Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-24 · Civilinė byla Nr. 2S-2065-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-24
Bylos Nr.
2S-2065-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Skolininkas
R. K.
Kreditorius
UAB „Žemės vystymo fondas 7“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2065-413/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vitalijus Krivičius;
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; (S) 122.2.; 122.3.122.4.;110.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 20l1 m. liepos 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-1088-831/2011 pagal kreditoriaus UAB „Žemės vystymo fondas 7“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas 7“ kreipėsi į teismą prašydamas išieškoti iš skolininkės R. K. 3 684,01 Lt skolą už privačios žemės nuomą, 154,10 Lt skolą už žemės mokestį, 1 381,72 Lt delspinigius, 8,54 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 39 Lt bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimams užtikrinti kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimų sumai areštuoti skolininkės turtą ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Nurodė, jog skolininkė ilgą laiką vengia grąžinti skolą, į raginimą grąžinti skolą nereaguoja, todėl, jo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (b.l. 1-2).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino ir reikalavimų užtikrinimui areštavo 5 219,83 Lt vertės skolininkės R. K. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priklausančius jai nuosavybės teisėmis ar tokio dydžio jo dalis bendrose nuosavybėse su kitais asmenimis, esančius pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant skolininkei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo 5 219,83 Lt vertės skolininkės R. K. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, bankams uždraudžiant tokio dydžio piniginėmis lėšomis atlikti finansines operacijas, išskyrus mokėjimus kreditoriui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismas grindė tuo, kad kreditorius pareiškė skolininkei labai didelį piniginį reikalavimą, pareiškėjo reikalavimas nėra niekuo iš anksto užtikrintas, skolininkė vengia savo prievolę įvykdyti. Teismo nuomone, šios aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad skolininkė, siekdama išvengti skolos grąžinimo, gali imtis veiksmų, dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas gali žymiai pasunkėti ar tapti negalimu (b.l. 9-10).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė R. K. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti (b.l. 22-23). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad: 1) Teismas, nuspręsdamas nepranešti skolininkei apie kreditoriaus prašymo nagrinėjimą, nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo skolininko teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, reikšti prieštaravimus, pateikti prašymus, įrodymus ir tuo pažeidė LR CPK 148 straipsnio nuostatas; 2) Teismas be jokio teisinio pagrindo skolininkės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorius nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei nenurodė, kuo pasireikš galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas jį įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas (kreditorius) UAB „Žemės vystymo fondas 7“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą (b.l. 21). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 1) Teismas teisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu ir tuo nepažeidė LR CPK 144 straipsnio nuostatų; 2) Teismas tinkamai rėmėsi LR CPK 148 straipsnio nuostatomis ir nepranešė skolininkei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba galėjo padaryti jį nebeįmanomu. Skolininkės skola kreditoriui yra yra didelė, grąžinti skolą ji vengia jau ilgą laiką, į raginimus nereaguoja; 3) Kreditoriaus teiginiai dėl skolininkės susidariusios skolos yra pagrįsti įrodymais ir atitinkantys faktinę situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Byloje spręstina, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. LR CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Kreditorius pareiškė 5 219,83 Lt dydžio piniginį reikalavimą. Tokio dydžio reikalavimas fiziniam asmeniui pakankamai didelis, kas padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skolininkė prie atskirojo skundo nepateikė jokių įrodymų (duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, taip pat duomenų, kad kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo ir pan.), kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog ji paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekdamas užtikrinti kreditoriaus pareikšto piniginio reikalavimo įvykdymą, taikė areštą skolininkės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei lėšoms (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija skolininkės pareikštų reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkė. Šiais atvejais surasti ir aprašyti turtą pavedama antstoliui (CPK 147 str. 6 d.). Teismui neturint duomenų apie skolininkės areštuojamą turtą nutarties vykdymas pagrįstai buvo pavestas kreditoriaus pasirinktam antstoliui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentas, jog teismas nesant tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs skolininkei ir nesudarė jai galimybės teikti į bylą paaiškinimus ir įrodymus yra nepagrįstas. CPK 148 straipsnio 1 dalis (įstatymo nuostata galiojusi iki 2011-10-01) numatė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Šios normos nėra imperatyvios, o suteikia diskrecijos teisę teismui spręsti dėl pranešimo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą siuntimą skolininkui. Civilinio proceso kodekso normos suteikia galimybę skolininkui pateikti atskirąjį skundą, pagrindžiant jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacijos teise skolininkė pasinaudojo, tačiau papildomų duomenų atskirtajam skundui pagrįsti nepateikė.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimų nenustatyta, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Skolininkei išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstu jos prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, leisti atlikti tam tikrus su areštuotu turtu ar lėšomis susijusius veiksmus, taip pat ji gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininką yra laiduojama (CPK 148 str. 1, 2 d.).

Dėl skolininkės R. K. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 13,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus skolininkės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininkės į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš skolininkės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13,40 Lt (trylika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRamūnas Mitkus