- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-12
- Bylos Nr.
- I-10537-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04073-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. O. M.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, susipažinusi su pareiškėjos A. O. M. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-08-11 teisme gautas pareiškėjos A. O. M. skundas, kuriame prašoma įpareigoti panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2015-07-28 raštą Nr. 17P-257-(7.4.8) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos skundus.
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-08-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-441-13 yra pasisakęs, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus (Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (Teismų įstatymo 85 straipsnio 4 dalis). Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti išvadas ir konsultacijas teisėjų etikos klausimais (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1-6.4 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-441-13).
Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti jos raštą negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl to pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos A. O. M. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjai.
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.