Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2019 m. gegužės 22 d. gavo atsakovės raštą Nr. SR-2007, kuriame įvardijami Lietuvos mokslo tarybos nurodyti kriterijai, kuriais remiantis parengti įsakymai dėl magistrantūros ir doktorantūros vietų paskirstymo. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas VDU skirtų magistrantūros ir doktorantūros vietų skaičių palikti tokį, koks jis buvo 2018 metais. Atsakovė, neatsižvelgusi į pareiškėjo prašymą, priėmė ginčijamus įsakymus.

Pareiškėjas, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), prašydamas panaikinti ginčijamus įsakymus, tačiau 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu LAGK pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties Nr. 1-826 sąlygų skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu pareiškėjai išaiškino, kad ji (atsakovė) neturi teisinio pagrindo pareiškėjui skirti papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su priimtu atsakovės sprendimu ir įsakymais. Pažymi, jog Mokslo ir studijų įstatyme detaliai nereglamentuojama II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietų paskirstymo tvarka. Nesant kitų poįstatyminių teisės aktų, magistrantūros ir doktorantūros laisvos vietos kasmet skiriamos Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir ŠMSM) ministro įsakymu. Pareiškėjo nuomone, kad nors teisės aktai ir nustato atsakovei diskreciją nustatyti magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų paskirstymą pagal studijų kryptis, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė gali veikti nevaržomai ir piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis. Pareiškėjas nurodo, kad vietų skaičiaus nustatymas ir jų skyrimas jam nebuvo viešai pristatyti. Vietų nustatymui naudoti duomenys ir kriterijai pareiškėjui taip pat nebuvo ir nėra žinomi. Atitinkamai yra sudaromos sąlygos atsakovės piktnaudžiavimui suteikta diskrecija bei neskaidrių ir šališkų sprendimų priėmimui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, priimdama įsakymus nesilaikė konstitucinio proporcingumo principo, pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjui nėra aišku kokiais patvirtintais ar įteisintais dokumentais, reguliuojančiais valstybės biudžeto lėšų paskirstymą ir atitinkamai studijų vietų paskirstymą tarp aukštųjų mokyklų bei mokslo institutų vadovavosi atsakovė, priimdama ginčijamus įsakymus. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra iš anksto numatytų ir paskelbtų kriterijų, pagal kuriuos atsakovė paskirsto valstybės finansuojamas II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietas, todėl atsakovės įsakymai priimti vadovaujantis subjektyviais pagrindais, t.y. neįvertinus ir neatsižvelgus į kelių universitetų, tame tarpe ir VDU susijungimo kontekstą, neteisėtai ir nepagrįstai 2019 metais sumažinus II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietų skaičių lyginant su 2018 metais.

Pareiškėjo vertinimu, priimti įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Įsakymų trūkumai yra esminiai, kliudantys taikymo subjektams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, t.y. teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas.

Atsakovės nuomone, įsakymais nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyti objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai bei kiti teisės bendrieji principai. Atsakovė, nagrinėjamu atveju, neviršijo savo kompetencijos, taip pat įsakymai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė veikė. Pažymi, kad įsakymai buvo priimti nepažeidžiant principo lex retro non agit ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo, nes rodikliai, įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse, buvo viešai paskelbti ir pareiškėjui buvo iš anksto žinomi, o pareiškėjo prašyme paminėtų kriterijų taikymas priimant ginčijamus įsakymus yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir neatitinka tikrovės.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad priėmimas į magistrantūros ir doktorantūros studijas mokslo ir studijų institucijose jau yra pasibaigęs ir daugumoje mokslo ir studijų institucijų pasirašytos studijų sutartys su asmenimis, studijos jau yra prasidėjusios. Tuo atveju, jeigu būtų panaikinami įsakymai, perskirsčius valstybės finansuojamas magistrantūros (doktorantūros) studijų vietas bei studijų stipendijas, turėtų būti nutraukiamos studijų sutartys, būtų padaryta esminė žala mokslo ir studijų institucijoms, taip pat būtų pažeistas studijuojančiųjų teisėtų lūkesčių principas, jų teisės ir teisėti interesai.

Atsakovės nuomone, ginčijami įsakymai, kuriais paskirstomos valstybės finansuojamos II-osios ir III-iosios pakopos vietos skirtos ne tik VDU, kitoms mokslo ir studijų institucijoms, bet ir kitiems asmenims, pvz., studijuojantiems, todėl svarstytina, ar toks teisės aktas turėtų būti laikomas individualiu teisės aktu. Kita vertus, atsakovė sutinka, kad rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais bei kitais teisės bendraisiais principais. Atsakovės nuomone, šie principai nebuvo pažeisti, todėl įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsakovė, pasisakydama dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. SR-3891 pažymi, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, parengtas vadovaujantis teisės aktais, yra suprantamas, aiškus, išsamus, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas.

FTMC pritaria atsakovės argumentams, kad ministro įsakymų panaikinimas būtų teisiškai sudėtingai įgyvendinamas procesas ir sukeltų neigiamas pasekmes Lietuvos Respublikos švietimo sistemai, perskirstant II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietas, kurios buvo paskirstytos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taip pat FTMC kyla abejonių dėl to, ar ta aplinkybė, kad pareiškėjas gavo mažesnį valstybės finansuojamą II-osios pakopos ir III-iosios pakopos vietų skaičių nei 2018 metais, gali būti laikoma konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Pažymi, kad valstybės finansuojamų doktorantūros vietų paskirstymo procesas liečia daug mokslo ir studijų institucijų, teisės aktai ministerijai skirstant vietas nesuteikia pareigos bei galimybės kiekvienai institucijai paskirti ne mažesnį nei praėjusių metų skaičių, tokios garantijos teisės aktais nėra suteikiamos nei vienai mokslo ir studijų institucijai, todėl nėra objektyviai teisinga pareiškėjo nuomonė, jog buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

FTMC sutinka su pareiškėjo nuomone, kad 2019 metais įvedami du nauji vertinimo kriterijai ir kad vertinimus Lietuvos mokslo taryba atliks jau vadovaudamasi keturiais kriterijais mokslo ir studijų institucijoms turėjo būti pateikti prieš protingą terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė institucijoms neleido tinkamai pasiruošti tokiems vertinimo pakeitimams, todėl vadovaujantis šiuo vertinimu priimti atsakovės įsakymai institucijoms iki galo nebuvo suprantami ir aiškūs. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ministro įsakymų negalima laikyti atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. gavo ŠMSM raštą Nr. SR-2007 „Dėl studentų priėmimo į magistratūros ir doktorantūros studijas 2019 metais“, kuriame įvardijami Lietuvos mokslo tarybos nurodyti kriterijai, kuriais remiantis buvo parengti įsakymai dėl magistratūros ir doktorantūros vietų paskirstymo (e. b. t. 1, b. l. 33-35).

Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1-551 ir 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1-592 kreipėsi į ŠMSM su prašymu pareiškėjui skirtų magistratūros ir doktorantūros vietų skaičių palikti bent jau 2018 metų lygmenyje, remdamasis šiais argumentais: poįstatyminiais teisės aktais nebuvo iš anksto nustatyta ir viešai paskelbta objektyvių kriterijų, kuriais remiantis ŠMSM paskirsto magistrantūros ir doktorantūros studijų vietas bei atitinkamai finansavimą konkrečioms studijų kryptims ir institucijoms, ŠMSM rašte minimi kriterijai bei jų svoris kiekvienais metais kinta, 2019 metais, skirstant studijų vietas, taikyti kiti kriterijai nei 2018 metais, šie nauji kriterijai nebuvo viešai mokslo institucijoms pristatyti, nebuvo apsvarstytas jų teisėtumas ir pagrįstumas (e. b. t. 1, b. l. 31-32).

2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1-826 pareiškėjas kreipėsi į ŠMSM, prašydamas skirti papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistratūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių.

Be to, pareiškėjas, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti ginčijamus įsakymus. 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu LAGK pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties sąlygų skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių, likusioje dalyje – dėl įsakymų panaikinimo – skundą atmetė.

Atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SR-3891 „Dėl papildomų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir papildomų lėšų skyrimo“ pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame pažymėjo, kad skirti papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas neturi teisinio pagrindo, o ir lėšų skyrimas išimtinai vienam universitetui, pažeistų lygiateisiškumo principą (e. b. t. 1, b. l. 70-71).

Pareiškėjas nesutinka su LAGK priimto sprendimo dalimi, kurioje suformuluotas įpareigojimas atsakovei per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių. Pareiškėjo nuomone, toks įpareigojimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių, ką iš esmės patvirtina ir atsakovės priimtas sprendimas dėl LAGK sprendimo įvykdymo.

Taip pat pareiškėjas prašo ŠMSM įsakymus naikinti visa apimtimi, neišskiriant tik VDU interesus liečiančios dalies ŠMSM įsakymuose, kadangi ŠMSM įsakymus panaikinus tik dalyje, atitinkamai turėtų kisti ir kitų ŠMSM įsakymuose nurodytų subjektų valstybės finansuojamas antrosios ir trečiosios pakopos studijų vietos, nes LRV nutarimas apibrėžia bendrą planuojamo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalį, tačiau nenumato tos dalies paskirstymo tarp aukštųjų mokyklų.

Atsakovė su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Jos nuomone, ginčijamais įsakymais nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyti objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai bei kiti teisės bendrieji principai.

Atsakovės teigimu, nuo 2009 metų iki 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietos ir studijų stipendijos paskirstomos pagal du tuos pačius rodiklius: 1) mokslo (meno) rezultatus; 2) doktorantūros rezultatus. Įgyvendinant pakeistas MSĮ naujas nuostatas nuo 2017 metų pakito vienas rodiklis, t. y. vietoje stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimo (kuris buvo taikomas nuo 2009 metų iki 2016 metų), nuo 2017 metų taikomas rodiklis – pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičiai; rodiklių svoriai kasmet (nuo 2009 metų) imami santykinai panašūs, t.y. mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimui suteikiamas didžiausias svoris (pvz., 2016 m. mokslo (meno) veiklos rezultatų svoris (80 proc.) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirenkamumui pagal studijų kryptis (doktorantūros atveju – doktorantūros rezultatyvumui) (20 proc.); 2017 metais – 2019 metais paskirstant magistrantūros studijų vietas, mokslo (meno) veiklos rezultatų veiklos svoris sudarė 95 proc., o pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičiaus svoris – 5 proc. Paskirstant doktorantūros vietas, mokslo (meno) veiklos rezultatų svoris sudarė 80 proc., o doktorantūros rezultatyvumas – 20 proc.

Taip pat atsakovė pažymėjo, jog prieš patvirtindama minėtų vietų paskirstymą įsakymu, jas suderina raštu su visomis mokslo ir studijų institucijomis. Kaip ir kasmet, skirstant valstybės finansuojamų antrosios pakopos ir doktorantūros studijų vietų (studijų stipendijų) skaičių, daliai mokslo ir studijų institucijų vietų skaičius didėja, o daliai mažėja.

Ginčo santykius reglamentuojančio Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 77 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas.

MSĮ 77 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“, nuo 2018 metų vykdomi kasmetiniai mokslo (meno) veiklos ir palyginamieji mokslo veiklos vertinimai.

Pagal Aprašo 6 punktą kasmetinį universitetų ir institutų vertinimą vykdo Lietuvos mokslo taryba (toliau – ir Taryba, ir LMT). Taryba kiekvienoje mokslo srityje (mene) įvertina universitetų ir institutų gautas programų lėšas, užsakymų lėšas ir nustato universitetų ir institutų mokslo (meno) darbų kasmetinio vertinimo įverčius, vadovaudamasi kasmetinio universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentu. Kasmetinio vertinimo rezultatus Taryba Ministerijos nustatytais terminais pateikia Ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje.

Taryba yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Taryba atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus, organizuoja ir vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) programinį konkursinį finansavimą, organizuoja Lietuvoje vykdomą MTEP ir doktorantūrų vertinimą, nagrinėja ir teikia siūlymus dėl šios veiklos veiksmingumo ir atitikties valstybės reikmėms (Tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XIII-499).

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog 2019 metais magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų skaičiaus nustatymas ir jų skyrimas nebuvo viešai pristatytas bei apsvarstytas jų teisėtumas ir pagrįstumas.

ŠMSM 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. SR-1751 „Dėl 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų (studijų stipendijų) paskirstymo“, kreipėsi į Tarybą, kaip į ekspertinę instituciją, prašydama pateikti pasiūlymus dėl 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų (nevalstybinėms aukštosioms mokykloms – studijų stipendijų) paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms: magistrantūros studijų vietų – pagal studijų krypčių grupes; mokslo doktorantūros vietų – pagal mokslo sritis; meno doktorantūros vietų. Tarybos prašyta dėl studijų vietų paskirstymo pagal studijų krypčių grupes, mokslo (meno) sritis vadovautis Ministerijos rašte nurodytais rodikliais, taip pat Ministerija pateikė duomenis, reikalingus pasiūlymams parengti (Komisijos bylos l. 129-130).

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2019 m. informacija dėl magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms principų buvo pateikta ministerijos 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. SR-2007 „Dėl studentų priėmimo į magistrantūros ir doktorantūros studijas 2019 metais“ (e. b. t. 1, b. l. 33-35). Iš rašto turinio matyti, jog ŠMSM prašė Lietuvos mokslo tarybos pateikti pasiūlymus dėl 2019 m. magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų: 1) magistrantūros studijų vietų – pagal studijų krypčių grupes; 2) mokslo doktorantūros vietų – pagal mokslo sritis; 3) meno doktorantūros vietų. Lietuvos mokslo taryba, rengdama pasiūlymus dėl studijų vietų paskirstymo pagal studijų krypčių grupes, mokslo (meno) sritis, turėjo vadovautis šiais rodikliais:

1) institucijoms 2019 m. skirtinomis lėšomis moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai (pagal mokslo skirtis) ir meno veiklai plėtoti, apskaičiuotomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti, skyrimo mokslo ir studijų intitucijoms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“, nuostatomis pagal naujausius duomenis;

2) institucijoms 2016-2018 m. kaip Lietuvos mokslo tarybos per programinį konkursinį finansavimą skirtomis lėšomis (pagal mokslo sritis), padalytomis iš trijų;

3) institucijų pirmosios studijų pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes skaičiais – magistrantūros atveju, o doktorantūros atveju – doktorantūros efektyvumu.

Atsakydama į Ministerijos 2019 m. gegužės 6 d. raštą, Taryba pateikė ekspertinį pasiūlymą dėl 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų (studijų stipendijų) paskirstymo (Komisijos bylos l. 138-140). Be to, Taryba pateiktuose paaiškinimuose LAGK nurodė, jog Tarybai nepavesta atlikti mokslo darbų ekspertinio vertinimo, skirstant 2019 m. II ir III pakopos studijų vietas ir studijų stipendijas (ekspertinis vertinimas atliekamas tik vykdant palyginamąjį ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtos vertinimą), naudotos mokslo ir studijų institucijoms 2019 metais skirtos lėšos, kurios paskirstytos remiantis palyginamojo (ekspertinio) ir kasmetinio (formaliojo) vertinimų duomenimis. Tarybos nuomone, šis pokytis galėjo turėti įtakos studijų vietų paskirstymui ir skirtis nuo praėjusių metų, kuriais naudoti Tarybos ekspertinio ir formaliojo vertinimo rezultatai, skirstant studijų vietas (Komisijos bylos l. 126-128).

Atsakovės teigimu, Lietuvos mokslo taryba teikė šią informaciją ir darbo tvarka (el. paštu). Be to, kaip nurodyta ŠMSM 2019 m. gegužės 22 d. rašte, magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų paskirstymo principai 2019 m. gegužės 31 d. buvo pristatyti Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje ir 2019 m. birželio 5 d. ŠMSM.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos mokslo komiteto posėdžio, įvykusio 2019 m. birželio 17 d. Vytauto Didžiojo universitete, protokole užfiksuota, jog posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl doktorantūros ir magistrantūros vietų skyrimo ir nutarta plėtoti diskuciją dėl siūlomų kriterijų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų apskaičiavimui ir juos siūlyti 2020 metų skaičiavimo metodikai (Komisijos bylos l. 36-41).

Pavyzdžiui, Kauno Technologijos universitetas atsiliepime į pareiškėjo skundą LAGK pažymėjo, jog pirmasis ir trečiasis kriterijus yra taikomi jau ne pirmus metus ir yra puikiai žinomi Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų insitucijoms. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, papildomai buvo taikyti ne du, o tik vienas naujas kriterijus – t.y., antrasis kriterijus, kurio įvedimas yra pagrįstas ir savalaikis (Komisijos bylos l. 64-69).

Lietuvos istorijos institutas atsiliepime į pareiškėjo skundą LAGK atkreipė dėmesį, jog nustatant doktorantūros vietas institucijoms Lietuvos mokslo tarybos pasiūlytas palyginamojo vertinimo rezultatų kriterijus yra logiškas ir pagrįstas: 2018 m. atlikus palyginamąjį, t. y. kokybinį Lietuvos mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklos vertinimą, Tarybos atliekamas institucijų MTEP vertinimas nuo 2018 m. yra tik kiekybinis, taigi, dalinis ir nepilnas. Lietuvos Respublikos mokslo politikai neprieštarauja antrosios ir trečiosios pakopos studijų vietų skyrimas atsižvelgiant ne tik į kiekybinius, bet ir į kokybinius (t. y. mokslo ir studijų institucijų atliekamų MTEP kokybės) rezultatus, kaip buvo daroma iki 2017 m. imtinai, kai LMT atlikdavo ir kokybinį, ir kiekybinį institucijų MTEP veiklos vertinimą. Todėl LMT pasiūlytas naujas kriterijus – palyginamojo vertinimo rezultatai, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pagrįstas ir, galimai, negali būti traktuojamas kaip visiškai naujas. Dėl tos pačios priežasties visiškai nauju, galimai, negalima laikyti ir LMT MTEP konkursinio finansavimo rezultatų kriterijaus, nes LMT MTEP konkursinio finansavimo rezultatai buvo kasmetinio vertinimo dalis (Komisijos bylos l. 105-106).

Taigi, ginčijamuose Ministro įsakymuose yra įvardijamos studijų kryptys ir mokslo institucijoms paskirstytų vietų skaičiai, tačiau įsakymuose nėra nuorodos, kad įsakymai turi lydimuosius dokumentus, kurie aiškiai nurodytų, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kokiais pagrindais remiantis atliktas Vyriausybės paskirtų lėšų paskirstymas. Vis dėlto, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog nėra visiškai aišku kokiais patvirtintais ar įteisintais dokumentais, reguliuojančiais valstybės biudžeto lėšų paskirstymą ir atitinkamai studijų vietų paskirstymą tarp aukštųjų mokyklų bei mokslo institutų vadovavosi atsakovė, priimdama ginčijamus įsakymus, atmestinas kaip nepagrįstas. Rodikliai, įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse, buvo viešai paskelbti ir pareiškėjui iš anksto žinomi, nors teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentu, jog būtų buvę daugiau aiškumo, jeigu mokslo ir studijų institucijoms apie naujų vertinimo kriterijų įvedimą būtų buvę pranešta prieš protingą terminą ir tai būtų leidę institucijoms tinkamai pasiruošti tokiems vertinimo pakeitimams.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog ŠMSM ministras, priimdamas įsakymus, pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes gavo mažesnį valstybės finansavimą, negu 2018 metais.

Pareiškėjas pateiktame ŠMSM 2019 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 1-551, nurodė, jog pareiškėjui visose studijų kryptyse numatomas mažėjantis vietų skaičius (9 proc. arba 50 vietų) bei 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1-592 pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog skirstant vietas magistrantūros ir doktorantūros studijose pareiškėjui magistrantūros vietų skaičius, lyginant su 2018 metais sumažėjo 50 vietų, o doktorantūros – 1.

Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo raštuose išdėstytus teiginius, 2019 m. birželio 28 d. rašte nurodė, jog 2019 m. Ministerija nemažindama bendro valstybės finansuojamų antrosios pakopos ir doktorantūros studijų vietų skaičiaus, kaip ir ankstesniais metais, mokslo ir studijų institucijoms jį paskirstė pagal studijų krypčių grupes ir mokslo kryptis, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, turimus duomenis apie mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, pirmosios studijų pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes skaičių – magistrantūros atveju, o doktorantūros atveju – doktorantūros efektyvumą.