- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 1-55-878/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00574-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Civilinis ieškovas
- O. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. M. 2013 m. lapkričio 17 d. apie 13 val. savo namų, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su buvusia sutuoktine O. M. metu pagriebė ją už abiejų rankų riešų ir parbloškė ant lovos, O. M. nukritus ant lovos, atsisėdo ant jos kojų bei rankomis ją smaugė, tokiais veiksmais A. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. M. sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešiniame dilbyje.
Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad tą dieną jis su O. M. barėsi dėl jos draugų. Jo ir O. M. santuoka nutraukta, tačiau abu gyvena tuose pačiuose namuose. O. M. su draugu kalbėjo per Skype, paskui su tuo draugu pakalbėjo ir kaltinamasis. O. M. pradėjo pykti, išjungė Skype ir atsigulė. Jie abu mažajame vaikų kambaryje gulinėjo lovoje, voliojosi, ji muistėsi, sakė, kad paleistų. Jis stipriai laikė ją už riešų, kad nesimuistytų, nes prieš tai ji jam grasino. Palaikė minutę ar dvi, todėl galėjo atsirasti mėlynės. Norėjo ją pabučiuoti už jos „gerą“ elgesį ir kad nesimuistytų, norėjo išeiti, sakė jai, kad nelįstų, nes jam skauda galvą ir reikia eiti į pievas. Jie kartu lovoje gulėjo, ji atsisėdo, nuo lovos nebuvo nukritusi. Jie buvo vienas kitą apsikabinę. Jis tuo metu nebuvo vartojęs alkoholio, išgėrė po to, prieš eidamas gyvulius perrišti, nes jam skaudėjo galvą. Vaikai įvykį ir matė, ir nematė, jie žaidė kompiuteriu. Jis perėjo į kambarį, stovint ar gulint sakė: „Duok butuką ir einu“. Ji davė „butuką“, ir jis išėjo. Suėmė už rankų, palaikė, apkabino per kaklą, visą, priglaudė prie lovos, paėmė už kaklo ir įpykęs pasakė, kad jam ji nieko nepadeda. Vaikai gal buvo, vienas buvo koridoriuje. Atbėgo vaikai ir prašė paleisti. Jis sėdėjo ant kėdės ir atsistojęs prašė „butuko“, rankas jai laikė stovėdamas. Tuo momentu atsisėdo ant lovos kartu su ja, laikydamas jos rankas, prigulė kartu su ja, apkabino ir sakė: „Duok butuką“. Atsistojo, pasakė, kad gyvenimas ją nubaus. Išėjo pas gyvulius ir grįžęs kieme rado policijos pareigūnus. Prieš išeidamas į pievas, išgėrė 4 mažas stiklinukes alaus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės iš esmės nepripažino, jo kaltę patvirtina kiti bylos duomenys.
Nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2013 m. lapkričio 17 d. ji vyriausiosios dukros kambaryje sėdėjo prie kompiuterio, kalbėjosi su draugu. Kaltinamasis atėjo ir pradėjo prieštarauti. Ji liepė jam išeiti, tačiau šis pasakė, kad nėra įvardinta, kad tai jos kambarys. Jis ją pastūmė, kalbėjosi su jos draugu, klausinėjo, kas jis, ir pradėjo vadinti O. M. negražiais žodžiais. Ji išjungė kompiuterį, išėjo išdžiaustyti skalbinių. Kai grįžo į kambarį, vėl atėjo kaltinamasis. Abu ginčijosi vaikams už nugarų. Jis parstūmė ją ant lovos, atsisėdo per kelius, siūlė susirašyti per naują, bet O. M. pasakė, kad su juo santuokos daugiau nebus. Tada A. M. puolė ją smaugti, paėmė viena ranka už kaklo priekio. E. pradėjo lupti jam už rankos, kad ją paleistų. Buvo likę ant riešo mėlynės, kai trenkė į lovą, buvo kaklo patempimas.
Liudytoja mažametė E. M. parodė, kad ji su broliu mamos kambaryje žaidė kompiuteriu, o mama su tėčiu dėl kažko barėsi. Tėtis stumdamas parvertė mamą ant lovos, kai mama nugriuvo, jis pradėjo ją smaugti, mama pradėjo dusti. Ji atgynė mamą, traukė tėvo rankas nuo jos, prašė, kad mamą paleistų, E. jai padėjo. Tėtis paleido mamą, kažką pasakė ir išėjo iš kambario.
Liudytojas mažametis E. M. parodė, kad tėvai tą dieną barėsi virtuvėje, tėtis su mama nedraugiškai kalbėjo. Tėvai grūmėsi ant sofos. Jis su sese atėjo ir pamatė, kad tėtis dviem rankom smaugė mamai kaklą. Mama tuo metu gulėjo lovoje. Jie su sese sakė baigti. Tėtis jų paklausė ir nuėjo, o mama paskambino į policiją.
Liudytoja V. A. parodė, kad ji dirba Prienų policijos komisariate budėtoja. Lapkričio 17 d. po 13 val. gavo O. M. telefoninį pranešimą, kad smurtauja A. M.. Su kolega R. nuvyko į vietą, namuose rado nukentėjusiąją ir vaikus, kieme rado M.. O. M. paaiškino, kad su draugu kalbėjo per Skype programą, padžiovė skalbinius, grįžo į kambarį ir A. M. ją sugriebė už rankų, parmetė ant lovos, jai bandant išsilaisvinti, smaugė. Ant rankų matėsi paraudimas, ant kaklo žymių nesimatė. Ji namuose lankėsi antrą kartą, nes neigiamai veikiami M. vaikai, kaltinamasis jiems girdint bjauriausiais žodžiais keikia jų mamą, vaikai patiria psichologinę traumą. Jis ir tada keikė įvairiais bjauriausiais keiksmažodžiais, buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, sulaikytas ir nuvežtas. Įpūtė 1 promilę, sakė, kad išgėrė tą dieną.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1140/13(06) konstatuota, kad O. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, sužalojimai padaryti veikiant dešinį dilbį kietais bukais žalojančiais daiktais galimai užduotyje nurodytu laiku mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 18-19).
Įvykio vietos apžiūros 2013 m. lapkričio 17 d. protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, kur stovi stalas su kompiuteriu, dvigulė lova (b.l. 7-8).
Protokole-pareiškime policijai 2013 m. lapkričio 17 d. O. M. nurodė, kad 2013 m. lapkričio 17 d. apie 13.00 val. namuose A. M. pagriebė jai už abiejų rankų per riešus ir pargriovė ant lovos, tada atsisėdo ant jos kojų, jai išsilaisvinus rankas, A, M. sugriebė jai už kaklo ir rankomis pradėjo smaugti, kambaryje buvę vaikai pradėjo jį prašyti paleisti ir išeiti (b.l. 2).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto 2013 m. lapkričio 17 d. užfiksuota, kad tą dieną apie 13.00 val. A. M. smaugė nukentėjusiąją, sugriebė už rankų, matomas paraudimas ant O. M. abiejų riešų, yra nusiskundimas, jog skauda kaklą iš priekio (b.l. 4-5).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia A. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš tuose pačiuose namuose gyvenančią buvusią žmoną O. M. ir ją smaugė, dėl to O. M. nežymiai sutrikdyta sveikata: specialisto išvadoje konstatuotos kraujosruvos dešiniame dilbyje, tai objektyviai patvirtina nukentėjusiosios O. M. parodymus apie tai, jog kaltinamasis stipriai pagriebė jai už abiejų rankų riešų. Nors A. M. neigė smaugęs O. M., teigė ją tik stipriai apkabinęs, tiek pati nukentėjusioji viso bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai parodė, kad A. M. ją būtent smaugė – tokie parodymai užfiksuoti jos protokole-pareiškime policijai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, pirminėse apklausose (b.l. 20-21, 23-24), akistatos su A. M. metu (b.l. 27-28), 2012 m. lapkričio 19 d. apžiūrima specialisto, ji taip pat nurodė skausmingumą čiuopiant dešiniojo galvos sukamojo raumens projekcijoje (b.l. 19), analogiškai parodė ir abu mažamečiai kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikai tie teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 30-31, 33-34). Analogiškai apie tokius priminius nukentėjusios ir vaikų parodymus nurodė liudytoja V. A. (b.l. 35-36). Tuo tarpu kaltinamojo parodymai apie įvykio aplinkybes visiškai nelogiški ir nenuoseklūs, jis tai teigė nukentėjusiosios rankas suėmęs ir palaikęs tam, kad ji prie jo nelįstų, tai aiškino norėjęs gauti bučinį ir rankas laikęs, kad O. M. nesimuistytų. Dėl smaugimo jis teigė, kad tokiu būdu ją tik buvo apkabinęs, tai vėlgi teigė suėmęs už kaklo ir sakęs, kad ji jam nieko nepadeda. Pastebėtina, kad akistatos metu A. M. neužsiminė apie jokį apkabinimą, teigė, kad jis tik pagriebė ją už riešų ir atstūmė, nes nenorėjo su ja būti. Tokie kaltinamojo parodymų prieštaringumai ir nenuoseklumas duoda pagrindą jais netikėti ir atmesti kaip niekuo nepagrįstą jo gynybinę versiją, kuriai prieštarauja visų kitų teismo apklaustų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, sutapantys detalėse ir nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į asmens sveikatą. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 65), todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – ūkininkauja (b.l. 79-80, 81), neįrašytas į narkologo ar psichiatro įskaitą (b.l. 76), tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimą, tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams (b.l. 68-74), gyvenamosios vietos – Jiezno seniūnijos seniūno charakterizuojamas kaip konfliktuojantis su kaimynais, impulsyvus ir ūmus, dėl to namuose dažni buitiniai konfliktai ir smurtas prieš buvusią žmoną (b.l. 78). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinime nurodyta, kad nusikalto, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo neblaivus – jam 2013 m. lapkričio 17 d. 14.55 val. nustatytas 1,06 promilių girtumas (b.l. 50), tačiau nėra duomenų, kad toks girtumas ir įtakojo nusikalstamus A. M. veiksmus. Jo asmenybę charakterizuojantys bylos duomenys rodo, jog kaltinamasis smurtauja ir dėl savo paties ūmaus būdo, emocijų nevaldymo, pykčio dėl skyrybų. Todėl teismas A. M. girtumo nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo charakteristiką, kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas mažesniam nei šios bausmės trukmės vidurkis laikotarpiui – 9 mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. laikas (b.l. 51, 58).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusioji O. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, jog gali būti nužudyta, taip pat pažeminimą ir gėdą, buvo smaugiama vaikų akivaizdoje, jos sužalojimai buvo akivaizdžiai matomi kitiems žmonėms, nes ji dirba viešojo maitinimo įstaigoje. Dėl patirto smurto jaučia baimę ir liūdesį dėl ateities, nes gyvena bendrame name su smurtaujančiu A. M., todėl jis gali ir toliau prieš ją smurtauti.
Kaltinamasis paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau negali pasakyti, kokio dydžio ieškinio dalį sutiktų atlyginti.
O. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo O. M. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiosios sveikatai kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. A. M. kaltė pasireiškė tyčine forma, tai padidina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo veika buvo nukreipta į fiziškai silpnesnį asmenį. Tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nekyla abejonių. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padaryti sužalojimai nebuvo labai skausmingi ir stiprūs, 1x1,5 cm ir 1,1 cm dydžio kraujosruvos dilbių užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje tikrai nebuvo labai pastebimos pašaliniams asmenims, kad dėl to nukentėjusioji patirtų papildomus nepatogumus ar gėdą prieš kitus asmenis, jokių liekamųjų reiškinių dėl padarytų sužalojimų neliko, nei ambulatorinis, nei stacionarinis gydymas nukentėjusiajai skirtas nebuvo, dėl to nukentėjusioji nebuvo priversta riboti savo darbines ar bendravimo galimybes, byloje nėra duomenų, patvirtinančių dėl nusikaltimo patirtų sužalojimų kilusias ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes. Tačiau teismas taip pat įvertina, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją tyčia smurtavo mažamečių jų vaikų akivaizdoje, dėl ko nukentėjusioji buvo labiau pažeminta ir išgąsdinta. Kaltinamasis turi turto, ūkininkauja, taigi, jo turtinė padėtis nėra sunki, jis sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi. Todėl, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį ir kitus vertintus kriterijus, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai O. M. priteistinos neturtinės žalos dydį 2000 Lt.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateiktas advokatės I. S. orderis ir pinigų priėmimo kvitas (b.l. 97, 110), iš kurių matyti, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. M. atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 1000 litų. Ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikino sulaikymo nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
O. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš A. M. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. M. 1000 (vieną tūkstantį) litų proceso išlaidų nukentėjusiajai O. M. už jai suteiktą teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.