Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2874-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
1-2874-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23519-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
I. D., O. K.
Advokatai
Anatolijus Svila, Jonas Vilhelmas Pliugžma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2874-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23519-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam I. D., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,kaltinamajam O. K., jo gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsilavinimas – 8 klasės, teistas: 1) 1995 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.; 2) 1997 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 3 dalį, 295 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 m. 2 mėn.; 3) 2003 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. su 1/2 turto konfiskavimu, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį“ 5 str., neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6, t. y. 3 mėn. 18 d.; 4) 2005 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 m. ir 6 mėn.; 5) 2011 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn.; 6) 2015 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsilavinimas – profesinis, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, teistas: 1) 1993 m. sausio 20 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusi iki 2003-05-01 redakcija) 147 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m.; 2) 2012 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį - galutinė bausmė - 11 MGL dydžio bauda; 3) 2014 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 str. 3 d., galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 m., įpareigojant laisvės apribojimo bausmes laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą 1600 litų iki 2014 m. spalio 1 d., ir 11 MGL dydžio baudą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpas, o būtent:

I. D. 2017 m. gegužės 15 d., apie 09.07 val., pro neužrakintas rampos duris patekęs į UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ Vilniuje, Geležinio Vilko g. 9A tarnybines patalpas, persirengimo kambaryje, atidaręs spintelę, iš joje esančio rankinuko paėmė D. S. priklausančią piniginę, 30 eurų vertės, su joje buvusiomis kortelėmis bei „Teleloto“ bilietu, 1 euro vertės, bei paslėpė piniginę po striuke ir išėjo, šiais savo veiksmais I. D. pagrobė D. S. priklausantį 31 euro vertės turtą.

Nurodytais veiksmais I. D. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

O. K. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpas, o būtent:

O. K. 2017 m. gegužės 15 d., apie 09.07 val., pro neužrakintas rampos duris patekęs į UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ Vilniuje, Geležinio Vilko g. 9A tarnybines patalpas, pateko į priėmimo kabinetą, iš kur paėmė UAB „Palink“ priklausantį kompiuterio monitorių „HP“, 95 Eur vertės, bei paslėpęs sau po striuke išėjo, ir šiais savo veiksmais O. K. pagrobė UAB „Palink“ 95 Eur vertės turtą.

Nurodytais veiksmais O. K. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

O. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, bet, kaip paaiškino, išankstinės tyčios pavogti turtą neturėjo, taip išėjo. Paaiškino, kad dieną prieš įvykį gėrė, baigėsi alkoholis, kadangi jautė pagirias ir reikėjo dar išgerti, todėl surinko tarą ir nunešė į taromatą priduoti. Tačiau kelis butelius pridavus, taromatas užstrigo. Jie laukė, kol ateis darbuotojas, bet jo vis nebuvo, todėl nekantraudamas nuėjo į parduotuvės rampą ieškoti darbuotojo. Tikslo vogti jis neturėjo, tiesiog išėjo taip, kad ten nieko nebuvo ir jis spontaniškai sugalvojo paimti monitorių, gal iš pykčio. Paėmęs monitorių, išėjo į kiemą, po to atsisėdo ant suoliuko, pagalvojo, kad padarė nesąmonę ir nusprendė grąžinti monitorių. Monitorių įdėjo į maišelį ir nunešė atgal, nesakė, kad čia jis paėmė, tik pasakė, kad čia jų monitorius. Prie taromato jį sulaikė pareigūnai. Taip pat paaiškino, kad I. D. pažįsta, jį sutiko prie taromato, kai jis ėjo ieškoti darbuotojo į rampą, I. D. tikriausiai ėjo iš paskos, su juo dėl nieko nesitarė, taip pat nematė, ką darė I. D., kai jis ėmė monitorių. Nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, nes buvo neblaivus.

Šalies argumentai

I. D. teisimojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, dėl savo veiksmų gailisi. Parodė, kad prieš tai dieną dirbo, išgėrė. Su Olegu susitiko prie taromato, jis pasakė, kad priduos butelius ir važiuos į darbą. Bet taromatas užstrigo, jie nuėjo į rampą, ten nieko nebuvo, Olegas nuėjo į kabinetą, o jis nuėjo giliau, į persirengimo patalpą. Ten jis atidarė pirmą spintelę ir paėmė piniginę. Piniginėje buvo banko, nuolaidų kortelės, pinigų nebuvo, dar buvo Teleloto bilietas, kurį jis paėmė, bet bilietas jau buvo senas. Piniginę jis išmetė. Paaiškino, kad piniginę paėmė spontaniškai, ką darė O. K., jie nematė, tik lauke pamatė, kad jis buvo užsikišęs m monitorių po striuke. Po to jie kiekvienas nuėjo savo keliais.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jiems sutinkant bei prokurorui ir gynėjams neprieštaraujant, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. R. parodė, kad ji yra UAB „Palink“ parduotuvės IKI-598, esančios adresu Geležinio Vilko g. 9a, Vilniuje, vadovė. 2017 m. gegužės 15 d. apie 10 val. 30 min. pas ją atėjo vyr. kasininkė E. P. ir pranešė, kad iš priėmimo kabineto, kuris yra šalia rampos, dingo kompiuterio monitorius. Tada ji nuėjo į kabinetą ir įsitikino, kad dingo monitorius HP, juodos spalvos, prisiminė, kad prieš pradedant darbą, 8 val., matė minėtą monitorių. Ji kreipėsi į UAB „Argus“ apsaugos darbuotoją, kurio kabinetas yra parduotuvėje, jie užtikrina parduotuvės apsaugą, ir paprašė peržiūrėti įrengtas parduotuvėje vaizdo stebėjimo kameras. Peržiūrėję kameras, nukreiptas į priėmimo kabinetą, pamatė, kad du vyrai užeina į parduotuvę pro rampos duris, apsižvalgo, vienas vyras užeina į valytojų persirengimo kabinetą, o antras stovi šalia durų. Po to vyrai išeina iš parduotuvės. Tada antras vyras grįžta į parduotuvę, užeina į priėmimo kabinetą, paima monitorių, paslepia jį po striukę. Kadangi vagystės faktas buvo užfiksuotas kameromis, apie įvykį nedelsiant iš savo mobilaus telefono pranešė policijai. Tuo metu, kai jie dar nežinojo apie vagystę, taromato operatorius R. T. pranešė jai, kad šalia rampos įėjimo durų rado valytojai priklausančią piniginę, kurią jai grąžino. Pateikė DVD-R kompaktą su vaizdo stebėjimo kamerų įrašu, kuriame užfiksuota vagystė (t. 1, b. l. 30-34).

2017 m. rugsėjo 4 d. raštu UAB „Palink“ parduotuvės Nr. 598 vadovė M. R. informavo, kad 2017 m. gegužės 15 d. asmenys pasisavino kompiuterio monitorių, kurio vertė – 95 eurai, kuris tą pačią dieną buvo grąžintas į parduotuvę, todėl civilinis ieškinys nebus reiškiamas (t. 1, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. S. parodė, kad ji dirba UAB „Vitaresta“ valytoja parduotuvėje IKI adresu Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje. 2017 m. gegužės 15 d. apie 07 val. ji atvažiavo į darbą, ją atvežė vyras, ji parūkė prie rampos įėjimo durų ir nuėjo į parduotuvę. Persirengė valytojų kambariuke, neužrakintą rankinuką, kuriame gulėjo jos juodos spalvos odinė moteriška piniginė, 30 eurų vertės, kurios viduje buvo įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės, materialinės vertės neturinčios, ir Teleloto loterijos bilietas, 1 euro vertės, padėjo į spintelę, kurios neužrakino. Apie 10 val. minėtame valytojų kambariuke ji rado ant stalo savo piniginę, taromato darbuotojas, kurio vardo ir pavardės nežino, pasakė, kad rado jos piniginę lauke, šalia laiptų ir įėjimo durų į rampą. Ji apžiūrėjo savo piniginę, kurios viduje pinigų nebuvo, įvairios nuolaidų kortelės, materialinės vertės neturinčios, buvo vietoje, bet dingo Teleloto loterijos bilietas, 1 euro vertės. Iš piniginės dingo tik loterijos bilietas. Kokiomis aplinkybėmis jos piniginė atsirado lauke, šalia įėjimo durų, ji nežino. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali. Kadangi piniginė su kortelėmis jai grąžinta, dingo tik loterijos bilietas, 1 euro vertės, dėl piniginės vagystės ji nukentėjo tik morališkai (t. 1, b. l. 35-38).

Šalies argumentai

Nukentėjusioji D. S. 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškime nurodė, kad ji dėl 2017 m. gegužės 15 d. vagystės civilinio ieškinio nereikš, nes piniginė jai grąžinta, o Teleloto bilieto vertė 1 euras jai yra menka (t. 1, b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad jis dirba UAB „Palink“ parduotuvėje IKI-598, esančios adresu Geležinio Vilko g. 9a, Vilniuje, taromato operatoriumi. 2017 m. gegužės 15 d. po 09 val. jis ėjo iš taromato į parduotuvės pastatą per rampos įėjimą, šalia laiptų pamatė gulinčią tamsios spalvos piniginę, ją atidarė, norėdamas surasti bent kokius duomenis, kad pranešti apie piniginės radimą ir grąžinti ją savininkui. Atidarius pamatė „Vitarestos“ pažymėjimą, kadangi ši įmonė aptarnauja parduotuvę, suprato, kad tai galimai jų valytojos piniginė ir ją atnešė bei padėjo į valytojų kambarėlį. Po to valytoja, kurios vardo ir pavardės nežino, atpažino savo piniginę ir pasakė, kad jos piniginė buvo rankinuke, viduje pinigų nebuvo, todėl dėl jos nepergyveno, tuo metu jie nežinojo, kaip piniginė atsirado lauke. Neužilgo parduotuvės vadovė M. R. per susirinkimą pranešė, kad tos dienos ryte iš parduotuvės priėmimo kabineto buvo pavogtas monitorius ir liepė pastoviai rakinti rampos duris. Rampos durys dažniausiai rakinamos ant kabliuko iš vidaus. Praėjus porai valandų, tiksliai pasakyti negali, tuo metu parduotuvėje buvo policijos pareigūnas, jis, grįždamas iš taromato, rūkė prie laiptinės ir įėjimo durų į parduotuvę. Tuo metu prie jo priėjo vyras, apsirengęs kombinezonu, kurio jis nepažįsta ir anksčiau nematė, bet jis buvo išgėręs. Vyras rankose laikė spalvotą maišą, priėjęs pasakė „kažkas blogai padarė, o jis grąžina, nors galėtų parduoti“, bei padavė jam maišą, kuriame buvo monitorius. Jis pasakė vyrui palaukti, nes taip negalima, pas juos yra policija, tuoj ateis pareigūnas ir su juo kalbės, vyras atsakė, kad jo jau nebus. Tada jis iš karto užėjo su maišu, kuriame buvo monitorius, į parduotuvę ir pasakė policijos pareigūnui, kad vyras jam ką tik padavė maišą su monitoriumi bei nurodė kryptį, kuria jis nuėjo. Maišą su monitoriumi jis padėjo šalia priėmimo kabineto (t. 1, b. l. 42-46).

2017 m. gegužės 29 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad, atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad nufilmuotos parduotuvės tarnybinės patalpos, viršutinėje ekrano dalyje matyti, kad vaizdo įrašas yra 2017 m. gegužės 15 dienos, vaizdo įrašo pradžia 09:06:32. Kairėje ekrano pusėje matyti 2 mažesnės patalpėlės su praviromis durimis. Šalia šių patalpėlių sukrauta krūva tuščių dėžių. Tarp minėtų patalpėlių ir dėžių yra praėjimas. 09:06:34 val. užėjo asmuo, vilkintis darbininko aprangą, pilkos spalvos su juodais fragmentais. Po viršutine, prasegta aprangos dalimi, matosi geltonos spalvos marškinėliai. Nustatyta, kad tai O. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Užėjęs į vidų jis apsidairė, tada paėjo į tą pusę, kur užėjo, matosi, kad su kažkuo kalbėjosi. Pakalbėjęs atidarė pirmas nuo dėžių praviras duris, pasižiūrėjo į patalpėlės vidų, tada vėl apsidairė. 09:07:05 užėjo antras asmuo, apsirengęs juodomis kelnėmis bei mėlynu sportinio tipo džemperiu su baltu viršumi (toliau - nenustatytas asmuo). Nenustatytas asmuo atidarė pirmąsias duris, pasižiūrėjo į patalpėlės vidų, tada uždarė duris, pro praviras antras duris užėjo į antrą patalpėlę, šioje patalpėlėje matosi persirengimui skirtos spintelės, nenustatytas asmuo atidarinėjo spinteles. Tuo metu O. K. nuėjo toliau nuo minėtų 2 patalpėlių, kur nuėjo nesimato, bet netrukus grįžo prie jų, jam grįžus, nenustatytas asmuo išėjo iš patalpėlės, rankoje jis nešėsi daiktą, panašų į piniginę, bet, ar tikrai piniginė, to nesimato. Daiktą jis įsidėjo sau į kelnių kišenę. Abu praėjimu tarp dėžių išėjo iš tarnybinių patalpų. Netrukus į tarnybines patalpas grįžo O. K., 09:08:11 jis atidarė pirmos patalpėlės duris, pro jas užėjo į patalpėlės vidų. Pro patalpėlės stiklinį langą matosi, kaip O. K. patalpėlės viduje kažko kapstėsi, bet ką jis ten veikė nesimato, 09:08:52 matosi, kaip jis atsisuka į lango pusę bei kažką masyvaus užsikiša po viršutiniais drabužiais, galimai kompiuterio monitorių, bei pasišalina iš parduotuvės pro ten, kur užėjo (t. 1, b. l. 55-56).

2017 m. gegužės 15 d., apžiūrėjus įvykio vietą, surašytas Apžiūros protokolas, taip pat apžiūrėtas monitorius; apžiūra fiksuota fotolentelėse ( t. 1, b.l. 6-17).

Apžiūrėjus juodos spalvos piniginę, 2017 m. gegužės 15 d. surašytas Daiktų apžiūros protokolas, kuriame taip pat nurodyta, kad po apžiūros piniginė grąžinta D. S. ( t. 1, b.l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą, turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Kaltinamiesiems inkriminuojamas svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą.

Iš byloje teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – 2017 m. gegužės 15 d., apie 09.07 val. O. K. ir I. D. pro neužrakintas rampos duris pateko į UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ Vilniuje, Geležinio Vilko g. 9A tarnybines patalpas, kur O. K., nuėjęs į priėmimo kabinetą, iš ten paėmė UAB „Palink“ priklausantį kompiuterio monitorių „HP“, 95 Eur vertės, bei paslėpęs sau po striuke išėjo, o tuo metu I. D. nuėjęs į persirengimo kambarį, atidaręs spintelę, iš joje esančio D. S. rankinuko paėmė jai priklausančią piniginę, 30 eurų vertės, su joje buvusiomis kortelėmis bei „Teleloto“ bilietu, 1 euro vertės, bei paslėpė piniginę po striuke ir išėjo. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia pačių kaltinamųjų parodymais teisiamojo posėdžio metu, kai jie parodė, kad nuėjus į minėtas patalpas, O. K. paėmė kompiuterio monitorių ir išėjo iš patalpų, o I. D., užėjęs į patalpas, atidaręs artimiausios spintelės duris, iš joje buvusios rankinės paėmė piniginę, kurioje nerado pinigų, kur buvo tik kortelės, ir Teleloto bilietas, kurį jis pasiėmė, o piniginę vėliau išmetė. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka – apžiūrų protokolai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, nustatytos apžiūrėjus įvykio vietą, kompiuterio monitorių, kurį O. K. grąžino, taip pat vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas įvykis, bei liudytojų parodymai. Teismas pažymi, kad nurodyti duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, todėl teismas pripažįsta juos įrodymais ir jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas.

Taigi vertinant šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jos atitinka svetimo turto pagrobimo, įsibrovus į patalpas, sudėtį, kadangi I. D. ir O. K. nors ir pro atidarytas duris, visgi pateko į parduotuvės tarnybines patalpas, nors, akivaizdu, suprato, kad jų buvimas tose patalpose yra neleistinas ir neteisėtas, nes tokios teisės jie neturėjo. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir subjektyvioji veikos pusė – tiesioginė tyčia, kadangi jie suvokė, kad neteisėtai patekę į patalpas, paima svetimą turtą, priešingai jų savininkų valiai, ir jį pasisavino – išsinešė iš patalpų, ir būtent tokių pasekmių siekė. Pažymėtina, kad tokios išvados nepaneigia aplinkybės, kad vėliau O. K. grąžino kompiuterio monitorių parduotuvei, o I. D. piniginę, kurioje nerado pinigų, paėmęs tik Teleloto bilietą, ją išmetė netoli parduotuvės, kadangi iki nurodytų veiksmų atlikimo jie jau buvo baigę vykdyti nusikalstamą veiką. Kita vertus, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Be to, nors, kaip nurodė O. K., eidamas į parduotuvės patalpas, jis neturėjo tikslo ko nors pagrobti, visgi įvertinus duomenų visumą, pripažintina, kad nustatyta spontaniškai, staiga susiformavusi tyčia, pasinaudojus situacija, kai tarnybinėse patalpose nieko nebuvo, kas nekeičia veikos kvalifikacijos (t. y. fakto, kad nustatyta tiesioginė tyčia pagrobti svetimą turtą).

Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuotina, kad I. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir O. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, todėl jie baustini.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamiesiems, teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, civiliniai ieškiniai nepareikšti (kaip minėta, kompiuterio monitorius buvo grąžintas parduotuvei, taip pat nukentėjusiajai grąžinta pagrobta piniginė, o dėl iš jos dingusio 1 euro vertės Teleloto bilieto nukentėjusioji pretenzijų neturėjo).

Teismas taip pat pažymi, kad nors nusikalstamas veikas I. D. ir O. K. padarė abu kartu patekę į nurodytas patalpas, visgi duomenų, patikimai patvirtinančių, kad jie veikė kaip bendrininkai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimą atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: t. y. dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad nusikalstamą veiką daro kartu, o ne vienas; pažymėtina, kad apie tyčią sprendžiama ne tik pagal asmenų paaiškinimus, tačiau ir pagal tam tikras objektyvias aplinkybes – asmenų elgesį, situaciją ir pan. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji nurodė, kad nors jie kartu nuėjo į minėtas patalpas, tačiau ką veikė kitas – nematė, vėliau išsiskyrė, nebuvo susitarimo pagrobti svetimą turtą. Byloje taip pat nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kurie leistų vertinti, kad buvo kaltinamųjų susitarimas dėl bendro nusikalstamo sumanymo, kad jie tam tikrais savo veiksmais būtų sudarę sąlygas, palengvinę nusikalstamų veikų padarymui, iš esmės nenustatytas joks bendrumas nusikalstamų veikų (turto pagrobimo). Vien tik aplinkybė, kad jie kartu pateko į parduotuvės patalpas, nėra pakankama daryti išvadai apie bendrininkavimą, įvertinus, be kita ko, įvertinus ir nuoseklius kaltinamųjų parodymus, kad į parduotuvės rampą jie nuėjo, nes užstrigo taromatas, todėl jie ėjo ieškoti atsakingo darbuotojo (duomenų, paneigiančių tokius jų parodymus, teismas nenustatė). Taigi darytina išvada, kad kaltinamieji padarė atskiras, individualias nusikalstamas veikas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. D., atsižvelgia į tai, kad jis visiškai prisipažino dėl jam suformuluoto kaltinimo, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgtina ir į duomenis apie jo asmenybę: išsilavinimas – pradinis, Sodros duomenimis, iki suėmimo kitame ikiteisminiame tyrime, nedirbo (t. 1, b. l. 136), buvo registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 137), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 138-142), teistas (t. 1, b. l. 143-185), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų, byloje nėra.

Todėl atsižvelgdamas į visumą nurodytų aplinkybių, ypač į aplinkybę dėl jo teistumų, kai jam buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė, o pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, praėjus nedaug laiko nuo bausmės pabaigos (2017 m. balandžio 27 d., t. 1, b. l. 183), jis vėl padarė šią nusikalstamą veiką, sprendžia, kad I. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant konkretų šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pagrobto turto vertę (nedidelę), į aplinkybę, kad pagrobtą piniginę jis išmetė ir ji buvo grąžinta nukentėjusiajai, kuri civilinio ieškinio byloje nereiškė, sprendžia, kad jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis bausmė.

Skirtina bausmė, kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

I. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, į bausmę įskaitant jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su minėtu (2017 m. lapkričio 10 d.) nuosprendžiu paskirta bausme.

I. D. pateikė teismui prašymą, vadovaujantis BPK 315 straipsniu, leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (iki nuosprendžio įsiteisėjimo).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 335 straipsnį, pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jis nėra apskųstas (BPK 336 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 str. 2 d.). Pagal BPK 315 straipsnio 1 dalį, jeigu yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti, tačiau BPK 315 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju I. D. yra pareiškęs prašymą leisti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, vadovaujantis jau minėta BPK 315 straipsnio nuostata, šis jo prašymas tenkintinas.

Pažymėtina, kad nors I. D. prašyme yra nurodęs, kad prašo nukreipti jį į Vilniaus pataisos namus, tačiau, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu, į konkrečią pataisos įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, vadovaujantis tam tikrais kriterijais, taigi nurodyto klausimo sprendimas nepriskirtinas nuosprendį priimančio teismo kompetencijai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam O. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis prisipažino tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gailisi, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina į duomenis apie O. K. asmenybę: išsilavinimas – profesinis, dirba pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 92), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 94-102), teistas (t. 1, b. l. 103-112).

Atsižvelgdamas į visumą nurodytų aplinkybių, ypač į jau minėtą aplinkybę, kad O. K. teistas, paskutinį kartą jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista į areštą, tačiau jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką (t. y. švelnesnės bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų), teismas sprendžia, kad O. K. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Jos dydis nustatytas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje, įvertinus nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, aplinkybę, kad po to, kai padarė nusikaltimą, jis grąžino pagrobtą kompiuterio monitorių jo savininkui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

O. K. 2017 m. gegužės 15 d. 12.10 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 62), paleistas 2017 m. gegužės 16 d. 11.21 val. Šis laikinojo sulaikymo laikas (1 para), vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmės laiką.

Teismas, įvertinęs jau minėtas aplinkybes – O. K. visišką prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo, jo gailestį, aplinkybę, kad pagrobto kompiuterio monitorių jo savininkui jis grąžino, be to, jis dirba, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, jog bausmės paskirtis, numatyta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, dar gali būti pasiekta ir neskiriant kaltinamajam realaus laisvės atėmimo. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas O. K. atidedamas vieneriems metams. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu O. K. elgesys bus prižiūrimas probacijos tarnybos ir jam nepateisinus parodyto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, O. K. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos pareigos: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. D. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Leisti I. D. pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti O. K. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 15 d. 12.10 val. iki 2017 m. gegužės 16 d. 11.21 val. išbūtą laiką, t. y. 1 parą, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, O. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant jam pareigas visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, O. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) paketą Nr. 256381, kuriame yra polietileninis maišelis su užrašu „Omnitel“, ir du vokai, Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose yra DNR konteineriai su nuoplovomis, 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 10-IL-20888 perduotus saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (t. 1, b. l. 19) – sunaikinti;

2) kompaktinį diską su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 56) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė