Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-01 nutarties, kuria A. P. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 2 d., t. y. įtariamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – Valstybinės kelių transporto inspekcijos Panevėžio regiono departamento Panevėžio kontrolės skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas bendrai su Valstybinės kelių transporto inspekcijos Panevėžio regiono departamento Panevėžio kontrolės skyriaus vyresniuoju inspektoriumi K. J., 2008 m. liepos 30 d. tarnybiniame automobilyje „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A 10 kelio 50 kilometre savo naudai, tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d. pažeidimus pažeidusio R. H. reikalavo 600 Lt kyšio bei, tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos 31 d. 11 val. 40 min. tarnybiniame automobilyje „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje priešais prekybos centrą „Rožynas“, adresu Piniavos sk. 10 Panevėžys, tiesiogiai savo naudai priėmė iš R. H. 600 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už R. H. nenubaudimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 148 str. 1 d.

2008-07-31 11 val. 40 min. A. P. buvo sulaikytas. Skundžiama 2008-08-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas dviems mėnesiams, nustatant šias arešto sąlygas: nuo 20 val. iki 17 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; nebendrauti su K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje.

Nėra jokio teisinio pagrindo taikyti jam kardomąją priemonę, nes pats kyšio davėjas R. H. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu patvirtino, kad jis nesusijęs su jam inkriminuojama nusikalstama veika. R. H. parodė, kad bendraujant su K. J., perduodant kyšio dalyką, jis (A. P.) nedalyvavo. Todėl nėra jokio faktinio pagrindo jį įtarti bendrininkavus su K. J..

Nurodo, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad asmuo yra susijęs su nusikalstama veika, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jo galimą prisidėjimą prie K. J. veikos, o jokie kiti įtarimai jam nepareikšti. Parinkdamas procesinę prievartos priemonę teismas visiškai nevertino to, kad jis nėra teistas. Formalus aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas pagrindas parinkti jam vieną iš griežčiausių kardomųjų priemonių. Be to, teismas nutartyje nepasisakė, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Teismo posėdyje įtariamasis bei gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 121 str. 2 d. numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Pagal BPK 121 str. 4 d. skiriant bet kurią kardomąją priemonę turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

Šiuo atveju A. P., kuris iš esmės pagal šiuo metu esančius duomenis baudžiamojoje byloje charakterizuojamas teigiamai (dirbantis, neteistas), įtariamas padaręs tyčinį, apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę nei 1 metai. Veika, kuria jis įtariamas, yra pavojinga visuomenei, nes ja padaroma didelė žala valstybei bei valstybės tarnybos interesams. Nors įtariamasis A. P. neigia įtarimą, tačiau šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje duomenų, leidžiančių A. P. įtarti padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakanka. Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet iš esmės tik renkami tyrimui reikšmingi duomenys, maksimaliai turi būti apribota galima įtariamojo bei su juo susijusių asmenų įtaka ikiteisminiam tyrimui, bei įvertinus įtarime nurodytos veikos sunkumą ir pasekmes, galima daryti išvadą, kad kardomoji priemonė A. P. galėjo būti skiriama, o parinktoji kardomoji priemonė – namų areštas, nėra akivaizdžiai per griežta. Taip pat teismas pažymi, kad įstatyminė nuostata dėl kardomosios priemonės taikymo tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, taikoma konkrečiai tik suėmimui (BPK 122 str. 7 d.), todėl skirdamas kitas kardomąsias priemones teismas neprivalo dėl to pasisakyti.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio 2008-08-01 dėl kardomosios priemonės – namų arešto skyrimo metu įtariamasis A. P. sutiko su jam skiriama kardomąja priemone – namų areštu ir skirtinais įpareigojimais.

Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, namų arešto skyrimas įtariamajam A. P. šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja BPK nuostatoms, todėl naikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-08-01 nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Įtariamojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-01 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.