Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,TUKKY“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,TUKKY“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės laboratorijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,TUKKY“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,TUKKY“) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, MD prie FM) 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-352; 2) Muitinės laboratorijos (toliau – ir ML) 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolą Nr. 7T0402; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skundą grindė šiais motyvais: 1) ML 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolo Nr. 7T0402 dalis, kurioje pasisakoma dėl alkoholio denatūravimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių teisės aktų, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. ML, surašydama protokolą ir pateikdama išvadas dėl produkto atitikties kurios nors Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalies reikalavimams, peržengė kompetencijos, nustatytos MD prie FM generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-498, 1.1-1.4 punktuose, ribas ir tuo pažeidė šio įsakymo 39 punkto ir Muitinės įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, be to, protokolas akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teises, nes laboratorijai nesuteikta teisė taikyti mokesčių įstatymus, ji neturi teisės pasisakyti tiek dėl Lietuvos Respublikos, tiek dėl kitos valstybės narės teisės aktų, susijusių su alkoholio denatūravimui keliamais reikalavimais, taikymo. ML galėjo pasisakyti tik dėl paties produkto cheminės sudėties, o ne pateikti teisės akto aiškinimą t. y. pasisakyti tik fakto, o ne teisės klausimu. Atlikus prekės, paimtos iš tos pačios prekių partijos, tyrimus, protokole Nr. 7T0360 užfiksuoti tyrimo rezultatai yra analogiški tyrimo rezultatams, nustatytiems tyrimo protokolu Nr. 7T0402, tačiau, skirtingai nei tyrimo protokole Nr. 7T0402, paminėtame protokole nurodoma, kad prekė be jokių išlygų atitinka Lenkijos Respublikos teisės aktų keliamus denatūravimui reikalavimus, todėl ginčijamu tyrimo protokolu siekiama paneigti ankstesnį ekspertinį aktą; 2) tyrimo protokolo dalis dėl prekės Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodo nustatymo naikintina kaip nepagrįsta. Tyrimo protokole nurodytos prekės paskirtis - kvapnusis vanduo, taip nurodoma ir šios prekės kilmės sertifikate, prekės importo deklaracijoje nurodytas KN kodas 33030090, taigi ši prekė nesusijusi su skutimosi procesu ir neatitinka ML nurodytos paskirties, be to, neaišku, kuo remiantis, atsakovas padarė tokią išvadą; 3) MD prie FM 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. 1A-4.14-352 naikintinas todėl, kad atsakovas neišnagrinėjo dalies skundo argumentų ir dėl jų nepasisakė, taip pat nepasisakė dėl prieštaringų tyrimų rezultatų ir neatsižvelgė į tai, kad ML prekės KN kodą nustatė formaliai.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 33 – 34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad jog, laboratorijai atlikus kosmetinio kvepiančiojo vandens „Raspberry“, pagaminto Ukrainoje, OOO „Evroparfum“, tyrimą, 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolu Nr. 7T0402 nustatyta, jog tyrimui pateikto kosmetinio kvepiančiojo vandens „Raspberry“ KN kodas - 3307 10 00. Laboratorija pagrįstai vadovavosi Komisijos 2006 m. spalio 17 d. reglamentu (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (2006/C50/01). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punktas nustato, jog, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik ML arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Pareiškėjui nepateikus muitinei kitos kompetentingos tyrimų laboratorijos išvados, nėra pagrindo abejoti ML atliktu prekės klasifikavimu. Nesutiko, kad skundžiamu protokolu ML paneigė anksčiau surašytą ekspertinį aktą, kadangi jokių ekspertinių aktų ar protokolų, kuriais tai pačiai prekei būtų nustatytas kitoks kodas, nepateikta.

Atsakovas Muitinės laboratorija atsiliepimu į skundą (b. l. 53-54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad jog, vadovaujantis MD prie FM generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. lB-498 patvirtintų Ekspertinių tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2.3 ir 41 punktais, nesutikdamas su tyrimo dokumente pateiktais duomenimis, tyrimo dokumentą turi teisę apskųsti tik tas asmuo, kuris kreipiasi į ML, prašydamas atlikti tam tikrus tyrimus ir jam surašomas tyrimo dokumentas. Skundžiamas 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolas Nr. 7T0402 išduotas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pagal jos 2007 m. liepos 17 d. prašymą ištirti aviečių kvapo kosmetinį vandenį „Raspberry“. Bendrovė neturi teisinio pagrindo apskųsti šį tyrimo protokolą Nuostatų 41 punkte nustatyta tvarka, o pats tyrimo protokolas Nr. 7T0402 išduotas pagrįstai, jame pateikta informacija teisinga ir teisėta, todėl jį naikinti Nuostatų 39 punkte nustatyta tvarka nėra pagrindo. Vadovaujantis Nuostatų 1 punktu, ML turi teisę pasisakyti dėl atitikties tiek Lietuvos Respublikos, tiek kurios nors ES valstybės narės denatūravimo formulėms, nes ekspertiniais tyrimais siekiama nustatyti prekės nacionalinį papildomą kodą. Kadangi aviečių kvapo kosmetinio vandens tyrimai parodė, kad jo sudėtyje etilo alkoholis sudaro 60 % tūrio, šiam produktui pagal Akcizų įstatymo 10 ir 24 straipsnius taikomas akcizas ir jam priskiriamas nacionalinis papildomas kodas (X107), kurį nustatydama, ML privalo žinoti tiek Lietuvos Respublikos teisės aktus, apibrėžiančius akcizo lengvatos taikymą, tiek kitų valstybių narių denatūravimo reikalavimus ir teikti išaiškinimus dėl atitikimo/neatitikimo jiems, tad laboratorija, surašydama skundžiamą tyrimo protokolą, neperžengė savo kompetencijos ribų, jame nenagrinėjo teisės aktų, o tiesiog juos taikė ir atsakė į inspekcijos pateiktus klausimus. Tyrimo protokole nurodyto produkto „Raspberry“ priskyrimas Kombinuotosios nomenklatūros 3303 10 90 subpozicijai („Preparatai, naudojami prieš skutimąsi, skutimosi metu arba po skutimosi“) yra teisingas, nes šis produktas pagal jo etiketės duomenis naudojamas kaip odai gaivumą po skutimosi suteikiantis produktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 56) prašė pareiškėjo skundą atmesti MD prie FM atsiliepimo argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai paaiškino, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo skyriaus specialistams 2007 m. liepos 12 d. atlikus UAB „Tukky“, užsiimančios didmenine prekyba kosmetiniais skysčiais, operatyvų patikrinimą, sandėlyje, esančiame Gudelių g. 9, Vilniuje, buvo inventorizuoti kosmetiniai skysčiai ir, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 226 patvirtintų Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų laboratorinių bandinių paruošimo taisyklių 3 punktu, paimtas kvapniojo vandens avietė „Raspberry“ mėginys, siekiant nustatyti, ar skystyje esantis etilo alkoholis atitinka Akcizų įstatymo 26 straipsnio reikalavimus denatūruotam etilo alkoholiui, kuriam netaikomas akcizas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 78-83) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1, 4 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, 14, 15 dalimis, konstatavo, kad su skundu į administracinį teismą asmuo gali kreiptis tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) tuo atveju, jeigu buvo pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; 2) jei ginčas kilo viešojo administravimo srityje dėl (3) viešojo administravimo subjekto priimto (4) individualaus ir(ar) administracinio akto teisėtumo. Teismas, atsižvelgęs į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. d. įsakymu Nr. 1B-220 patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų 1 punkte, 7.1 ir 8.1 punktuose paminėtas Muitinės laboratorijos funkcijas, padarė išvadą, kad Muitinės laboratorija teikia viešąsias paslaugas, todėl jos veiksmai gali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginčijami, įskaitant ir skundus teismui. Pareiškėjas skundžia teismui tyrimo protokolą, kurį formaliai galima laikyti individualiu aktu, teigdamas, kad šis aktas pažeidžia jo teises, kadangi protokolu pagrindu mokesčių administratorius gali jai apskaičiuoti papildomai mokėtinus mokesčius. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas tyrimo protokolas surašytas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 17 d. užsakymo Nr. (16.1-16)-46-2400 pagrindu, todėl vadovaujantis Nuostatų 41 punktu ir 2.3 punktu, ginčyti šį aktą turi teisę tik paminėta institucija. Pareiškėjui tokia teisė atsirastų kuriai nors viešojo administravimo institucijai priėmus administracinį aktą, pažeidžiantį pareiškėjo subjektines teises, gi nagrinėjamu atveju tyrimo protokolas nei pareiškėjo skundo padavimo teismui metu, nei vėliau pareiškėjo teisių nėra pažeidęs, be to, pati Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažįsta, kad tyrimo protokolo išvada nėra kategoriška ir pareiškėjui papildomus mokesčius priskaičiuoti pagrindo nėra. Teismas nurodė, kas Muitinės laboratorija, nustatydama prekės kodą, vadovavosi 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifų I priedą bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2007) bei Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (2006/C 50/01). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vien tik ta byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo prekė jos kilmės sertifikate įvardijama kaip saldžiakvapis vanduo, nėra ir negali būti pakankamu pagrindu šią prekę laikyti kvapiuoju vandeniu bei ją klasifikuoti TARIC klasifikatoriaus 3303 00 90 subpozicijoje. Teismas padarė išvadą, kad ginčo prekė yra ne tualetinis vanduo, o preparatas, naudojamas po skutimosi, todėl jis turi būti klasifikuojamas būtent šioms prekėms („Preparatai, naudojami prieš skutimąsi, skutimosi metu arba po skutimosi“) nustatytu TARIC kodu, t. y. 3307 10 kodu. Teismas konstatavo, kad atvejus, kai ML atliekami prekių ekspertiniai tyrimai, nustato Nuostatų 1.1-1.4 punktai. Vadovaujantis Nuostatų 2.3 punktu, 5 punktu, laboratorija, nustatydama prekės nacionalinį papildomą kodą, privalo vadovautis tiek Lietuvos Respublikos teisės aktais, apibrėžiančiais akcizo lengvatos taikymą, tiek kitų valstybių narių denatūravimo reikalavimus nustatančiais teisės aktais ir turi teisę teikti išaiškinimus dėl atitikimo/neatitikimo jiems. Todėl Muitinės laboratorija, tyrimo protokole išsamiai atsakydama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus klausimus (ar skystis atitinka Akcizų įstatymo 26 straipsnio bei jį lydinčių teisės aktų nuostatas, ar skystis denatūruotas pagal kurios nors Europos Sąjungos šalies denatūravimo formulę, įvardinant šalį ir formulės numerį, nurodyti mėginyje esančio alkoholio koncentraciją bei jo KN kodą) neperžengė savo kompetencijos ribų. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tyrimo protokolo išvados prieštarauja ankstesnio analogiškos prekės 2007 m. birželio 29 d. tyrimo protokolo Nr. 7T0360 išvadoms. Teismas sutiko, kad tiek skundžiamą tyrimo protokolą, tiek 2007 m. birželio 29 d. tyrimo protokolą Nr. 7T0360 ML surašė atlikusi tos pačios prekės tyrimus, tačiau pažymėjo, jog tyrimai buvo atlikti pagal skirtingų subjektų užsakymus, kadangi nurodytais protokolais Muitinės laboratorija atsakė į užsakymuose suformuluotus skirtingus klausimus, akivaizdu, kad juose pateiktų išvadų turinys priklausė nuo klausimų turinio, todėl tyrimo protokoluose nurodytos išvados negalėjo būti identiškos viena kitai. Teismas pažymėjo, kad tyrimo protokole pateikiama išvada, lyginant ją su 2007 m. birželio 29 d. tyrimo protokolo Nr. 7T0360 išvada, yra tiesiog platesnės apimties ir ja atsakoma į daugiau klausimų. Atsižvelgus į nustatytą, teismas padarė išvadą, jog tiek skundžiamas MD prie FM 2007 m. rugpjūčio 28d. sprendimas Nr. 1A-4.14-352, tiek Muitinės laboratorijos 2007 m. liepos 19 d. tyrimo protokolas Nr. 7T0402 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti teisinio pagrindo nėra. Nepatenkinus pareiškėjos reikalavimų, teismas nepatenkino ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 88-92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Muitinės įstatymo 88 straipsniu, MD prie FM generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų 5.1 punktu, skundą dėl atitinkamo Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo turi teisę pateikti ne tik Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bet ir pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginče taikytinų teisės aktų sistemą, o dėl tos priežasties padarė nepagrįstą išvadą. Tyrimo protokole pateiktos išvados yra tiesiogiai taikytinos ne tik Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir pareiškėjui, kadangi tyrimo protokolas neatsiejamai gali sukelti tam tikras mokestines pasekmes pareiškėjui (Mokesčių administravimo įstatymo 19 str. 1 d. 3 p., 25 str. 1 d. 7 p.).

2. Teismo sprendimas užkerta kelią pareiškėjui ginčyti laboratorijos protokolą ateityje, jeigu dėl mokesčių administratoriaus veiksmų būtų imtasi priemonių apmokestinti pareiškėją remiantis protokolu. Protokolo apskundimui numatomas vieno mėnesio apskundimo terminas nuo protokolo įteikimo apeliantui dienos, todėl teismo teiginys, kad apeliantas neturi subjektinės teisės ginčyti protokolo išvadų, akivaizdžiai pažeidžia apelianto interesus.

3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-498 1 punktas nustato Muitinės laboratorijos kompetenciją. Muitinės laboratorija yra viešąsias paslaugas teikiantis subjektas, todėl remiantis Civilinio kodekso 2.41 straipsnio 2 dalimi, Viešojo administravimo įstatymu, bendraisiais administracinės teisės principais, gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie jai yra leidžiami (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).

4. Nei teismo sprendime nurodytas Akcizų įstatymas, nei Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-498 nesuteikia teisės Muitinės laboratorijai vertinti užsienio valstybių teisės aktų reikalavimų dėl etilo alkoholio denatūravimo reikalavimų.

5. Nėra jokio teisinio ryšio (jis nėra nurodytas ir teismo sprendime) tarp nacionalinio prekės kodo ir akcizo lengvatos taikymo.

6. Tiek protokolu Nr. 7T0360, tiek protokolu Nr. 7T0402 buvo pateikiamas atsakymas į klausimą, ar prekėje esantis etilo alkoholis atitinka bet kurios ES valstybės narės reikalavimus. Skirtumas tarp šių protokolų yra tas, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija uždavė vieną papildomą klausimą dėl KN kodo nustatymo, o į tą patį klausimą dėl etilo alkoholio denatūravimo Muitinės laboratorija pateikė skirtingus atsakymus, todėl teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai juos tyrė ir padarė nepagrįstas išvadas.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė teismui, kad prekės ženklinime (t. y. spausdinant etiketę) buvo padaryta klaida. Visiškai neaišku, kokiomis konkrečiomis teisės normomis remiamasi suteikiant pirmenybę klaidingam įrašui prekės etiketėje, lyginant su Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų patvirtintu prekės kilmės sertifikatu, t. y. dokumentu, kuriame pateiktus duomenis yra patvirtinusi užsienio valstybės institucija. Teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus.

8. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo byloje pateikto įrodymo — prekių importo deklaracijos, kurioje taip pat nurodytas KN kodas 33030090. Todėl sprendimas pažeidžia ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Muitinės laboratorijos išvada (dalyje dėl KN kodo nustatymo) taip pat buvo nemotyvuota ir nepagrįsta jokiomis konkrečiomis teisės normomis.

9. Muitinės departamento sprendimas neatitinka MD prie FM generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų 26.2 ir 26.3 punktų reikalavimų. Nagrinėdamas bylą, teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, t. y. visapusiškai neišnagrinėjo pateiktų įrodymų, netinkamai taikė bei aiškino byloje taikytinas materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), pažeidė ABTĮ 87 straipsnio reikalavimus sprendimo turiniui.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114 – 115) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundas paremtas tais pačiais argumentais, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti skundžiamame sprendime.

Atsakovas Muitinės laboratorija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116-118) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 112-113) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko Muitinės departamento atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino iš esmės remdamasis dviem pagrindiniais motyvais: pareiškėjas neturėjo teisės skųsti Muitinės laboratorijos 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolą; tyrimo protokolas buvo teisėtas bei pagrįstas.

Dėl teisės skųsti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą.

Nuostatų 41 punkte numatyta, kad asmuo nesutinkantis su tyrimo protokole nurodytu prekės kodu pagal muitinės naudojamas nomenklatūras, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo protokolo gavimo dienos gali jį apskųsti Muitinės departamentui Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo nustatyta tvarka. Interpretuojant šią nuostatą teigtina, jog tyrimo protokolas gali būti apskųstas bet kurio asmens, bet materialioji teisė į skundo patenkinimą galimai realizuotina tik tokiu atveju, kai, visų pirma, tyrimo protokolas konkrečiam asmeniui sukelia atitinkamus neigiamus teisinius padarinius, t. y. pažeidžia turimas teises arba įstatymų saugomą interesą. Muitinės laboratorijai 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolu pakeitus ginčo prekės Kombinuotosios nomenklatūros kodą, pasikeitė mokestinė - teisinė situacija pareiškėjo importuotų prekių atžvilgiu, o tai reiškia, esant kompetentingos institucijos sprendimui, pareiškėjo pareigų apimties padidėjimą, nei įvežus prekes pagal pirminį Kombinuotosios nomenklatūros kodą. Vadinasi, uždaroji akcinė bendrovė „TUKKY“ turėjo ir materialiojo reikalavimo teisę dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo bei Muitinės departamento sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo.

Šią poziciją įtvirtina ir Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatai pagal kurių 5.1 punktą nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos (Muitinės laboratorija yra specialioji įstaiga – Muitinės laboratorijos nuostatų 1 p.) ar jos pareigūno sprendimą, susijusį su Europos Bendrijos muitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino Nuostatų 2.3 punktą, kadangi šis punktas apibrėžia ne „asmens“ sąvoką vartotiną Nuostatuose. Čia žodis „asmuo“ teisėkūros subjekto pasirenkamas kaip trumpinys, siekiant supaprastinti teisės akte išdėstomas nuostatas, vengiant ilgesnio žodžių darinio (juridiniai ir fiziniai asmenys). Tai juridinės technikos aspektai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad, jei tyrimo protokolas surašomas juridinių ar fizinių asmenų (asmenų) prašymu, tik asmuo (juridinis ar fizinis asmuo) pareiškęs tokį prašymą galėtų jį skųsti. Pasisakant priešingai būtų paneigta konstitucinė kiekvieno asmens teisė pasinaudoti teise į teisminę gynybą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų teisės aktų apskundimo. Tik įstatymų numatytais atvejais, kai pirminis teisės aktas yra pagrindas priimti paskesnį teisės aktą, tiesiogiai turintį įtakos asmens teisinei padėčiai, turėtų būti skundžiamas paskesnis teisės aktas, bet sprendžiant ginčą kartu vertintinas ir pirminis, lėmęs išvestinio teisės akto priėmimą.

Dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo ir Muitinės departamento sprendimo.

Muitinės laboratorija 2007 m. liepos 18 d. atliko tyrimą ir tyrimui pateiktam objektui suteikė kitą nei buvo Kombinuotosios nomenklatūros kodą. Toks sprendimas, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtinta ir turi įtakos bendrovės pareigoms santykiuose su valstybe.

Pareiškėjo tvirtinimu, įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją prekės Kombinuotosios nomenklatūros kodo pakeitimas iš vieno į kitą atliktas vadovaujantis tik prekės aprašymu ant etiketės, tačiau tokia argumentacija niekuo neparemta. Iš Muitinės laboratorijos 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolo akivaizdu, jog tyrimas atliktas naudojant tokius metodus, kaip analizė dujų chromatografu, etilo alkoholio kiekio nustatymas spiritometru bei atsižvelgta į pačios prekės paskirtį. Tyrimo rezultatai gauti sprendžiant ne vien tik iš pakuotės bei prekės apibūdinimo, bet ir atliekant prekės turinio analizę, t. y. atlikta veiksmų visuma, lėmusi prekės Kombinuotosios nomenklatūros kodo pakeitimą.

Kita vertus, teismas neturi pagrindo netikėti Muitinės laboratorijos išvadomis, nes taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punktas).

Vadinasi, vienas iš įrodymų, objektyviai galėjusių ir turėjusių padėti pagrįsti subjektyvią pareiškėjo poziciją dėl neteisingo Kombinuotosios nomenklatūros kodo suteikimo tirtai prekei bei neigti Muitinės laboratorijos 2007 m. liepos 18 d. padarytas išvadas, galėjo būti nešališkos, atitinkamos kompetentingos institucijos kitokios tyrimo išvados dėl suteikimo ginčo prekei Kombinuotosios nomenklatūros kodo. Tačiau minėtas įrodymas nebuvo pateiktas nei ginčą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, nei teisme. Vien pareiškėjo paaiškinimai dėl neteisingo prekės kodo nėra pakankamas faktinis pagrindas, suponuojantis reikalavimų tenkinimą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl Muitinės laboratorijos 2007 m. liepos 18 d. tyrimo protokolo abstraktaus pobūdžio bei teisiškai nereikšmingi.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog Muitinės departamento sprendimas neatitinka MD prie FM generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų 26.2 ir 26.3 punktų reikalavimų. Šis teiginys nepatvirtintas įrodymų visuma.

Muitinės departamento 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodoma, kokia išvada padaryta Muitinės laboratorijos, kokiais teisės aktais remiantis išvada priimta, pažymima apie pareiškėjo skundą bei jo turinį dėl Muitinės laboratorijos išvados. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina apie sprendimo sudėtinės dalies, laikytinos aprašomąja dalimi, buvimą.

Nekyla abejonių ir dėl motyvuojamosios dalies buvimo. Muitinės departamentas šią dalį išskiria ir joje išdėsto, kada atliekami prekių ekspertiniai tyrimai bei kokiais teisės aktais vadovautis Muitinės laboratorija privalo. Akcentuojama teisinė bazė lemianti pareigą remtis Muitinės laboratorijos išvadomis tiek pačiam Muitinės departamentui, tiek kitoms institucijoms. Reziumuojama, kodėl pareiškėjo skundas dėl Muitinės laboratorijos išvados negali būti patenkintas, todėl nekyla visiškai jokių abejonių, jog Muitinės departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, paisė MD prie FM generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų 26.2 ir 26.3 punktuose esančių taisyklių.

Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, atliekant korektūrą tik sprendimo motyvuojamoje dalyje, liečiančioje pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „TUKKY“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.