Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-28 · Administracinė byla Nr. eI3-1115-872/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-28Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
eI3-1115-872/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03455-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Fausta Vitkienė (pirm.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Trečiasis asmuo
ISM vadybos, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų institutas, Lietuvių kalbos institutas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Šiaulių universitetas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras, Lietuvos kultūros tyrimų centras, Europos Humanitarinis Universitetas, Klaipėdos universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kazimiero Simonavičiaus Universitetas, Lietuvos sporto universitetas
Pareiškėjas
Vytauto Didžiojo universitetas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1115-872/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03455-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 25.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vytauto Didžiojo universiteto skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ISM vadybos ir ekonomikos universitetui, Kauno technologijos universitetui, Kazimiero Simonavičiaus universitetui, Klaipėdos universitetui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Lietuvos sporto universitetui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Šiaulių universitetui, Europos Humanitariniam universitetui, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus Gedimino technikos universitetui, Vilniaus universitetui, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui, Gamtos tyrimų institutui, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyviam medicinos centrui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrui, Lietuvos istorijos institutui, Lietuvių kalbos institutui, Lietuvos kultūros tyrimų centrui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Lietuvos socialinių tyrimų centrui, Lietuvos energetikos institutui dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU arba Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 21R-594 (AG-463/04-2019) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. SR-3891 (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. V-693 (toliau – ir Įsakymas 1); 4) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2019 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. V-697 (toliau – ir Įsakymas 2).

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 329 patvirtino preliminarius valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, antrosios pakopos ir profesinių studijų vietų ir doktorantūros studijų vietų, į kurias priimami 2019 metų studentai, skaičiaus, studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo pagal studijų krypčių grupės sąrašus (toliau – ir LRV nutarimas).

Paaiškina, kad 2019 m. gegužės 22 d. gavo atsakovės raštą Nr. SR-2007, kuriame įvardijami Lietuvos mokslo tarybos nurodyti kriterijai, kuriais remiantis parengti įsakymai dėl magistrantūros ir doktorantūros vietų paskirstymo. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas VDU skirtų magistrantūros ir doktorantūros vietų skaičių palikti tokį, koks jis buvo 2018 metais. Atsakovė, neatsižvelgusi į pareiškėjo prašymą, priėmė ginčijamus įsakymus.

Pareiškėjas, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), prašydamas panaikinti ginčijamus įsakymus, tačiau 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu LAGK pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties Nr. 1-826 sąlygų skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu pareiškėjai išaiškino, kad ji (atsakovė) neturi teisinio pagrindo pareiškėjui skirti papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su LAGK priimto sprendimo dalimi, kurioje suformuluotas įpareigojimas atsakovei per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių. Pareiškėjo nuomone, toks įpareigojimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių, ką iš esmės patvirtina ir atsakovės priimtas sprendimas dėl LAGK sprendimo įvykdymo.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su priimtu atsakovės sprendimu ir įsakymais. Pažymi, jog Mokslo ir studijų įstatyme detaliai nereglamentuojama II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietų paskirstymo tvarka. Nesant kitų poįstatyminių teisės aktų, magistrantūros ir doktorantūros laisvos vietos kasmet skiriamos Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir ŠMSM) ministro įsakymu. Pareiškėjo nuomone, kad nors teisės aktai ir nustato atsakovei diskreciją nustatyti magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų paskirstymą pagal studijų kryptis, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė gali veikti nevaržomai ir piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis. Pareiškėjas nurodo, kad vietų skaičiaus nustatymas ir jų skyrimas jam nebuvo viešai pristatyti. Vietų nustatymui naudoti duomenys ir kriterijai pareiškėjui taip pat nebuvo ir nėra žinomi. Atitinkamai yra sudaromos sąlygos atsakovės piktnaudžiavimui suteikta diskrecija bei neskaidrių ir šališkų sprendimų priėmimui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, priimdama įsakymus nesilaikė konstitucinio proporcingumo principo, pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjui nėra aišku kokiais patvirtintais ar įteisintais dokumentais, reguliuojančiais valstybės biudžeto lėšų paskirstymą ir atitinkamai studijų vietų paskirstymą tarp aukštųjų mokyklų bei mokslo institutų vadovavosi atsakovė, priimdama ginčijamus įsakymus. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra iš anksto numatytų ir paskelbtų kriterijų, pagal kuriuos atsakovė paskirsto valstybės finansuojamas II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietas, todėl atsakovės įsakymai priimti vadovaujantis subjektyviais pagrindais, t.y. neįvertinus ir neatsižvelgus į kelių universitetų, tame tarpe ir VDU susijungimo kontekstą, neteisėtai ir nepagrįstai 2019 metais sumažinus II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietų skaičių lyginant su 2018 metais.

Pareiškėjo vertinimu, priimti įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Įsakymų trūkumai yra esminiai, kliudantys taikymo subjektams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, t.y. teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas.

Atsiliepimas

Atsakovė ŠMSM atsiliepime su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad tvirtindamas įsakymus, ŠMSM ministras laikėsi Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse įtvirtintų rodiklių ir būtent pagal juos vykdydamas įstatyminį reglamentavimą nustatė valstybės finansuojamų II-osios pakopos studijų vietų, į kurias 2019 metais priimami studentai, skaičiaus ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymo pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes sąrašą ir valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų, į kurias 2019 metais priimami studentai, skaičiaus ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymo pagal mokslo ir studijų institucijas ir mokslo ar meno kryptis sąrašą.

Atsakovės nuomone, įsakymais nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyti objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai bei kiti teisės bendrieji principai. Atsakovė, nagrinėjamu atveju, neviršijo savo kompetencijos, taip pat įsakymai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė veikė. Pažymi, kad įsakymai buvo priimti nepažeidžiant principo lex retro non agit ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo, nes rodikliai, įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse, buvo viešai paskelbti ir pareiškėjui buvo iš anksto žinomi, o pareiškėjo prašyme paminėtų kriterijų taikymas priimant ginčijamus įsakymus yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

Atsakovė pažymi, jog pareiškėjo teiginiai, kad ŠMSM ministras, priimdamas įsakymus, pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes gavo mažesnį valstybės finansavimą, negu 2018 metais, yra visiškai nepagrįstas. Paaiškina, kad ŠMSM neturi teisinio pagrindo valstybės finansuojamų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų skaičių mokslo ir studijų institucijoms numatyti tokį pat kaip ir 2018 metais, nes Mokslo ir studijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos nenumato tokių išlygų ir galimybės. Pabrėžia, kad VDU įgyta pagal Mokslo ir studijų įstatymą teisė turėti valstybės finansuojamas II-osios pakopos ir III-iosios studijų pakopos vietas nebuvo atimta, ši teisė buvo išlaikyta.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad priėmimas į magistrantūros ir doktorantūros studijas mokslo ir studijų institucijose jau yra pasibaigęs ir daugumoje mokslo ir studijų institucijų pasirašytos studijų sutartys su asmenimis, studijos jau yra prasidėjusios. Tuo atveju, jeigu būtų panaikinami įsakymai, perskirsčius valstybės finansuojamas magistrantūros (doktorantūros) studijų vietas bei studijų stipendijas, turėtų būti nutraukiamos studijų sutartys, būtų padaryta esminė žala mokslo ir studijų institucijoms, taip pat būtų pažeistas studijuojančiųjų teisėtų lūkesčių principas, jų teisės ir teisėti interesai.

Atsakovės nuomone, ginčijami įsakymai, kuriais paskirstomos valstybės finansuojamos II-osios ir III-iosios pakopos vietos skirtos ne tik VDU, kitoms mokslo ir studijų institucijoms, bet ir kitiems asmenims, pvz., studijuojantiems, todėl svarstytina, ar toks teisės aktas turėtų būti laikomas individualiu teisės aktu. Kita vertus, atsakovė sutinka, kad rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais bei kitais teisės bendraisiais principais. Atsakovės nuomone, šie principai nebuvo pažeisti, todėl įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsakovė, pasisakydama dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. SR-3891 pažymi, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, parengtas vadovaujantis teisės aktais, yra suprantamas, aiškus, išsamus, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fizinių ir technologijos mokslų centras (toliau – ir FTMC) atsiliepime su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

FTMC pritaria atsakovės argumentams, kad ministro įsakymų panaikinimas būtų teisiškai sudėtingai įgyvendinamas procesas ir sukeltų neigiamas pasekmes Lietuvos Respublikos švietimo sistemai, perskirstant II-osios ir III-iosios pakopos studijų vietas, kurios buvo paskirstytos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taip pat FTMC kyla abejonių dėl to, ar ta aplinkybė, kad pareiškėjas gavo mažesnį valstybės finansuojamą II-osios pakopos ir III-iosios pakopos vietų skaičių nei 2018 metais, gali būti laikoma konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Pažymi, kad valstybės finansuojamų doktorantūros vietų paskirstymo procesas liečia daug mokslo ir studijų institucijų, teisės aktai ministerijai skirstant vietas nesuteikia pareigos bei galimybės kiekvienai institucijai paskirti ne mažesnį nei praėjusių metų skaičių, tokios garantijos teisės aktais nėra suteikiamos nei vienai mokslo ir studijų institucijai, todėl nėra objektyviai teisinga pareiškėjo nuomonė, jog buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

FTMC sutinka su pareiškėjo nuomone, kad 2019 metais įvedami du nauji vertinimo kriterijai ir kad vertinimus Lietuvos mokslo taryba atliks jau vadovaudamasi keturiais kriterijais mokslo ir studijų institucijoms turėjo būti pateikti prieš protingą terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė institucijoms neleido tinkamai pasiruošti tokiems vertinimo pakeitimams, todėl vadovaujantis šiuo vertinimu priimti atsakovės įsakymai institucijoms iki galo nebuvo suprantami ir aiškūs. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ministro įsakymų negalima laikyti atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsiliepimas

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2019 m. birželio 12 d. priimto įsakymo Nr. V-693 „Dėl valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų, į kurias 2019 metais priimami studentai, skaičiaus ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymo pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes sąrašo patvirtinimo“; atsakovės 2019 m. birželio 13 d. priimto įsakymo Nr. V-697 „Dėl valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų, į kurias 2019 metais priimami studentai, skaičiaus ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymo pagal mokslo ir studijų institucijas ir mokslo ar meno kryptis sąrašo patvirtinimo“ bei atsakovės 2019 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. SR-3891 teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 329 „Dėl preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, į kurias 2019 metais priimami studentai, skaičiaus, studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo pagal studijų krypčių grupes, mokslo, meno sritis sąrašų patvirtinimo“ patvirtino preliminarius valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, antrosios pakopos ir profesinių studijų vietų ir doktorantūros studijų vietų, į kurias priimami 2019 metais studentai, skaičiaus, studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo pagal studijų krypčių grupės sąrašus (e. b. t. 1, b. l. 28-30).

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. gavo ŠMSM raštą Nr. SR-2007 „Dėl studentų priėmimo į magistratūros ir doktorantūros studijas 2019 metais“, kuriame įvardijami Lietuvos mokslo tarybos nurodyti kriterijai, kuriais remiantis buvo parengti įsakymai dėl magistratūros ir doktorantūros vietų paskirstymo (e. b. t. 1, b. l. 33-35).

Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1-551 ir 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1-592 kreipėsi į ŠMSM su prašymu pareiškėjui skirtų magistratūros ir doktorantūros vietų skaičių palikti bent jau 2018 metų lygmenyje, remdamasis šiais argumentais: poįstatyminiais teisės aktais nebuvo iš anksto nustatyta ir viešai paskelbta objektyvių kriterijų, kuriais remiantis ŠMSM paskirsto magistrantūros ir doktorantūros studijų vietas bei atitinkamai finansavimą konkrečioms studijų kryptims ir institucijoms, ŠMSM rašte minimi kriterijai bei jų svoris kiekvienais metais kinta, 2019 metais, skirstant studijų vietas, taikyti kiti kriterijai nei 2018 metais, šie nauji kriterijai nebuvo viešai mokslo institucijoms pristatyti, nebuvo apsvarstytas jų teisėtumas ir pagrįstumas (e. b. t. 1, b. l. 31-32).

Atsakovė 2019 m. birželio 12 d. priėmė šioje byloje ginčijamą įsakymą Nr. V-693 „Dėl valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų, į kurias 2019 metais priimami studentai, skaičiaus ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymo pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes sąrašo patvirtinimo“, pagal kurį pareiškėjui viso paskirta 550 antrosios pakopos studijų vietų (e. b. t. 1, b. l. 11-14).

Taip pat atsakovė 2019 m. birželio 13 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. V-697 „Dėl valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų, į kurias 2019 metais priimami studentai, skaičiaus ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymo pagal mokslo ir studijų institucijas ir mokslo ar meno kryptis sąrašo patvirtinimo“, pagal kurį pareiškėjui viso paskirta 38 doktorantūros studijų vietos (e. b. t. 1, b. l. 15-21).

2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1-826 pareiškėjas kreipėsi į ŠMSM, prašydamas skirti papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistratūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių.

Be to, pareiškėjas, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti ginčijamus įsakymus. 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu LAGK pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties sąlygų skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių, likusioje dalyje – dėl įsakymų panaikinimo – skundą atmetė.

Atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SR-3891 „Dėl papildomų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir papildomų lėšų skyrimo“ pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame pažymėjo, kad skirti papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas neturi teisinio pagrindo, o ir lėšų skyrimas išimtinai vienam universitetui, pažeistų lygiateisiškumo principą (e. b. t. 1, b. l. 70-71).

Pareiškėjas nesutinka su LAGK priimto sprendimo dalimi, kurioje suformuluotas įpareigojimas atsakovei per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių. Pareiškėjo nuomone, toks įpareigojimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių, ką iš esmės patvirtina ir atsakovės priimtas sprendimas dėl LAGK sprendimo įvykdymo.

Taip pat pareiškėjas prašo ŠMSM įsakymus naikinti visa apimtimi, neišskiriant tik VDU interesus liečiančios dalies ŠMSM įsakymuose, kadangi ŠMSM įsakymus panaikinus tik dalyje, atitinkamai turėtų kisti ir kitų ŠMSM įsakymuose nurodytų subjektų valstybės finansuojamas antrosios ir trečiosios pakopos studijų vietos, nes LRV nutarimas apibrėžia bendrą planuojamo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalį, tačiau nenumato tos dalies paskirstymo tarp aukštųjų mokyklų.

Atsakovė su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Jos nuomone, ginčijamais įsakymais nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyti objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai bei kiti teisės bendrieji principai.

Atsakovės teigimu, nuo 2009 metų iki 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietos ir studijų stipendijos paskirstomos pagal du tuos pačius rodiklius: 1) mokslo (meno) rezultatus; 2) doktorantūros rezultatus. Įgyvendinant pakeistas MSĮ naujas nuostatas nuo 2017 metų pakito vienas rodiklis, t. y. vietoje stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimo (kuris buvo taikomas nuo 2009 metų iki 2016 metų), nuo 2017 metų taikomas rodiklis – pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičiai; rodiklių svoriai kasmet (nuo 2009 metų) imami santykinai panašūs, t.y. mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimui suteikiamas didžiausias svoris (pvz., 2016 m. mokslo (meno) veiklos rezultatų svoris (80 proc.) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirenkamumui pagal studijų kryptis (doktorantūros atveju – doktorantūros rezultatyvumui) (20 proc.); 2017 metais – 2019 metais paskirstant magistrantūros studijų vietas, mokslo (meno) veiklos rezultatų veiklos svoris sudarė 95 proc., o pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičiaus svoris – 5 proc. Paskirstant doktorantūros vietas, mokslo (meno) veiklos rezultatų svoris sudarė 80 proc., o doktorantūros rezultatyvumas – 20 proc.

Taip pat atsakovė pažymėjo, jog prieš patvirtindama minėtų vietų paskirstymą įsakymu, jas suderina raštu su visomis mokslo ir studijų institucijomis. Kaip ir kasmet, skirstant valstybės finansuojamų antrosios pakopos ir doktorantūros studijų vietų (studijų stipendijų) skaičių, daliai mokslo ir studijų institucijų vietų skaičius didėja, o daliai mažėja.

Ginčo santykius reglamentuojančio Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 77 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas.

MSĮ 77 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“, nuo 2018 metų vykdomi kasmetiniai mokslo (meno) veiklos ir palyginamieji mokslo veiklos vertinimai.

Pagal Aprašo 6 punktą kasmetinį universitetų ir institutų vertinimą vykdo Lietuvos mokslo taryba (toliau – ir Taryba, ir LMT). Taryba kiekvienoje mokslo srityje (mene) įvertina universitetų ir institutų gautas programų lėšas, užsakymų lėšas ir nustato universitetų ir institutų mokslo (meno) darbų kasmetinio vertinimo įverčius, vadovaudamasi kasmetinio universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentu. Kasmetinio vertinimo rezultatus Taryba Ministerijos nustatytais terminais pateikia Ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje.

Taryba yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Taryba atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus, organizuoja ir vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) programinį konkursinį finansavimą, organizuoja Lietuvoje vykdomą MTEP ir doktorantūrų vertinimą, nagrinėja ir teikia siūlymus dėl šios veiklos veiksmingumo ir atitikties valstybės reikmėms (Tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XIII-499).

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog 2019 metais magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų skaičiaus nustatymas ir jų skyrimas nebuvo viešai pristatytas bei apsvarstytas jų teisėtumas ir pagrįstumas.

ŠMSM 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. SR-1751 „Dėl 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų (studijų stipendijų) paskirstymo“, kreipėsi į Tarybą, kaip į ekspertinę instituciją, prašydama pateikti pasiūlymus dėl 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų (nevalstybinėms aukštosioms mokykloms – studijų stipendijų) paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms: magistrantūros studijų vietų – pagal studijų krypčių grupes; mokslo doktorantūros vietų – pagal mokslo sritis; meno doktorantūros vietų. Tarybos prašyta dėl studijų vietų paskirstymo pagal studijų krypčių grupes, mokslo (meno) sritis vadovautis Ministerijos rašte nurodytais rodikliais, taip pat Ministerija pateikė duomenis, reikalingus pasiūlymams parengti (Komisijos bylos l. 129-130).

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2019 m. informacija dėl magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms principų buvo pateikta ministerijos 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. SR-2007 „Dėl studentų priėmimo į magistrantūros ir doktorantūros studijas 2019 metais“ (e. b. t. 1, b. l. 33-35). Iš rašto turinio matyti, jog ŠMSM prašė Lietuvos mokslo tarybos pateikti pasiūlymus dėl 2019 m. magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų: 1) magistrantūros studijų vietų – pagal studijų krypčių grupes; 2) mokslo doktorantūros vietų – pagal mokslo sritis; 3) meno doktorantūros vietų. Lietuvos mokslo taryba, rengdama pasiūlymus dėl studijų vietų paskirstymo pagal studijų krypčių grupes, mokslo (meno) sritis, turėjo vadovautis šiais rodikliais:

1) institucijoms 2019 m. skirtinomis lėšomis moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai (pagal mokslo skirtis) ir meno veiklai plėtoti, apskaičiuotomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti, skyrimo mokslo ir studijų intitucijoms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“, nuostatomis pagal naujausius duomenis;

2) institucijoms 2016-2018 m. kaip Lietuvos mokslo tarybos per programinį konkursinį finansavimą skirtomis lėšomis (pagal mokslo sritis), padalytomis iš trijų;

3) institucijų pirmosios studijų pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes skaičiais – magistrantūros atveju, o doktorantūros atveju – doktorantūros efektyvumu.

Atsakydama į Ministerijos 2019 m. gegužės 6 d. raštą, Taryba pateikė ekspertinį pasiūlymą dėl 2019 metų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų (studijų stipendijų) paskirstymo (Komisijos bylos l. 138-140). Be to, Taryba pateiktuose paaiškinimuose LAGK nurodė, jog Tarybai nepavesta atlikti mokslo darbų ekspertinio vertinimo, skirstant 2019 m. II ir III pakopos studijų vietas ir studijų stipendijas (ekspertinis vertinimas atliekamas tik vykdant palyginamąjį ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtos vertinimą), naudotos mokslo ir studijų institucijoms 2019 metais skirtos lėšos, kurios paskirstytos remiantis palyginamojo (ekspertinio) ir kasmetinio (formaliojo) vertinimų duomenimis. Tarybos nuomone, šis pokytis galėjo turėti įtakos studijų vietų paskirstymui ir skirtis nuo praėjusių metų, kuriais naudoti Tarybos ekspertinio ir formaliojo vertinimo rezultatai, skirstant studijų vietas (Komisijos bylos l. 126-128).

Atsakovės teigimu, Lietuvos mokslo taryba teikė šią informaciją ir darbo tvarka (el. paštu). Be to, kaip nurodyta ŠMSM 2019 m. gegužės 22 d. rašte, magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų paskirstymo principai 2019 m. gegužės 31 d. buvo pristatyti Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje ir 2019 m. birželio 5 d. ŠMSM.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos mokslo komiteto posėdžio, įvykusio 2019 m. birželio 17 d. Vytauto Didžiojo universitete, protokole užfiksuota, jog posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl doktorantūros ir magistrantūros vietų skyrimo ir nutarta plėtoti diskuciją dėl siūlomų kriterijų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų apskaičiavimui ir juos siūlyti 2020 metų skaičiavimo metodikai (Komisijos bylos l. 36-41).

Papildomai pažymėtina, jog kaip matyti iš LAGK pateiktų trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų, didelė dalis trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog kriterijai, kuriais remiantis 2019 m. buvo paskirstytos valstybės finansuojamos magistrantūros ir doktorantūros studijų vietos, prieštarauja MSĮ 77 straipsniui ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Pavyzdžiui, Kauno Technologijos universitetas atsiliepime į pareiškėjo skundą LAGK pažymėjo, jog pirmasis ir trečiasis kriterijus yra taikomi jau ne pirmus metus ir yra puikiai žinomi Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų insitucijoms. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, papildomai buvo taikyti ne du, o tik vienas naujas kriterijus – t.y., antrasis kriterijus, kurio įvedimas yra pagrįstas ir savalaikis (Komisijos bylos l. 64-69).

Lietuvos istorijos institutas atsiliepime į pareiškėjo skundą LAGK atkreipė dėmesį, jog nustatant doktorantūros vietas institucijoms Lietuvos mokslo tarybos pasiūlytas palyginamojo vertinimo rezultatų kriterijus yra logiškas ir pagrįstas: 2018 m. atlikus palyginamąjį, t. y. kokybinį Lietuvos mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklos vertinimą, Tarybos atliekamas institucijų MTEP vertinimas nuo 2018 m. yra tik kiekybinis, taigi, dalinis ir nepilnas. Lietuvos Respublikos mokslo politikai neprieštarauja antrosios ir trečiosios pakopos studijų vietų skyrimas atsižvelgiant ne tik į kiekybinius, bet ir į kokybinius (t. y. mokslo ir studijų institucijų atliekamų MTEP kokybės) rezultatus, kaip buvo daroma iki 2017 m. imtinai, kai LMT atlikdavo ir kokybinį, ir kiekybinį institucijų MTEP veiklos vertinimą. Todėl LMT pasiūlytas naujas kriterijus – palyginamojo vertinimo rezultatai, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pagrįstas ir, galimai, negali būti traktuojamas kaip visiškai naujas. Dėl tos pačios priežasties visiškai nauju, galimai, negalima laikyti ir LMT MTEP konkursinio finansavimo rezultatų kriterijaus, nes LMT MTEP konkursinio finansavimo rezultatai buvo kasmetinio vertinimo dalis (Komisijos bylos l. 105-106).

Taigi, ginčijamuose Ministro įsakymuose yra įvardijamos studijų kryptys ir mokslo institucijoms paskirstytų vietų skaičiai, tačiau įsakymuose nėra nuorodos, kad įsakymai turi lydimuosius dokumentus, kurie aiškiai nurodytų, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kokiais pagrindais remiantis atliktas Vyriausybės paskirtų lėšų paskirstymas. Vis dėlto, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog nėra visiškai aišku kokiais patvirtintais ar įteisintais dokumentais, reguliuojančiais valstybės biudžeto lėšų paskirstymą ir atitinkamai studijų vietų paskirstymą tarp aukštųjų mokyklų bei mokslo institutų vadovavosi atsakovė, priimdama ginčijamus įsakymus, atmestinas kaip nepagrįstas. Rodikliai, įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse, buvo viešai paskelbti ir pareiškėjui iš anksto žinomi, nors teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentu, jog būtų buvę daugiau aiškumo, jeigu mokslo ir studijų institucijoms apie naujų vertinimo kriterijų įvedimą būtų buvę pranešta prieš protingą terminą ir tai būtų leidę institucijoms tinkamai pasiruošti tokiems vertinimo pakeitimams.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog ŠMSM ministras, priimdamas įsakymus, pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes gavo mažesnį valstybės finansavimą, negu 2018 metais.

Pareiškėjas pateiktame ŠMSM 2019 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 1-551, nurodė, jog pareiškėjui visose studijų kryptyse numatomas mažėjantis vietų skaičius (9 proc. arba 50 vietų) bei 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1-592 pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog skirstant vietas magistrantūros ir doktorantūros studijose pareiškėjui magistrantūros vietų skaičius, lyginant su 2018 metais sumažėjo 50 vietų, o doktorantūros – 1.

Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo raštuose išdėstytus teiginius, 2019 m. birželio 28 d. rašte nurodė, jog 2019 m. Ministerija nemažindama bendro valstybės finansuojamų antrosios pakopos ir doktorantūros studijų vietų skaičiaus, kaip ir ankstesniais metais, mokslo ir studijų institucijoms jį paskirstė pagal studijų krypčių grupes ir mokslo kryptis, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, turimus duomenis apie mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, pirmosios studijų pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes skaičių – magistrantūros atveju, o doktorantūros atveju – doktorantūros efektyvumą.

Taip pat atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog institucijų mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatus sudaro keletas rodiklių, kuriuos reikia perskaičiuoti į vietų skirstymui tinkamą formatą, rinkinys. Tokiam perskaičiavimui priimant Įsakymus kaip alternatyva (matematinio skaičiavimo įrankis ir priemonė) buvo pasirinktas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų insticijoms tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“, nustatytas būdas, kurį naudojant vertinimo rezultatų rodikliai perskaičiuojami į eurus. Šiam pasirinkimui turėjo įtakos ir tai, kad Tarybos MTEP konkursinio finansavimo rezultatai taip pat pateikiami eurais. Taip pat buvo nuspręsta perskaičiuotiems institucijų mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatams ir Tarybos MTEP konkursinio finansavimo rezultatams suteikti vienodą svorį.

Taigi, teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog minėto būdo taikymas inter alia įrodo, jog įsakymai buvo priimti paisant lygiateisiškumo (vienodo skaičiavimo visiems subjektams), nešališkumo ir objektyvumo principų, o tai paneigia pareiškėjo teiginį dėl piktnaudžiavimo ŠMSM jai suteikta diskrecijos teise. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentu, jog ŠMSM neturi teisinio pagrindo valstybės finansuojamų magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų skaičių mokslo ir studijų institucijoms numatyti tokį pat kaip ir 2018 metais, nes MSĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos nenumato tokių išlygų ir galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas gavo mažesnį valstybės finansuojamą II-osios pakopos ir III-iosios pakopos vietų skaičių nei 2018 metais, negali būti laikoma konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Pažymėtina, jog valstybės finansuojamų doktorantūros vietų paskirstymo procesas liečia daug mokslo ir studijų institucijų, teisės aktai ministerijai skirstant vietas nesuteikia pareigos bei galimybės kiekvienai institucijai paskirti ne mažesnį nei praėjusių metų skaičių, tokios garantijos teisės aktais nėra suteikiamos nei vienai mokslo ir studijų institucijai, todėl nėra objektyviai teisinga pareiškėjo nuomonė, jog buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2008 m. gruodžio 24 d., 2009 d. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai) išaiškino, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą. Šiuo atveju, pareiškėjo pagal Mokslo ir studijų įstatymą įgyta teisė turėti valstybės finansuojamas antrosios pakopos ir doktorantūros studijas nebuvo atimta, ji buvo išlaikyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261- 2286/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014).

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad 2019 m. priėmimas į magistrantūros ir doktorantūros studijas mokslo ir studijų institucijose yra pasibaigęs, o studijos jau yra prasidėjusios. Tuo atveju, jeigu būtų panaikinami Įsakymai, perskirsčius valstybės finansuojamas magistrantūros (doktorantūros) studijų vietas bei studijų stipendijas, turėtų būti nutraukiamos studijų sutartys, būtų padaryta esminė žala mokslo ir studijų institucijoms, taip pat būtų pažeistas studijuojančiųjų teisėtų lūkesčių principas, jų teisės ir teisėti interesai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (proceso šalių atsiliepimuose išdėstytų paaiškinimų, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos mokslo komiteto posėdžio, įvykusio 2019 m. birželio 17 d. Vytauto Didžiojo universitete, protokolo) dėl kriterijų, kurias remiantis Lietuvos mokslo taryba atlieka mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, tarp mokslo ir studijų institucijų nėra bendro sutarimo, kriterijų taikymui nėra paruoštos nuoseklios metodikos, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėjo teigimu, priimti įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Jo nuomone, įsakymų trūkumai yra esminiai, kliudantys taikymo subjektams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, t.y. teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar individualaus pobūdžio aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju. Šio teismo administracinėje byloje Nr. A-959-502/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties 27 p. pasisakyta, kad Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės <...> turi būti motyvuotos. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentaiir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo admninistarvimo įstatymo 8 strasipnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo admninistarvimo įstatymo 8 straispnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneiginčius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamopagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Teismo vertinimu, ginčijamais įsakymais nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyti objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kiti bendrieji teisės principai. Atsakovė priimdama ginčijamus įsakymus neviršijo savo kompetencijos, taip pat įsakymai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė veikia. Kaip jau minėta, įsakymai buvo priimti nepažeidžiant principo lex retro non agit ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo, nes rodikliai, įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse, buvo viešai paskelbti ir pareiškėjui buvo iš anksto žinomi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. V-693 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2019 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. V-697 yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl LAGK 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies bei atsakovė įpareigota per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties Nr. 1-826 sąlygų skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių, teismas pritaria pareiškėjo teiginiui, jog toks įpareigojimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 29 raštu Nr. 1-826 (e. b. t. 1, b. l. 72) kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu dėl taikos sutarties sąlygų. Rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, jog dėl ginčijamų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymų Vytauto Didžiojo universitetui 2019 metais buvo skirta mažiau valstybės finansuojamų magistrantūros ir doktorantūros vietų, prašome pagal galimybes šį skirtumą kompensuoti, skiriant papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių.

Atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SR-3891 (e. b. t. 1, b. l. 70-71) pareiškėjui atsakė, jog Ministerija neturi teisinio pagrindo skirti papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros studijų vietas universitetams, <...> vieno universiteto išskyrimas pažeistų lygiateisiškumo principą ir kitų universitetų teises, taigi, nepriėmė pareiškėjo pasiūlymo dėl taikaus ginčo sprendimo.

ABTĮ 51straipsnio 1 dalis numato, jog taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepriėmė pareiškėjo pasiūlymo, taigi, nesutiko pradėti derybų dėl taikos sutarties sudarymo.

Nors pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. SR-3891, kuriuo atsakyta į pareiškėjo pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau, teismo vertinimu, ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, parengtas vadovaujantis teisės aktais, yra suprantamas, aiškus, išsamus, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys turi teisę sutikti ar nesutikti pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, teismo nuomone, LAGK sprendimas toje dalyje, kuria atsakovė įpareigota per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties Nr. 1-826 sąlygų, yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl šio reikalavimo yra tenkintinas.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies - ginčijami įsakymai ir raštas yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, o LAGK sprendimas toje dalyje, kuria atsakovė įpareigota per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties Nr. 1-826 sąlygų, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Vytauto Didžiojo universiteto skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 21R-594 (AG-463/04-2019) dalį, kuria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigota per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiūlymo dėl taikos sutarties Nr. 1-826 sąlygų skirti pareiškėjui papildomas valstybės finansuojamas doktorantūros vietas ar numatant papildomas lėšas mokančių už studijas pažangių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studentų studijų kainai kompensuoti, ar skatinamosioms stipendijoms, lėšas skiriant iš likusių nuo neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ar kitų šaltinių.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė