- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- eI2-1100-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03491-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- A. B., V. V.
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Jolantos Malijauskienės ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir V. V. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija arba VDAI) 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3R-833(2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai“ (toliau – Sprendimas) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai paskirtą 15 000 Eur baudą arba netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, sumažinti Inspekcijos Sprendimu paskirtą baudą.
Nurodo, kad priimdama Sprendimą Inspekcija iš esmės vadovavosi tik vieninteliu argumentu, jog pareiškėja neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo principo ir pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių apsaugos duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus (turėjo atnaujinti pakeistus duomenis). Pareiškėja su tokia pozicija nesutinka.
Paaiškina, kad A. B. ir V. V. 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į pareiškėją elektroniniu paštu. Laiške buvo nurodoma, kad A. B. vaikas lanko darželį Vilniuje, tačiau jo, kaip teisėto atstovo, kontaktinių duomenų Centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje (toliau – IS) nėra. Tą pačią dieną pareiškėja atsakė į laišką ir paaiškino, kokių veiksmų turi imtis A. B., siekdamas įgyvendinti jo teisę reikalauti ištaisyti netikslius ar neteisingus asmens duomenis. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 12 d. A. B. elektroniniu paštu buvo pakartotinai išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame išsamiai pateikta visa informacija apie veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti, norėdamas patikslinti duomenis IS.
Pareiškėja cituoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-303 patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir atkreipia dėmesį, kad IS yra susieta su Lietuvos Respublikos gyventojų registru (toliau – ir Gyventojų registras). Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 4-677 patvirtintu Valstybės įmonės Registro centro įstatu (toliau – ir Registrų centro įstatas), Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymu ir nurodo, kad pareiškėja sistemoje analizuodama pateiktus duomenis pagal oficialius Registrų centro duomenis turėjo pagrįstą pagrindą juos tvarkyti. Pareiškėjos įsitikinimu, nesant asmenų prašymų apriboti neišsamių arba netikslių duomenų tvarkymą, taip pat galiojant Gyventojų registro duomenų teisingumo prezumpcijai, pareiga tikrinti, ar iš Registrų centro teisingi duomenys yra teisingi ir atitinka asmenų lūkesčius, būtų laikoma neproporcinga priemone.
Pareiškėja vadovaujasi Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 40-223/18(3.1.1E-TD2) (2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 40-372/18(3.1.1E-TD2) redakcija) patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir mano, kad nagrinėjamu atveju A. B., siekdamas, kad jo tvarkomi duomenys pareiškėjos būtų patikslinti ir ištaisyti, savo tapatybės nepatvirtino nei vienu iš Taisyklių 26 punkte nustatytu būdu, net pakartotinai jam išdėsčius visą duomenų tikslinimo ir ištaisymo tvarką, jis to nepadarė, tačiau Inspekcija šio pareiškėjos argumento Sprendime nedetalizavo.
Nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad ji nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelio galimam asmens duomenų apsaugos pažeidimui. Pažymi, kad tvarkydama asmens duomenis, vadovaujasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktu, todėl šis atvejis buvo ne išimtis. Teigia, kad laikinai globojamo vaiko įstatyminiais atstovais tol, kol vaikas nėra įvaikintas ir jo gimimo liudijimas nėra pakeistas, Gyventojų registre nurodomi jo biologiniai tėvai. Tokia situacija susiklosto tiek vaikui nustačius laikinąją, tiek nuolatinę globą (rūpybą). Net jei biologiniams vaiko tėvams yra laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui paskirti kiti įstatyminiai atstovai, kol vaikas neįvaikintas, biologiniams tėvams išlieka galimybė jį susigrąžinti. Taigi dėl šios priežasties duomenys apie jo biologinius tėvus išlieka vaiko asmens dokumente ir Gyventojų registre.
Atkreipia dėmesį, kad Administracija negauna duomenų iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apie tai, kas ir nuo kada įvaikino konkretų vaiką, todėl savo iniciatyva imtis duomenų keitimo ir/ar tikslinimo procedūros neturi teisinio pagrindo. Nurodo, kad gavus pranešimą apie galimą duomenų netikslumą, tačiau nesulaukus iš A. B. tapatybę patvirtinančių dokumentų bei tikslių ir teisingų jo duomenų, 2019 m. lapkričio 13 d. su A. B. buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo informacinių technologijų, švietimo, socialinių klausimų profesionalai. Susitikimo metu A. B. pateikė tapatybę patvirtinantį dokumentą bei dokumentą, įrodantį, kad jis yra mergaitės įtėvis (jo statusas mergaitės atžvilgiu jau buvo pasikeitęs). Pažymi, kad susitikimo metu, dalyvaujant A, B., nedelsiant į IS buvo įvesti jo, kaip mergaitės įtėvio, duomenys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įvaikinto vaiko įstatyminiais atstovais Gyventojų registre yra nurodomi jo įtėviai, pagal aukščiau minėtą sutartį IS duomenims atsinaujinus automatiniu būdu A. B. duomenys nesikeitė. Taigi Administracija, siųsdama apmokėjimo sąskaitas, vadovavosi Gyventojų registro pateikta informacija. Pareiškėjai atnaujinus duomenis, buvusi informacija iki A. B. pateikto prašymo nebuvo pakitusi, todėl net nebuvo pagrįsto pagrindo abejoti duomenų tikslumu.
Teigia, jog ėmėsi visų reikiamų priemonių tam, kad užtikrintų tvarkomų asmens duomenų teisingumą – įsitikinusi prašymą pateikusio asmens tapatybe bei gavusi visus reikiamus įrodymus, A. B. prašymą patikslinti ir ištaisyti duomenis įgyvendino tinkamai, t. y. vadovaudamasi BDAR 12 straipsnio 3 dalimi bei 16 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį, patikslino duomenis, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė asmens duomenų apsaugos reikalavimus ar net skirti baudą.
Nesutinka su Sprendime išdėstyta pozicija, kad asmens duomenų apsaugos reikalavimus pažeidė pakartotinai, tačiau nėra imamasi jokių veiksmų galimam pažeidimui ištaisyti. Teigia, kad siekiant užkirsti kelią galimiems neteisėto įvaikinimo duomenų atskleidimo atvejams bei tokio pobūdžio duomenų tvarkymo pažeidimams ateityje, buvo peržiūrėti sąskaitų siuntimo nustatymai Centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje ir sudaryta galimybė tėvams išreikšti savo sutikimą dėl sąskaitų gavimo elektroniniu paštu. Nurodo, kad vaiko tėvai (globėjai), pageidaudami gauti sąskaitas elektroniniu paštu, turi prisijungti prie IS savo vardu ir skiltyje „Sąskaitos“ pažymėti varnelę, kuri patvirtina jų sutikimą dėl šios paslaugos gavimo. Taigi tokiu būdu yra užtikrinama, kad kiekvienas iš tėvų (globėjų) gautų tik savo vaiko sąskaitą. Esant tokiam poreikiui, atsivertę vaiko kortelę, tėvai gali redaguoti savo elektroninio pašto adresą. Atkreipia dėmesį, kad imtasi priemonių, jog būtų išspręsta problema dėl Vilniaus miesto gyventojų duomenų, iki šiol atnaujinamų ir gaunamų iš Registrų centro tik kartą per mėnesį, periodiškumo. 2020 m. kovo 23 d. tarp pareiškėjos ir Registrų centro pasirašytas susitarimas Nr. A72-58/20 „Dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-PS-6998(10.21E)pakeitimo”, kurio pagrindu Registrų centro turimi duomenys apie Vilniaus miesto gyventojus bus gaunami tiesiogiai per žiniatinklio paslaugas. Tokiu būdu sudaryta galimybė pagal poreikį atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės IS duomenis pagal tos dienos Registrų centro turimus duomenis apie gyventojus. Nurodo, kad šiuo metu iki programavimo darbų dėl žiniatinklio paslaugų aktyvavimo užbaigimo imtasi laikinų IS duomenų apsaugos priemonių – IS registruojant laikinai globojamus ir įvaikintus vaikus nenurodomi globėjų asmens kodai ir kiti globėjų duomenys, o IS jau esant tokiems duomenims, juos pašalina.
Administracijos teigimu, Sprendimu paskirta 15 000 Eur bauda yra neproporcinga ir nepagrįsta. Anot pareiškėjos, Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, neįvertino, kad Administracija gera valia bendradarbiavo su VDAI, teikė reikiamus dokumentus, paaiškinimus, tinkamai vykdė paskirtą Nurodymą. Administracijos vertinimu, jos veiksmuose nėra kaltės, kadangi iš Registrų centro bei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos negavo jokių duomenų patikslinimo ir nebuvo pagrįstų abejonių, jog IS pateikta informacija yra nebeaktuali ar neteisinga. Pažymi, jog apie Administracijos kaltę, Registrų centro bei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmenį šioje situacijoje Inspekcija nepasisakė. Pareiškėjos teigimu, bauda neteisingai apskaičiuota nuo Administracijos gautų pajamų, nes savivaldybė nėra ūkio subjektas, o biudžetinė įstaiga, kuri nevykdo jokios pajamų apyvartos. Pažymi, jog BDAR 83 straipsnio nuostata yra taikoma ūkio subjektui, vykdančiam ūkinę veiklą ir generuojančiam iš to gaunamas pajamas, šiuo atveju Administracija yra biudžetinė įstaiga ir kriterijai, kurie taikomi ūkio subjektams dėl pajamų apyvartos negali būti taikomi Administracijai, kuri yra viešojo administravimo, o ne ūkio subjektas. Pareiškėjos teigimu, nors Inspekcijai ši informacija skundžiamo sprendimo priėmimo momentu buvo žinoma, tačiau Sprendime nebuvo pasisakyta dėl Administracijos pateiktų prieštaravimų, todėl paskirta neprotingai didelė bauda.
Apibendrindama skundo argumentus, laikosi pozicijos, jog Inspekcijos Sprendimas dėl baudos pareiškėjai paskyrimo yra nemotyvuotas, todėl turi būti naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog A. B. ir V. V. skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. B., pildydamas prašymą IS nurodė savo duomenis, tačiau pagal Administracijos ir Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą sutartį IS automatiniu būdu iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) yra teikiami (atnaujinami) vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., IS duomenims atsinaujinus automatiniu būdu, A. B. duomenys buvo pakeisti į Gyventojų registre esančius dukros biologinės motinos duomenis. Taigi, kai A. B. pildė prašymą IS dėl L. B. darželio, jis IS nurodė savo duomenis, tačiau jie automatiškai atnaujinant duomenis pagal Gyventojų registre esančią informaciją, buvo pakeisti į dukros biologinės motinos duomenis. Inspekcija atsiliepime nurodo nesuprantanti, kokiu pagrindu Administracija kartą per mėnesį atnaujindavo IS kontaktinius duomenis. Akcentuoja, jog tokie asmens kontaktiniai duomenys, kaip elektroninio pašto adresas, nepriklausomai nuo to ar jie yra, ir jeigu nurodomi Gyventojų registre, bet kada gali būti keičiami ir tik pats duomenų subjektas turėtų juos keisti, o ne duomenų valdytojas savavališkai duomenis atnaujinti vadovaujantis Registrų centre esančia informacija. Juo labiau, pažymi, kad šiuo atveju iš Gyventojų registro atnaujinus duomenis buvo gauti ne A. B. duomenys, nes jie buvo atnaujinami pagal dukters duomenis, nors sutarties dėl ugdymo šalis yra ne vaikas, o pareiškėjas. Taigi, Inspekcijos nuomone, A. B., pildydamas IS prašymą dėl L. B. darželio, pateikė visus Apraše nurodytus duomenys, taip pat ir el. pašto adresą.
Inspekcijos vertinimu, sąskaitos už darželį turi būti siunčiamos tam asmeniui, kuris pateikė prašymą priimti vaiką į darželį, kuris pateikė savo asmens duomenis ir sudarė ugdymo sutartį, o ne Gyventojų registre nurodytam biologiniam vaiko tėvui ar motinai, kurie nėra sudarę su ugdymo įstaigą sutarties ir neturi prievolės mokėti už vaiko ugdymą. Inspekcijos nuomone, tokios aplinkybės kaip, ar Registrų centre yra nurodomi teisingi vaiko duomenys, kad jame išlieka duomenys apie biologinius tėvus iki vaikas yra įvaikinamas, neturi teisinės reikšmės, kadangi IS duomenys apie vaiką nagrinėjamoje situacijoje iš viso neturėjo būti automatiškai atnaujinami ir sąskaitos už darželį turėjo būti siunčiamos būtent A. B. IS nurodytu adresu, o Administracija, tvarkydama trečiojo asmens elektroninio pašto adresą, kaip kontaktinį pareiškėjo adresą, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus.
Inspekcija atkreipia dėmesį, jog bauda Administracijai buvo paskirta ne už A. B. ir V. V. teisės ištaisyti duomenis, kurią reglamentuoja BDAR 16 straipsnis, pažeidimą, bet už asmens duomenų tikslumo ir vientisumo, konfidencialumo principų pažeidimą, automatiškai pakeičiant A. B. duomenis trečiojo asmens duomenimis. Nurodo, jog nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą buvo nustatyta ir konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių Administracijai buvo būtina atnaujinti A. B. pildant prašymą IS pateiktus duomenis, todėl tokiu būdu Administracija pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintą tikslumo principą.
Dėl Sprendimu paskirtos baudos neproporcingumo nurodo, kad Administracija skunde teismui klaidingai nurodo, kad Inspekcija Sprendime nevertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad gera valia bendradarbiavo su Inspekcija. Pažymi, jog BDAR 58 straipsnio 2 dalies a-j punktai nustato, į kokius sunkinančius ir lengvinančius kriterijus priežiūros institucija turi atsižvelgti skirdama baudą. Šiame straipsnyje nėra numatytas atsakomybę lengvinantis veiksnys – geranoriškas bendradarbiavimas su Inspekcija. Šiuo atveju bendradarbiavimas su Inspekcija, atsakymų ir informacijos jai pateikimas per nustatytą terminą negali būti vertinamas kaip BDAR 83 straipsnio 2 dalies f punkte numatytas atsakomybę lengvinantis veiksnys, siekiant sumažinti galimą neigiamą pažeidimo poveikį, nes toks pažeidimas iš esmės negali būti atitaisytas, nes informacija jau yra atskleista. Pažymi, jog BDAR 83 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias tai, ar ir kokiu mastu administracinės baudos gali būti skiriamos valdžios institucijoms ir įstaigoms, įsisteigusioms toje valstybėje. Pažymi, jog baudų skyrimą valdžios institucijoms ar įstaigoms reglamentuoja ADTAĮ 33 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios institucijai ar įstaigai, pažeidusiai BDAR 83 straipsnio 5 dalies a-e punktų nuostatas ir BDAR 83 straipsnio 6 dalį, priežiūros institucija turi teisę skirti administracinę baudą iki 1 proc. valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiai metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet ne didesnę negu 60 000 Eur. Teigia, kad būtent pagal šią ADTAĮ nuostatą pareiškėjai, kaip valdžios institucijai, buvo paskirta bauda ir nebuvo taikoma ADTAĮ 33 straipsnio 3 dalis, numatanti baudos skyrimą valdžios institucijai ar įstaigai, kuri vykdo ūkinę komercinę veiklą, taigi priešingai nei nurodo Administracija, priimant Sprendimą ir nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad Administracija nėra ūkinę komercinę veiklą vykdanti institucija. Inspekcija taip pat nesutinka su Administracijos argumentu, kad bauda neteisingai buvo apskaičiuota nuo pareiškėjos gautų pajamų ir, kad Sprendime nepagrįsta 15 000 Eur bauda. Nurodo, jog priimant Sprendimą, buvo įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai. Nurodyti argumentai, Inspekcijos vertinimu, nebuvo priežastimi Administracijai neskirti administracinės baudos, kadangi šias aplinkybes pareiškėja turėjo įvertinti anksčiau, jai turėjo būti žinoma, kad už asmens duomenų tvarkymą, atliekamą nesilaikant BDAR reikalavimų, BDAR ir ADTAĮ numato administracinės baudos skyrimą duomenų valdytojams. Taip pat, skiriant baudą ir nustatant jos dydį, buvo įvertinti pareiškėjos atsakomybę sunkinantys veiksniai ir tai, kad nebuvo nustatyta lengvinančių veiksnių. Taigi įvertinus pareiškėjos pajamas pagal jos pačios pateiktus dokumentus pareiškėjai galėjo būti paskirta maksimali įstatyme nustatyta bauda, tačiau nors ir nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Inspekcija Administracijai skyrė mažesnę negu vidurkio dydžio baudą. Inspekcija, įvertinusi nustatytas aplinkybes nusprendė, kad 15 000 Eur bauda nagrinėjamu atveju yra proporcinga poveikio priemonė siekiant, kad pareiškėja ateityje užtikrintų BDAR nuostatų laikymąsi ir mano, kad nėra pagrindo Administracijai nei naikinti, nei mažinti paskirtos baudos dydį. Inspekcija priduria, jog tai, kad Administracijai pirmuoju atveju buvo paskirtas papeikimas, o ne administracinė bauda, nereiškia, kad pažeidimas nesukėlė didelių pasekmių, nes teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad papeikimas gali būti skiriamas už pažeidimą, kuris sukėlė nedideles pasekmes, o administracinė bauda – už sunkias ir nepataisomas pasekmes.
Inspekcijos teigimu, Administracija nepagrįstai teigia, kad ji ėmėsi veiksmų, siekdama užkirsti kelią galimiems neteisėtų duomenų atskleidimo atvejams ateityje, be to, su Registro centru pasirašė susitarimą, kurio pagrindu Registrų centro turimi duomenys apie Vilniaus miesto gyventojus bus gaunami tiesiogiai per žiniatinklio paslaugas. Atkreipia dėmesį, jog šios priemonės pareiškėja ėmėsi jau gavusi sprendimą dėl A. B. ir V. V. skundo ir Inspekcijos siūlymą skirti baudą, nors tai, kad Administracijoje nėra įgyvendinamos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės tvarkant įvaikintų vaikų asmens duomenis, jai buvo žinoma nuo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo priėmimo.
Apibendrindama atsiliepime išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad priimtas Sprendimas ir juo paskirta bauda yra pagrįstas ir teisėtas.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir V. V. atsiliepimų į pareiškėjos skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjai paskirti 15 000 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. A. B. išsiuntė elelektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad sistemoje nėra ir negali matyti mokėjimo sąskaitų už vaiko darželį, nes įvesti kiti kontaktai, kuriais siunčiama informacija apie vaiką, taip pat uždavė klausimus dėl neteisingų kontaktų įvedimo į sistemą. Tą pačią dieną jam buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikdami prašymą, tėvai suveda kontaktinius duomenis vaiko kortelėje. A. B. buvo prašomas informuoti, jeigu duomenys keitėsi ir juos patikslinti.
2019 m. lapkričio 12 d. A. B. siųstame el. laiške buvo paaiškinta, kad dėl IS vaiko kortelėje duomenų pakeitimo tėvai ar globėjai turi kreiptis į Administracijos ikimokyklinio ugdymo skyrių. Laiške nurodyta, kokius dokumentus kreipiantis reikia pateikti. Pažymėjo, kad sutikrinus duomenis jie IS yra atnaujinami, o tėvai ar globėjai apie tai informuojami. A. B. buvo nurodyta, kad jeigu reikia atlikti pakeitimus jo vaiko kortelėje, jis turi atsiųsti visus duomenis bei dokumentus adresu: (duomenys neskelbtini).
A. B. ir V. V. 2019 m. gruodžio 2 d. su pranešimu apie asmens duomenų saugumo pažeidimą kreipėsi į Inspekciją, kuriame nurodė, kad dėl galimai aplaidžių Administracijos darbuotojų veiksmų buvo pažeisti jų ir jų dukros L. B. asmens duomenys bei įvaikinimo fakto konfidencialumas.
Inspekcija 2020 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2R-19(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ kreipėsi į Administraciją nurodydama, kad nagrinėja A. B. ir V. V. 2019 m. gruodžio 2 d. skundą, todėl prašė atsakyti į minėtame rašte nurodytus klausimus ir pateikti patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2020 m. sausio 9 d. Inspekcijai pateikė raštą Nr. (6.7-2019-78)-42 „Dėl A. B. ir V. V. skundo“, kuriame nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė A. B. ir V. V. kreipimosi pagrindu pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl galimai netinkamo asmens duomenų tvarkymo Administracijoje. Rašte taip pat buvo prašoma atlikus A. B. ir V. V. skundo tyrimą informuoti Vaiko teisių apsaugos kontrolierę apie jo rezultatus. Administracija 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. A51-5440/20 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ pateikė atsakymą į Inspekcijos 2020 m. sausio 2 d. raštą.
Inspekcija 2020 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-645(2.13-1.) „Dėl A. B. ir V. V. 2019-12-02 skundo“, kuriuo nusprendė: 1) A. B. ir V. V. skundą pripažinti pagrįstu (1 punktas); 2) Administracijai teikti nurodymą – imtis organizacinių ir techninių priemonių, kad IS tvarkomi asmens duomenys būtų tikslūs ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją iki 2020 m. rugsėjo 27 d. (2 punktas); 3) pradėti administracinės baudos Administracijai skyrimo procedūrą (3 punktas). Šis Inspekcijos sprendimas buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI2-853-596/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02913-2020-2) nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacinės instancijos teismui).
Inspekcija, pripažinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą pagrįstu, nustačiusi, jog Administracija savo veiksmais pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus bei užbaigusi administracinės baudos Administracijai skyrimo procedūrą, 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3R-833(2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai“ paskyrė Administracijai 15 000 Eur baudą.
Pareiškėja mano, kad VDAI Sprendimas dėl baudos pareiškėjai paskyrimo yra nemotyvuotas, todėl privalo būti panaikintas. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti pareiškėjos reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, pareiškėja prašo teismo sumažinti Inspekcijos Sprendimu paskirtą baudą.
Asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal BDAR asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik jeigu laikomasi BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų bei esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principai); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi; d) tikslūs ir prireikus atnaujinami, turi būti imamasi visų pagrįstą priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir orgazinacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves; f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.
Pažymėtina, jog Administracija, tvarkydama asmens duomenis privalo vadovautis BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktu, kuriame numatyta, jog asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami, turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas), o to paties straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). Vadovaujantis Administracijos paaiškinimu, jog IS yra susieta su Registrų centru ir sutarties pagrindu duomenys IS automatiniu būdu atnaujinami vieną kartą per mėnesį, nesudaro teisėto pagrindo tvarkyti neteisingus arba netikslius trečiojo suinteresuoto asmens kontaktinius asmens duomenis. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad tokie asmens kontaktiniai duomenys, kaip elektroninio pašto adresas, nepriklausomai nuo to ar jie yra, ir jei yra nurodyti Gyventojų registre, bet kada gali būti keičiami ir tik pats duomenų subjektas turėtų juos keisti, o ne duomenų valdytojas savavališkai duomenis atnaujinti, remiantis Gyventojų registre esančia informacija. Įvertinusi Inspekcijos nustatytus duomenis ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidimą padarė netyčia. Pareiškėjos veiksmai, gavus Inspekcijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie jos daromus pažeidimus, paneigia pareiškėjos argumentus, kad pažeidimas buvo padarytas netyčia.
Pabrėžtina, jog pareiškėja, kaip duomenų valdytoja, tvarkydama asmens duomenis privalo vadovautis BDAR 24 straipsniu ir atsižvelgdama į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ar laisvėms, įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų asmens duomenų tikslumą ir galėtų įrodyti, jog duomenys tvarkomi laikantis BDAR. Vadovaudamasi BDAR 25 straipsnio 1 dalimi, Administracija, kaip duomenų valdytoja, nustatydama duomenų tvarkymo priemones, turi įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis siekiama veiksmingai įgyvendinti duomenų apsaugos principus ir į duomenų tvarkymą integruoti būtinas apsaugos priemones, kad jis atitiktų šio reglamento reikalavimus ir apsaugotų duomenų subjektų teises. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja asmens duomenų tikslumo principą pažeidžia nebe pirmą kartą ir į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai kartojasi, sprendžia, jog Inspekcija pagrįstai nusprendė skundžiamu Sprendimu paskirti pareiškėjai baudą.
Pareiškėja nurodo, kad Sprendimu paskirta bauda neatitinka proporcingumo kriterijaus.
Pažymėtina, jog pagal BDAR 83 straipsnio 1 dalį, kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies a punktą, pažeidus pagrindinius duomenų tvarkymo principus, įskaitant sutikimo sąlygas, pagal 5, 6, 7 ir 9 straipsnius, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios institucijai ar įstaigai, pažeidusiai BDAR 83 straipsnio 5 dalies a-e punktų nuostatas ir BDAR 83 straipsnio 6 dalį, priežiūros institucija turi teisę skirti administracinę baudą iki 1 procento valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet ne didesnę negu 60 000 Eur.
ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios institucijos ir įstaigos – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančios kitas viešąsias funkcijas. Kadangi Administracija yra valdžios institucija, jai ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos.
BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Nedideliais pažeidimais gali būti laikomi vienas arba keli BDAR nuostatų, išvardytų 83 straipsnio 4 arba 5 dalyje, pažeidimai. Priežiūros institucija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (bet ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas. Nustačius, kad taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, jos konkretus dydis turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes. BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad administracinė bauda skiriama, jei nesilaikoma BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo. BDAR preambulės 148 punkte numatyta, kad „siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. Sankcijos, įskaitant administracines baudas, turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į atitinkamas procedūrines apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės ir Chartijos bendrųjų principų, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą;“. Asmeniui netinkamai įvykdžius priežiūros institucijos nurodymą, atsižvelgus į situacijos visumą bei priežastis (faktines situacijos aplinkybes, paveiktų duomenų subjektų skaičių, jiems padarytą žalą, tyčinius veiksmus, bendradarbiavimą su priežiūros institucija ir pan.), visais atvejais turėtų būti itin atidžiai įvertinamas taisomosios priemonės adekvatumas ir proporcingumas, o bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu pritaikius 83 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taisomosios priemonės tikslų negalėtų pasiekti kitos priemonės (pvz. papeikimas).
Pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas skirti jame nustatyto dydžio administracinę baudą ir parenkant jos dydį, privalo būti vadovaujamasi šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo“. Sistemiškai aiškinant BDAR 83 straipsnio 2, 6 dalis, nagrinėjamos administracinės bylos ir 58 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pagal jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos administracinės baudos pagrįstumą ir proporcingumą, be kita ko, turi nustatyta tvarka surinkęs ir ištyręs įrodymus motyvuotai atsakyti, ar Inspekcijos sprendimas už tai skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.
Pareiškėja skunde nurodo, kad paskirta 15 000 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja geranoriškai ir aktyviai bendradarbiavo su Inspekcija, bandė įgyvendinti tam tikras prevencines priemones, į tai, kad asmenims nekilo žala, yra neprotingai didelė.
Teisėjų kolegija iš pateiktos Biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo 2019 m. gruodžio 31 d. metinės ataskaitos nustatė, kad 2019 m. Administracija gavo viso 660 313 200 Eur pajamų, ir Biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo 2020 m. birželio 30 d. pusmečio ataskaitos nustatė, kad Administracija per 2020 m. I pusmetį gavo 360 919 800 Eur pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad BDAR 83 straipsnio 6 dalyje nustatyti administracinės baudos galimi dydžiai nereiškia, kad bauda yra griežtai ribojama valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžiu. Bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasoma, todėl teisėjų kolegija sprendžia, ar yra pagrindas sumažinti Inspekcijos paskirtą baudą, atsižvelgiant į pareiškėjos padėtį galimai lengvinančias aplinkybes ir finansinę būklę 2019-2020 metais.
Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos paskyrimo Administracijai ginčijamame Sprendime nustatė, kad padarytas pažeidimas nėra atsitiktinis atvejis, tačiau siejamas tik su pavieniais asmenimis. Taip pat nustatė, kad dėl Administracijos veiksmų, neužtikrinant asmens duomenų tikslumo principo įgyvendinimo, trečiųjų asmenų vaiko duomenys buvo atskleisti vaiko biologinei motinai, tačiau tretiesiems asmenims šiais pareiškėjos veiksmais materialinė žala padaryta nebuvo. Nustatė, kad pažeidimas buvo padarytas neįgyvendinus tinkamų techninių ir organizacinių priemonių (pažeidimas padarytas dėl pareiškėjos aplaidumo), tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog pareiškėja bandė įgyvendinti tam tikras prevencines priemones (peržiūrėjo sąskaitų siuntimo nustatymus IS, sudarė galimybę tėvams išreikšti savo sutikimą dėl sąskaitų gavimo el. paštu, prisijungti prie IS savo vardu skiltyje „sąskaitos“ pažymint varnelę, kuri patvirtintų sutikimą dėl paslaugos suteikimo ir kt.), geranoriškai ir aktyviai bendradarbiavo su Inspekcija, taip pat sprendė problemą dėl Vilniaus miesto gyventojų duomenų iki šiol atnaujinamų ir gaunamų iš Registro centro tik kartą per mėnesį, periodiškumo bei sudarė susitarimą, kurio pagrindu Registrų centro turimi duomenys apie Vilniaus miesto gyventojus būtų gaunami tiesiogiai per žiniatinklio paslaugas. Todėl greta Inspekcijos nurodomų Administracijos padėtį sunkinančių aplinkybių svarbu paminėti ir aplinkybes, kurios palengvina pareiškėjos padėtį ir kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo būti Inspekcijos įvertintos sprendžiant klausimą dėl administracinės baudos paskyrimo ir jos dydžio nustatymo pareiškėjos atžvilgiu.
Atsižvelgdama į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjos finansinę būklę 2019-2020 metais, vadovaudamasi proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas Inspekcijos paskirtą 15 000 Eur baudą sumažinti ir paskirti pareiškėjai 7 500 Eur baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks baudos dydis nagrinėjamu atveju atitinka BDAR nustatytus reikalavimus, kad bauda būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3R-833(2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai“ paskirtą baudą ir pareiškėjai paskirti 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.