Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. sausio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2009 m. sausio 13 d. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,88 promilės), nepasirinko saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į šalia važiavusią transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadindama dvi transporto priemones. Protokole nurodyta, kad tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 132 punktų reikalavimus.

II.

R. R. savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad alkoholio buvo vartojusi apie 30 min. iki įvykio, važiavo pirkti vaikui vaistų. Jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ( b.l. l ), pažeidėjos paaiškinimu (b.l. 10), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7), alkotesterio kvitu (b.l. 8), tarnybiniu pranešimu (b.1.5).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

R. R. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį. ATPK 126 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, o ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <..> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. R. vairavo automobilį, būdama neblaivi (jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,88 promilės), nepasirinko saugaus atstumo iki kito automobilio ir į jį atsitrenkė, apgadino abu automobilius, to neneigė ir ji pati. Pažymėtina, jog atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) <...> asmens, numato ATPK 127 straipsnio 3 dalis. Tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal šią teisės normą, kaip matyti iš jos dispozicijos, asmuo, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi padaryti vieną iš ATPK 127 straipsnio 1 bei 2 dalyse numatytų KET pažeidimų (sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ar apgadinimą). Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6846/2009, Nr. N575-3493/2009, Nr. N575-3259/2009, Nr. N575-3258/2009, Nr. N444-223/2009. Šiuo atveju nustatyta, kad pažeidėja, neblaivi vairuodama automobilį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Todėl jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, o ne ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį. Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo R. R. veika perkvalifikuota iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, naikintina.

Kadangi ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos (bauda nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų), o apeliacinės instancijos teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies nuostatas neturi teisės griežtinti administracinės nuobaudos, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarimas, iš dalies tenkinant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, naikintinas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas nutarimu taip pat išsprendė paimtų daiktų – automobilio „Mitsubishi Carisma", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinimo klausimą. Teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai R. R. sumokės paskirtą baudą, pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas ir į tai, kad šioje byloje R. R. inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „Mitsubishi Carisma", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.