Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-05-09 · Civilinė byla Nr. 2SP-1397-1025/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
2SP-1397-1025/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00850-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Suinteresuotas asmuo
T. S., E. M.
Išvadą teikia
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pareiškėjas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. S2-1397-1025/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00850-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.20 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 9 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienei, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, suinteresuotiems asmenims T. S. ir E. M., institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdui Rimkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymą suinteresuotiems asmenims T. S., E. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo leidimo skirti vidutinės priežiūros priemonės išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skirti vidutinės priežiūros priemones – atidavimą į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą vienerių metų laikotarpiu. Prašymą motyvuoja tuo, kad T. S. buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės – t.y. jis buvo įpareigotas vasaros ir mokslo metu lankyti Priekulės socialinių paslaugų centro užsiėmimus ir psichologo konsultacijas, 2014-2015 metais lankyti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją, mokytis teigiamais pažymiais, lankyti pamokas, laikytis mokinio elgesio taisyklių, dalyvauti užklasinėje veikloje, įpareigota mama kreiptis į vaikų psichiatrą dėl sūnaus sveikatos ištyrimo, rekomenduota šeimai lankyti psichologo konsultacijas. T. S. įpareigojimus vykdė dalinai, lankė Priekulės socialinių paslaugų centro užsiėmimus, tačiau gimnazijos nelanko, todėl mokosi nepatenkinamai, jo elgesys agresyvus, gydytas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vaikų skyriuje, įrašytas į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK dominančių vaikų apskaitą. 2015-05-19 Vaiko gerovės komisijos posėdyje nutarta siūlyti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo T. S.. 2015-11-17 teismas nutartimi netenkino prašymo skirti vidutines priežiūros priemones, todėl minimalios priežiūros priemonės buvo pratęstos. 2016-03-07 Klaipėdos rajono PK kreipėsi prašymu skirti T. S. vidutinės priežiūros priemones. 2015-2016 mokslo metų II trimestrą praleido 87 pamokas dėl nepateisinamų priežasčių, mokosi nepatenkinamai, elgesys agresyvus ir neprognozuojamas, terorizuoja bendraamžius ir mažesnius, psichologo ir socialinio darbuotojų konsultacijų nelanko. T. S. mama E. M. deda pastangas, tačiau jis piktybiškai elgiasi ir neklauso, todėl 2016-02-26 mama kreipėsi dėl jam vidutinės priežiūros priemonių skyrimo. Vaiko gerovės komisijoje T. S. elgėsi arogantiškai, nuomonės dėl vykimo į socializacijos centrą keitės, tai jis nenori važiuoti į socializacijos centrą, tai nori važiuoti į socializacijos centrą, kad tik nereikėtų gyventi kartu su mama ir eiti į tą pačią mokyklą. 2013-09-17 T. S. įrašytas į Klaipėdos rajono PK policiją dominančių vaikų apskaitą, nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti nuo 2011 metų vasaros.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas prašė tenkinti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo skirti T. S. vidutinės priežiūros priemones, tai yra atidavimą į vaikų socializacijos centrą. Motyvavo tuo, kad T. S. nesimoko, nelanko mokyklos, jam skirtos minimalios priežiūros priemonės yra neveiksmingos. Nemano, jog T. S. elgesys galėtų pagerėti.

Teismo posėdžio metu T. S. sutiko vykti į socializacijos centrą, kadangi nenori būti ir gyventi kartu su tėvais, nes mama ant jo nuolat pyksta, šaukia, nenori jo suprasti. Pas psichologą eiti vengia, nes visuomet kalbama tik apie jo elgesį, o jis norėtų, kad kalbėtų ir apie mamą. Mokyklos nelanko, nes nepatinka mokytis. Pripažino, jog turi žalingų įpročių – rūkymą.

Teismo posėdžio metu T. S. mama E. M. prašė tenkinti prašymą. Nurodė, jog sūnus jos neklauso, pamokų neruošia, į mokyklą neina. Tvirtino, jog imasi priemonių sūnų sudrausminti, paskatinti jį lankyti mokyklą, tačiau sūnus jos negirdi. Pažymėjo, jog pas psichologą Tomas eina tik kartu su ja, vienas jis niekada neina.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovas V. Rimkus teismo posėdžio metu paaiškino, jog minimalios priežiūros priemonės T. S. netinkamos, nes T. S. elgesys nepakito, o tik blogėja. Nesimoko, nelanko pamokų mokykloje yra agresyvus, gyvena „gatvėje“, tėvai jam neturi jokios įtakos, yra ignoruojami, vaikas nekontroliuojamas. Nors buvo paskirta pagalba visai šeimai, tačiau rezultatų teigiamų nėra. T. S. neturi atsakomybės ir pareigos jausmo, jam reikalinga kontrolė ir rėžimas, kadangi nėra kitų įstaigų, kurios galėtų užtikrinti vaiko drausmę, ugdytų atsakomybę ir pareigą, mano, kad tikslinga T. S. patalpinti į socializacijos centrą. Socializacijos centre baigs mokyklą, ugdys kitus socialinius įgūdžius, bus priverstas lankyti psichologo konsultacijas, todėl mano, jog bus pasiekti teigiami rezultatai T. S. atžvilgiu.

Liudytojas V. S. nurodė, jog dirba Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje socialiniu pedagogu ir taip pat yra T. S. klasės auklėtojas. Paaiškino, jog T. S. yra jo klasės auklėtinis 8 mėnesius. Paaiškino, jog T. S. pamokose sistemingai trukdo dirbti mokytojams, juos iškeikia, pamokose nedirba, į pamokas neatsineša priemonių, nors jas ir turi. Turi gabumų, tačiau užduotis atlieka ne iki galo, jo elgesys tik prastėja, ypač žmonių grupėse, klasėje. Į konsultacijas neateina, nededa jokių pastangų savo elgesiui pakeisti. Mama eina į konsultacijas.

Liudytoja J. L. paaiškino, jog dirba Priekulės socialinių paslaugų centre. Nurodė,jog T. S. elgesys socialinių paslaugų centre yra normalus, savanoriškai gamina maistą, dalyvauja grupės užsiėmimuose, nieko neįžeidinėja ir neužgaulioja. Žino, jog jis rūko, tačiau mano, jog tai nėra priežastis jo atiduoti į socializacijos centrą. Pritaria, jog T. S. reikalingas griežtumas, rėžimas. Mano, jog T. S. elgesys, susijęs su šeima, ir jis neturi išeities kaip tik būti siunčiamas į socializacijos centrą, kur galėtų pabaigti mokslus. Mano, kad T. S. labiau tiktų stovykla, kurioje būtų rėžimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 582 str.).

Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau jam nebuvo sukakęs LR BK numatytas baudžiamosios atsakomybės amžius, ar kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių (Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 str. 3 d.).

Teismas skirdamas vidutinės priežiūros priemones atsižvelgia į Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje numatytus vaiko vidutinės priežiūros taikymo principus, inter alia į vaiko interesų ir gerovės pirmumo (Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių (1 p.)); individualizavimo (Priimant su vaiku susijusius sprendimus, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes (3 p.)); vaiko ugdymo atlikti pareigas ir jausti atsakomybę už savo poelgius šeimoje, mokymo įstaigoje, darbe, socialinėje aplinkoje (4 p.); neatskyrimo nuo šeimos, išskyrus išimtinius atvejus, kai atskyrimas yra būtinas vaiko interesams užtikrinti; šiais atvejais atskiriama kuo trumpesniam terminui (5 p.).

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymo Nr. AV-2720 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo T. S.“ (29 b.l.), 2016-03-17 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK prašymo, 2016-02-26 E. M. prašymo, 2016-03-30 T. S. paaiškinimo (8 b.l.)., 2016-03-30 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo (39 b.l.), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-31 išvados (7 b.l.), Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2016-04-18 ir 2016-04-28 charakteristikų (13 b.l.), 2016-05-02 Priekulės socialinių paslaugų centro pateiktos T. S. charakteristikos, 2016-04-05 ir 2016-04-20 medicininių pažymų (16-21 b.l.), teismo posėdžio metu duotų proceso dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų, darytina išvada, kad yra pagrindas T. S. skirti vidutinės priežiūros priemones, nes pritaikytos minimalios priežiūros priemonės nedavė teigiamų rezultatų (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 11 str. 2 d.).

Pagrindinės priežastys, sąlygojančios vidutinės priemonės paskyrimą yra T. S. nereguliarus lankymas pamokų nuo 2014 metų, nepažangumas, teisės nusižengimų darymas, negerbimas savo motinos, pedagogų, nesilaikymas visuomenėje priimtų elgesio normų, motinos E. M. ir pedagogų negebėjimas vaiko elgesiui padaryti teigiamos įtakos, T. S. vengimas vykdyti jam paskirtas minimalios priežiūros priemones. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros taikymu siekiama sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir vaiko, turinčio elgesio sutrikimų, socializaciją, ugdymą, teikti socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą. Teismo nuomone, T. S. atidavimas į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą padės įveikti susiformavusį jo žalingą elgesį, baigti mokslus, išsiugdyti tinkamas savybes, vertybines nuostatas ir socialinius įgūdžius, padės tapti savarankišku, atsakingu žmogumi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog teigiamų rezultatų minimaliomis priežiūros priemonėmis nėra pasiekta, į tai, jog yra T. S. ir jo motinos E. M. sutikimai dėl vidutinės priežiūros priemonių taikymo, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paskirti T. S. vidutinės priežiūros priemonę – patalpinimą į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą vienerių metų laikotarpiui, tai yra nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-05-09 (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 3 p..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 - 582 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Išduoti pareiškėjui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teismo leidimą paskirti T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidutinės priežiūros priemonę – patalpinimą į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą, esantį Liepų al., 44, Vėliučionių k., Vilniaus r. vienerių metų laikotarpiui, tai yra nuo 2016-05-09 iki 2017-05-09.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Asta Matulevičienė