Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“, I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovas A. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (LR CPK 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (LR CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas jau apie penkiolika metų negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina pagrįsta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito nepriteistinas.

Bylos duomenimis šalys dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „M.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „M.“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė prašo visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-8015-935/2016 dėl 43 Eur baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-09-01 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4308-873/2011 dėl 400 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4243-296/2011 dėl 300 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4992-851/2010 dėl 300 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-16 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010 dėl 2220,75 Lt skolos, 841,84 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 259,02 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. M. kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-16 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010 dėl 3,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-01-14 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2112-727/2010 dėl 10000 Lt skolos, 121,91 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 304 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. M. kreditorės I. S. naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo prievolių vykdymas kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“ ir I. S. po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o taip pat nekėlė prievolių solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“ ir I. S. po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis atsakovo A. M. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismo posėdyje neprašė iš atsakovo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės T. M. (iki santuokos – G.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. M. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „M.“, atsakovui A. M. palikti jo pavardę – „M.“.

Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

Prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.9-8015-935/2016, Nr. A2.2-4308-873/2011, Nr. A2.2-4243-296/2011, Nr. A2.2-4992-851/2010 ir civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010, UAB „Mokilizingas“ civilinėje byloje Nr. Nr. 2-15592-866/2010 ir I. S. civilinėje byloje Nr. 2-2112-727/2010 po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,30 Eur (aštuonis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.