinumo skirti minima baudžiamojo poveikio priemone maksimaliam terminui pagristumu.

Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), o paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone paliekamos tos pacios.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo N. A. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 29 d. nuosprendi pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais nuteistojo N. A. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinti tai, kad N. A. prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino nukentejusiajam V. S. nusikaltimu padaryta žala.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.