Kauno apygardos teismo nutartis

2007-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-48-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-27
Bylos Nr.
1A-212-48-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nukentėjusysis
G. I.
Advokatai
Vytautas Gineika, Osvaldas Radimonis
Pranešėjas: R. Aikevičius Baudž. byla Nr.1A- 212-48/07

Teisėjas: R . Klimaitis Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.6.3.4.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo mėn.27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam G. I., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimoniui, civilinio atsakovo atstovei Irenai Giedraitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. I. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007m. sausio 19d. nuosprendžio, kuriuo Ž. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. atleistas.

Nukentėjusiajam G. I. pripažinta teisė į civilinį ieškinį, ieškinio dydžio klausimą nagrinėjant civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. kaltinamas tuo, kad 2006m. gegužės 26d., apie 8 val., A. G.-Giedriaus gimnazijos, esančios Jurbarke, (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį G. I., gim. 1989-01-23, į veidą tuo padarydamas pogleivinę kraujosruvą ir sumušimą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kairio viršutinio žandikaulio kandžio defektą, nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis G. I. apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl Ž. T. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis buvo pažemintas, turėjo ištverti didelį fizinį skausmą, buvo sugadintos vasaros atostogos. Dėl dvasinio sukrėtimo kreipėsi pas psichologus. Teigia, jog po patirto streso dingo noras bendrauti su aplinkiniais, nenorėjo lankyti mokyklos, todėl buvo priverstas pereiti mokytis į kitą mokyklą. Nukentėjusysis nurodo, jog visos aplinkybės yra įrodytos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Apeliantas teigia, jog su jo pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies sutiko sumokėti teisiamojo Ž. T. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė V. T.. Ji sutiko sumokėti 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo pareikštą ieškinį, nurodydamas, kad yra pareikštas nukentėjusiojo civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas teigia, jog tokio reikalavimo nėra pareiškęs. Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai nurodė, jog nėra duomenų, kad jis būtų lankęsis pas psichologą. Teigia, kad tokie duomenys byloje yra. Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo ginti nukentėjusiojo interesus, nes įstatymų leidėjas tik išimtinais atvejais numato, kada teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį baudžiamojoje byloje. Prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priteisti iš bendraatsakovų Ž. T. įstatyminių atstovų R. T., V. T. ir Jurbarko A. G.-Giedriaus gimnazijos padarytai neturtinei žalai atlyginti 8000 litų atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusysis G. I., jo atstovas ir prokuroras prašė skundą patenkinti, Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. T. gynėjas prašė nukentėjusiojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Nukentėjusysis G. I. neginčija Ž. T. kaltės klausimo, todėl byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t.y. civilinio ieškinio dėl padarytos neturtinės žalos klausimas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nuosprendyje nurodė, kad be papildomos medžiagos tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo negalima. Taip pat nurodė, jog G. I. ligos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų lankęsis pas psichologą, nenustatyta, kiek turėjo įtakos ankstesni du nukentėjusiojo sužalojimai. Todėl teismas pripažino nukentėjusiajam G. I. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta išvada nesutinka.

Civilinio atsakovo A. G.-Giedriaus gimnazijos atstovė I. G. tvirtina, jog dėl to įvykio minėtoje gimnazijoje nėra mokyklos kaltės. Ji teigė, jog pertraukų metu mokytojai budi, tačiau koridoriai ilgi, ir mokytojai negali pastebėti visų atvejų, kai kas atsitinka.

Iš 3GA klasės mokinio Ž. T. charakteristikos matyti, kad jis reikšdamas savo nuomonę, bei stengdamas ją apginti, kartais sureaguoja impulsyviai. O iš liudytojų M. J., R. F., M. S. parodymų seka, kad konfliktas tarp Ž. T. ir G. I. vyko trumpai. Todėl natūralu, kad mokytoja galėjo ir nepamatyti tarp mokinių įvykusio staigaus konflikto. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. G.-Giedriaus gimnazijos kaltės dėl 2006-05-26 įvykio mokykloje nėra. Todėl šiuo atveju neturtinė žala, vadovaujantis LR CK 6.283 str.1d., priteistina iš Ž. T..

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia LR CK 6.250 str. 1d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Ž. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas stresas, patyrė depresiją, fizinį skausmą, jam dingo noras bendrauti su aplinkiniais, jis nenorėjo lankyti mokyklos, buvo pažemintas, todėl buvo priverstas pereiti mokytis į kitą mokyklą, buvo sugadintos vasaros atostogos, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau jo prašomas dydis yra aiškiai per didelis.

Įvertinus, jog nukentėjusysis G. I. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, konfliktas įvyko spontaniškai, aiškinantis santykius bei suduodant vieną smūgį bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais neturtinės žalos dydis mažinamas iki 5000 Lt.

Nukentėjusysis G. I. apeliaciniame skunde nurodė, jog civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia, todėl jam nepripažintina teisė į civilinio ieškinio nagrinėjimą civilinio proceso tvarka.

G. I. skunde nurodyti motyvai apie tai, kad jis yra lankęsis pas psichologus, yra teisingi, nes tai matyti iš prie bylos prijungto išrašo iš medicininių dokumentų. G. I. psichologės R. B. buvo konsultuojamas 2006-10-09 bei 2006-11-09. Todėl teismo nuosprendyje nurodyti teiginiai, kad nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų lankęsis pas psichologą, prieštarauja bylos medžiagai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 d., 328 str., 1 d. 4 p.,

nutarė:

pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007m. sausio 19d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nukentėjusiajam G. I. buvo pripažinta teisė į civilinį ieškinį, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš Ž. T. nukentėjusiojo G. I. naudai 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti, o taip pat priteisti 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) Lt nukentėjusiojo turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Romas AikevičiusTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis