Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2023-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu (2024-08-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai, patvirtina kaltinamajam R. P. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V50“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore mažiausią – 1,66 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje esančiais pirmiau aptartais ir aprašytais rašytiniais įrodymais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad iki vairavimo gėrė alkoholį, vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas mažiausias 1,66 promilių neblaivumas). Todėl tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau paprašė esant galimybei baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės pinigų sumą leisti sumokėti dalimis per 3 metų laikotarpį laikotarpį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

R. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus ir teismui nepanaikinus teistumo. Taip pat nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams po 2023-11-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo (2024-08-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, o nusikalstamą veiką padarė 2025-06-14). 2025-06-16 duomenimis kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 8 kartus, iš kurių 5 kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, vieną kartą už automobilio vairavimą neturint teisės to daryti, vieną kartą už automobilio vairavimą neturint teisės to daryti ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,44 promilių girtumas), taip pat vieną kartą už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė metinės pajamų deklaracijos. Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat matyti, kad jis praeityje du kartus taip pat buvo trauktas baudžiamojon atsakomybė už vairavimą būnant neblaiviam (už jų padarymą teistumas išnykęs). Taigi pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo pavakare (16.08 val.), Vilniaus mieste, kur yra pakankamai judrus eismas, sukėlė eismo įvykį, o iš bylos medžiagos (Pagrindas. Pareigūnų kūno kamera daryto vaizdo įrašo apžiūros protokolas) automobilyje vežėsi keleivį ir tokiu būdu kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis vairavo pavojingai, dėl ko sukėlė eismo įvykį (kaip pats nurodė, prieš jį važiavę du automobiliai pradėjo stabdyti ir jis atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį). Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiui, į baudos bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2025-06-14, 16.22 val. iki 2025-06-15, 10.24 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai ir laikoma, kad neatlikta baudos bausmės dalis yra 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda.

Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis prašo paskirtą baudą sumokėti dalimis, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 18 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismas sprendžia, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti R. P. turi būti skirtinos trys baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise; numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis R. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,66 promilės girtumo), vairavo Vilniaus mieste, kai yra intensyvus eismas, su juo automobilyje buvo keleivis, kaltinamasis vairavo pavojingai, o tai patvirtina aplinkybė, kad jis sukėlė eismo įvykį. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors teistumas už dalį įvykdytų nusikaltimų išnykęs, tačiau teismas negali neatsižvelgti į tai, kad kaltinamasis praeityje du kartus teistas už vairavimą būnant neblaiviam, taip pat 2024 m. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą ne tik neturint teisės vairuoti, bet ir būnant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,44 promilių girtumas, be to ir šiuo atveju vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad tai ne pirmas kartas, kai asmuo vairuoja neblaivus, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise 5 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Kadangi asmuo vairavo esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis R. P. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės – automobilio „Volvo V50“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. L.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad automobilis yra kito asmens, kuris minėtą automobilį kaltinamajam paliko, kad jis jį suremontuotų. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas nusprendžia išieškoti konfiskuotino turto vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, veikos padarymo metu buvo 2 200 Eur (skaičiuojant su PVM). Teismo nuomone, ši priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, nes būtina be kita ko bausmės prevenciniams tikslams pasiekti ir yra proporcinga padarytai veikai, nėra per griežta ir neteisinga.

Kaltinamasis prašė leisti sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą dalimis per trejus metus.

Pasisakant dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis, pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nei nuosprendyje, nei teismo baudžiamajame įsakyme nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai. Nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors BVK yra numatyta baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, tačiau turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Todėl teismas šį kaltinamojo prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

Kadangi nusikalstama veika padaryta stipriai apsvaigus nuo alkoholio ir tai ne pirmas kartas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas 2 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiui, į baudos bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025-06-14, 16.22 val. iki 2025-06-15, 10.24 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta baudos bausmės dalis yra 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. P. valstybės naudai automobilio „Volvo V50“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, BK 72⁵ straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant jį 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3488-1133/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.