- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- A-556-2410-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Ignalinos rajono savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi su skundu (b. l. 2-3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“.
Pareiškėjas nurodė, kad Ignalinos rajono savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-15 išrinko į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui 2 atstovus – Valstiečių liaudininkų partijos narį ir Krikščionių demokratų partijos narį. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nustatyta, kad asociaciją steigia savivaldybių, kurios nori būti asociacijos narėmis, steigiamasis atstovų suvažiavimas. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios ne visos dešimties (daugiau kaip 5). Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus rinkimų rezultatus, daugiausia vietų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo Valstiečių liaudininkų partija, antroji pagal gautų vietų taryboje skaičių yra Lietuvos socialdemokratų partija (4 nariai). Taikant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnyje nustatytą mandatų skirstymo kvotą kiekvienam kandidatų sąrašui, antrasis sąrašas po Valstiečių liaudininkų partijos, kuriai atitenka didžiausioji dalijimo liekana, yra Lietuvos socialdemokratų partijos. Todėl, pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio nuostatas, į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ignalinos rajono savivaldybės tarybai 2007 m. rugpjūčio 21 d. teikimu Nr. 10-91(1.12.) buvo pasiūlyta artimiausiame tarybos posėdyje apsvarstyti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-15 pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Artimiausias Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2007 m. rugpjūčio 29 d., tačiau teikimo svarstymas nebuvo įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę ir taryba dėl šio teikimo nepriėmė jokio sprendimo. Prašymo pratęsti teikimo svarstymo terminą pateikta nebuvo. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 3 d. gavo tik Ignalinos rajono savivaldybės mero 2007 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. R2-1026-3.3, kuriuo pranešama, kad minėtas sprendimas teisės aktams neprieštarauja, ir prašoma teikimą atšaukti. Pareiškėjo nuomone, toks atsakymas pažeidžia Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas Vyriausybės atstovo teikimą svarstyti tarybos posėdyje, todėl nei meras, nei kitas asmuo vienasmeniškai negali nuspręsti tenkinti ar ne Vyriausybės atstovo teikimą. Be to, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, todėl apsvarsčius Vyriausybės atstovo teikimą turi būti priimtas tarybos sprendimas, o ne kitas dokumentas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17 – 18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Lietuvos savivaldybių asociacijos įstatų (patvirtinti 2005 m. gegužės 24 d. asociacijos narių atstovų suvažiavime) 4.3 punkte numatyta, kad atstovavimo savivaldybei norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat vienas asmuo nuo likusios ne visos dešimties (daugiau kaip 5). Paaiškino, jog Ignalinos rajono savivaldybės taryboje yra 25 nariai. Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos sąrašas turi 14 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija 4 mandatus, o kitos partijos dar po mažiau mandatų. Pažymėjo, jog svarstant atstovų rinkimo į savivaldybių asociacijos suvažiavimą klausimą minėti teisės aktai nebuvo pažeisti, nes kandidatais į atstovus buvo pasiūlyti Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos sąrašo bei Lietuvos socialdemokratų partijų nariai. Nurodė, kad pagal balsavimo rezultatus daugiau balsų gavo Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos sąrašo atstovai. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas gavo tik 7 balsus iš 24 dalyvavusių posėdyje. Kiti du kandidatai, atitinkamai 22 ir 17 balsų. Atsakovo manymu, dėl to priimtas sprendimas neprieštarauja teisės aktams, jis buvo priimtas remiantis Tarybos reglamentu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 34-36) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“.
Teismas nurodė, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus rinkimų rezultatus daugiausia vietų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo Lietuvos valstiečių liaudininkų partija – 12 narių, antroji pagal gautų vietų taryboje skaičių yra Lietuvos socialdemokratų partija – 4 nariai. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose, turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Kaip yra apskaičiuojama kvota renkant atstovus į Lietuvos savivaldybių asociaciją, minėtas įstatymas nenumato. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, taikytini Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų 83 straipsnis ir Seimo rinkimų įstatymo nuostatų 89 straipsnis. Iš šių įstatymų nuostatų matyti, kad Lietuvoje yra įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema. Šioje sistemoje yra dvi pagrindinės proporcinio atstovavimo balsų skaičiavimo sistemos: kvotų (gautų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skaičiaus ir gaunama rinkimų kvota, tada kiekvienos partijos gautas balsų skaičius dalijamas iš šios kvotos ir gaunamas mandatų skaičius parlamente) ir d’Hondto (kiekvienos partijos gautas balsų skaičius dalijamas iš 1, 2, 3 ir t. t., tada iš gautų dalmenų atrenkama tiek didžiausių, kiek yra mandatų, ir mandatai partijoms padalijami pagal didžiausių dalmenų skaičių). Taikant minėtų įstatymų analogiją, kvotos, renkant atstovus į savivaldybių asociacijos suvažiavimą, turi būti skaičiuojamos remiantis proporcinės rinkimų sistemos principu. Šiuo atveju vietų taryboje skaičius (25) dalijamas iš atstovų skaičiaus (2), todėl vienam mandatui tenka 12,5 vietos taryboje. Atsižvelgiant į proporcinės sistemos principą mandatai turi būti paskirstyti tarp didžiausią skaičių vietų (atstovų skaičių) turėjusių partijų, įskaitant liekaną, kuri liko po pirmojo skaičiavimo etapo, pradedant didžiausia. Didžiausią liekaną pagal atstovų taryboje skaičių turi Lietuvos socialdemokratų partija (4), o ne Krikščionių demokratų partija (2). Teismas konstatavo, kad Ignalinos savivaldybės taryba, išrinkdama Valstiečių liaudininkų partijos ir Krikščionių demokratų partijos narį, pažeidė įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio 2 dalį. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje teikime pasiūlė, kad Ignalinos rajono savivaldybės 2007 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-15 būtų apsvarstytas artimiausiame Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Šis teikimas savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstytas nebuvo. Prašymo pratęsti svarstymo terminą savivaldybė Vyriausybės atstovui nepateikė. Į Vyriausybės atstovo teikimą atsakė mero pavaduotojas, einantis mero pareigas, kuris yra kitas savivaldybės administravimo subjektas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimą.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 43 – 44) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų partijų atstovai į Ignalinos rajono savivaldybės tarybą buvo išrinkti pagal šių partijų koalicijos priešrinkiminį jungtinį sąrašą. Jungtinis sąrašas pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 40 straipsnį laikomas vienu sąrašu ir prilygsta atskiros partijos sąrašui. Kadangi sprendime konstatuota, jog kvotos, renkant atstovus, turėjo būti skaičiuojamos pagal atskiras partijas, įeinančias į jungtinį sąrašą, liekana pagal atstovų taryboje skaičių sprendime nurodyta neteisingai.
2. Koalicijos liekana pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ nustatytą kvotą yra 4 (14 mandatų – 10 kvota). Todėl teismo teiginys, kad didžiausią liekaną turi Lietuvos socialdemokratų partija (4), neatitinka tikrovės. Koalicijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos liekanos yra lygios, todėl atstovų išrinkimo į Savivaldybių asociaciją rezultatus lėmė tarybos narių balsavimas. Proporcinė rinkimų sistemos ir atstovavimo principai pažeisti nebuvo.
3. Savivaldybių atstovų į asociacijos suvažiavimą rinkimo kvota nustatyta įstatyme „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“, todėl taikyti mandatų paskirstymo metodiką atstovų rinkimui yra neteisinga.
4. Nepagrįstas teismo argumentas, jog mero atsakymas dėl Vyriausybės atstovo teikimo pateiktas pažeidžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą, nes sprendimą turėjo priimti taryba. Mero 2007 m. rugpjūčio 28 d. rašto nėra pagrindo laikyti sprendimu, nes jame tik prašoma atšaukti Vyriausybės atstovo 2007 m. rugpjūčio 21 d. teikimą. Galimybės pateikti teikimą svarstyti tarybos 2007 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje nebuvo, kadangi tarybos posėdžio sprendimo projektai ir kita medžiaga jau buvo parengta ir pateikta tarybos nariams prieš 7 dienas iki posėdžio Savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Svarstyti teikimą kitame posėdyje nebuvo prasmės, kadangi 2007 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės atstovas pateikė prašymą teismui.
5. Teismas, panaikinęs 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-15, pripažino neteisėtu abiejų atstovų išrinkimą, kai tuo tarpu dėl Valstiečių liaudininkų ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos atstovo išrinkimo neteisėtumo nepateikiami jokie argumentai ar įrodymai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 49 – 50) prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra paremti teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis ginčo teisinį santykį, be to, atsakovas neteisingai nurodo, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 40 straipsnį jungtinis partijų sąrašas prilygsta atskiros partijos sąrašui. Pagal šią normą numatyta galimybė kelioms partijoms jungtis į vieną kandidatų sąrašą, bet tai nereiškia, kad šis sąrašas galėtų būti laikomas atskiros partijos sąrašu.
2. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ normas, kvotos yra skirstomos ne jungtinių sąrašų gautoms vietoms tarybose, o rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose.
3. Nei vienos partijos tarybos narių skaičius neleidžia sudaryti sveiko dalmens skaičiaus, todėl mandatams paskirstyti naudojamos tik liekanos, kurios surašomos pradedant didžiausiąja: didžiausia liekana (12:13 = 0,92) tenka Valstiečių liaudininkų partijai, kita pagal dydį (4:13 = 0,31) tenka Lietuvos socialdemokratų partijai, todėl išrinkus kitos partijos narį yra pažeista proporcinė rinkimų sistema.
4. Atsakovo nurodomas atstovų rinkimo į Savivaldybių asociacijos suvažiavimą liekanų skaičiavimo būdas (metodas) nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
5. Sprendimą dėl Vyriausybės atstovo teikimo turėjo priimti savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje arba atsakovas turėjo galimybę prašyti Vyriausybės atstovą pratęsti svarstymo terminą, mero prašymas atšaukti teikimą nėra numatytas jokiuose teisės aktuose.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi (b. l. 58-63) paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nustatyta, kad asociaciją steigia savivaldybių, kurios nori būti asociacijos narėmis, steigiamasis atstovų suvažiavimas. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios nepilnos dešimties (daugiau kaip 5). Šis straipsnis taip pat nustato, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pagrįstai ginčą sprendė taikydamas įstatymo analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis), tai yra panašius teisinius santykius reglamentuojančius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo bei Seimo rinkimų įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnyje nenumatyta, kad savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų koalicijų gautoms vietoms tarybose. Įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl atsakovo teiginys, kad svarstant atstovų rinkimo į asociacijos suvažiavimą klausimą minėto įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2009 m. liepos 24 d. nutartimi (b. l. 90-94) Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atnaujino procesą administracinėje byloje.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos steigimo ir veiklos pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“, kurio 5 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį asociacija savo renkamas institucijas formuoja iš kandidatų, siūlomų proporcingai visoms savivaldybių tarybų rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms savivaldybių tarybose. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino rinkimus laimėjusių partijų (o ne koalicijų) atstovų proporcingą dalyvavimą savivaldybių asociacijos suvažiavime ir jos veikloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog plečiamai aiškinti įstatymo nuostatų nėra pagrindo, tad į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos (t. y. daugiausia vietų rinkimuose gavusių partijų) nariai. Iš Ignalinos rajono tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-15, kurį ginčijo pareiškėjas, matyti, kad į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą savivaldybės Tarybos įgaliojimų laikui buvo išrinkti: Valstiečių liaudininkų partijos narys B. R. ir Krikščionių demokratų partijos narys A. D. G. Šis atsakovo sprendimas yra individualus teisės aktas, skirtas dviem subjektams, taigi dėl kiekvieno iš jų tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti. Kadangi pagal Ignalinos rajono rinkimų apygardos Nr. 9 galutinius rinkimų rezultatus Valstiečių liaudininkų partija gavo daugiausia vietų, yra pagrindo manyti, kad teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dalyje dėl šios partijos atstovo išrinkimo į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą, esminiai pažeidė materialinės teisės normas (Įstatymo 5 str.) ir tai turėjo įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį asociacija savo renkamas institucijas formuoja iš kandidatų, siūlomų proporcingai visoms savivaldybių tarybų rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms savivaldybių tarybose, kurios įstoja arba jau yra įstojusios į asociaciją, jei suvažiavimas nenusprendžia kitaip. Vadinasi, nėra jokių abejonių, kad įstatymų leidėjas įtvirtino rinkimus laimėjusių partijų (o ne koalicijų) atstovų proporcingą dalyvavimą savivaldybių asociacijos suvažiavime ir jos veikloje.
Sprendžiant pagal administracinėje byloje esančius įrodymus nėra disputo, kad daugiausia vietų Ignalinos rajono savivaldybės taryboje gavo Lietuvos valstiečių liaudininkų partija, todėl jos atstovas B. R. (nepriklausomai nuo jo dalyvavimo partijų koalicijoje) pagrįstai bei teisėtai buvo išrinktas į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą (b.l. 8, 73 - 80). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimas, bei palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą, nenurodė, kodėl turėtų būti naikinama skundžiamo sprendimo dalis dėl B. R. išrinkimo į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą. Atsižvelgiant į paminėtas faktines bylos aplinkybes bei turint omenyje Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ įtvirtintas taisykles dėl atstovavimo savivaldybių asociacijos suvažiavime, skundžiamo sprendimo dalis dėl B. R. išrinkimo turėjo likti nepakeista. Taigi, sutiktina, jog netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas padarė įtaką galutinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo (2008 m. spalio 18 d.) priėmimui, todėl jis taisytinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-76/2007 (procesinio sprendimo kategorija 9.2) yra pažymėjęs, kad „Administracinių bylų teisenos įstatyme jokios nuostatos dėl bylos nagrinėjimo ribų po proceso atnaujinimo nėra, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atnaujintos bylos nagrinėjimas vis dėl to turėtų apsiriboti ribomis, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Tokią išvadą pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kai kuriose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 495 – 05)“.
Iš esmės tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2008 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008 (procesinio sprendimo kategorijos 124.4; 106.5; 124.2.9; 27.1) yra nurodęs, kad atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos nagrinėjimą Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byla bus nagrinėjama pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Procesas šioje administracinėje byloje buvo atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) ta apimti, kuri liečia Valstiečių liaudininkų partijos atstovo išrinkimą į savivaldybių asociacijos suvažiavimą. Kito atstovo atžvilgiu priimta negatyvi teismo sprendimo dalis irgi buvo analizuojama sprendžiant bylos proceso atnaujino klausimą, tačiau pastarojoje dalyje nenustatyta buvus padarytą esminių materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant. Atvirkščiai, pasisakyta, jog į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą turėjo būti renkami Valstiečių liaudininkų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos (t. y. daugiausia vietų rinkimuose gavusių partijų) nariai, o ne Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Taigi aptariamoje teismo sprendimo (plačiąja prasme) dalyje materialinės teisės normų taikymo pažaidų neaptikta, todėl atsižvelgiant į nuostatas dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą, paneigtina pareiga pasisakyti dėl kitos teismo sprendimo dalies, liečiančios A. D. G.
Prašyme atnaujinti procesą prašoma naikinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. priimtą sprendimą, tačiau galutinis procesinis sprendimas padaręs įtaką dalyvavusių byloje asmenų teisėms yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis. Todėl būtent jos atžvilgiu, nepaisant padarytos klaidos, ir atliktini atitinkami taisymai, šalinant materialinės teisės normų pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ignalinos rajono savivaldybės tarybos prašymą patenkinti iš dalies.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti:
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir atmesti Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje prašymą dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-15 „Dėl atstovų į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą“ panaikinimo ta apimtimi, kuri liečia B. R. išrinkimą į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.