Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. B. , nuteistojo N. G. gynėjo advokato Stasio Lileikio ir nuteistojo N. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 25 str. 2 d., 213 str. 1 d. - 30 MGL (3 900 Lt) bauda;pagal 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (epizodas dėl 10 000 netikrų eurų disponavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.pagal 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (epizodas dėl 100 000 netikrų eurų disponavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir N. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, ir 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

pagal BK 25 str. 2 d., 213 str. 1 d. - 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;pagal 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (epizodas dėl 10 000 netikrų eurų disponavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.pagal 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (epizodas dėl 100 000 netikrų eurų disponavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir B. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, ir 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

pagal BK 25 str. 2 d., 213 str. 1 d. - 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;pagal 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (epizodas dėl 10 000 netikrų eurų disponavimo), pritaikius BK 54 str. 3 d. - 130 MGL (16 900 Lt) dydžio bauda;pagal 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (epizodas dėl 100 000 netikrų eurų disponavimo), pritaikius BK 54 str. 3 d. - 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 180 MGL (23 400 Lt) bauda.

S. K. į bausmės laiką įskaičius jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006-08-15 iki 2006-11-09, BK 65 straipsnio pagrindu vieną suėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai, paskirtoji bausmė sumažinta iki 6 MGL (780 Lt) dydžio baudos.

N. G. , B. B. , S. K. į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą kiekvieno sumokėtas po 9 559,4 Lt proceso išlaidos perduotos valstybei.

Dėl S. K. nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. , B. B. ir S. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo netikrus kitų valstybių apyvartoje esančius pinigus (eurus), tarp jų ir didelės vertės, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

N. G. 2006 m. vasario mėn. Vilniaus mieste susitarė su B. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai realizuoti netikrus pinigus (eurus), kuriuos pastarasis 2006 m. pradžioje Vilniaus mieste neteisėtai realizuoti buvo pažadėjęs S. K. . N. G. 2006 m. vasario mėn. Vilniaus mieste susitiko su B. B. ir iš pastarojo kaip pavyzdį neteisėtai įgijo vieną 100 eurų nominalo (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 345,28 Lt vertės) netikrą banknotą, kurį 2006 m. pradžioje Vilniaus mieste B. B. buvo neteisėtai įgijęs iš S. K. . Neteisėtai įgijęs iš B. B. netikro 100 eurų nominalo banknoto pavyzdį, jis, N. G. , šį banknotą nuo įgijimo momento, bet ne ilgiau nei iki 2006 m. balandžio 5 d., neteisėtai laikė kartu su savo asmeniniais daiktais. Turėdamas tikslą surasti netikrų eurų banknotų pirkėjų, jis, N. G. , netikrą 100 eurų nominalo banknotą kaip pavyzdį 2006 m. balandžio 5 d., apie 22-23 val., klube „Connect“, esančiame Šiuolaikinio meno centre Vokiečių g. 2, Vilniuje, per tarpininkus, tyrimo metu nenustatytus savo pažįstamus „Igorį“ ir „Romą“, neteisėtai realizavo nusikalstamą veiką imituojančiam A. L. . Pastarajam neteisėtai realizavęs vieną netikrą 100 eurų nominalo banknotą, jis, N. G. , susitikimų 2006 m. balandžio 7 d., apie 15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, esančio Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, ir 2006 m. balandžio 12 d., apie 18 val. 15 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, esančios Gedimino pr. 42, Vilniuje, metu susitarė su A. L. neteisėtai jam realizuoti dar 9 vnt. 100 eurų nominalo netikrų banknotų (iš viso 10 vnt. 100 eurų nominalo netikrų banknotų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 3 452,80 Lt vertės) už bendrą jo, N. G. , nurodytą kainą – 400 eurų (pagal oficialių Lietuvos banko kursą 1 381,12 Lt). Suradęs netikrų eurų banknotų pirkėją, jis, N. G. , 2006 m. balandžio 7 d. telefonu apie tai pranešė B. B. , kuris 2006 m. balandžio 8 d. pokalbio telefonu metu S. K. perdavė užsakymą gauti papildomus 9 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 900 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 3 107,52 Lt vertės) netikrų banknotų. S. K. 2006 m. balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2006 m. balandžio 27 d., prie restorano „Vilkaragis“, esančio Taikos pr. 80A, Visagine, iš tyrimo metu nenustatyto „Pašos“ neteisėtai įgijo 9 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 900 eurų) netikrų banknotų, kuriuos nuo įgijimo momento iki 2006 m. balandžio 28 d. neteisėtai laikė savo automobilyje „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtai įgijęs netikrus eurų banknotus, S. K. apie tai 2006 m. balandžio 27 d. telefonu pranešė B. B. , o 2006 balandžio 28 d neteisėtai atgabeno į Vilnių ir tą pačią dieną, apie 18 val. 15 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, esančio Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, 9 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 900 eurų) netikrų banknotų neteisėtai realizavo B. B. . Jis, N. G. , 2006 m. balandžio 27 d. pokalbio telefonu metu iš B. B. sužinojęs, kad 2006 m. balandžio 28 d. jis (B. B. ) turės reikalingą kiekį netikrų eurų banknotų, jis, N. G. , 2006 m. balandžio 28 d. pokalbio telefonu metu apie tai informavo A. L. ir susitarė su juo susitikti. Jis, N. G. , 2006 m. balandžio 28 d., apie 17 val. 15 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, esančios Gedimino pr. 42, Vilniuje, susitiko su A. L. ir gavo iš pastarojo 1 400 Lt užmokestį už parduodamus 10 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 1 000 eurų) netikrų banknotų. Gavęs pinigus, jis, N. G. , tą pačią dieną, apie 19 val. 15 min., susitiko su B. B. Šeškinės gatvėje, Vilniuje, perdavė jam dalį iš A. L. gautų pinigų – 1 300 Lt – ir neteisėtai iš B. B. įgijo 9 vnt. 100 eurų nominalo (viso 900 eurų) netikrus banknotus. Neteisėtai įgijęs 9 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 900 eurų) netikrų banknotų, jis, N. G. , neteisėtai laikė juos kartu su savo asmeniniais daiktais, neteisėtai nugabeno juos į automobilių stovėjimo aikštelę už visuomeninio transporto stotelės „Žvėrynas“, esančios Sėlių gatvėje, Vilniuje, kur tą pačią dieną, apie 19 val. 30 min., neteisėtai realizavo A. L. . B. B. , gavęs iš jo, N. G. , 1 300 Lt, apie tai telefonu pranešė S. K. , o su juo susitikęs tą pačią 2006 m. balandžio 28 d. Vilniaus mieste perdavė pastarajam 300 eurų (pagal oficialių Lietuvos banko kursą 1 035,84 Lt) kaip užmokestį už 10 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 1 000 eurų) netikrų banknotų. S. K. , gavęs iš B. B. 300 eurų, 2006 m. balandžio 29 d. prie restorano „Vikaragis“, esančio Taikos pr. 80A, Visagine, susitiko su tyrimo metu nenustatytu „Paša“, kuriam perdavė 260 eurų (pagal oficialių Lietuvos banko kursą 897,73 Lt) kaip užmokestį už neteisėtai įgytus 10 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 1 000 eurų) netikrų banknotų.

N. G. 2006 m. vasario mėn. Vilniaus mieste susitarė su B. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai realizuoti didelės vertės netikrus pinigus (eurus), kuriuos B. B. 2006 m. pradžioje Vilniaus mieste neteisėtai realizuoti buvo pažadėjęs S. K. . N. G. 2006 m. balandžio 28 d., apie 19 val. 30 min., susitikimo su nusikalstamą veiką imituojančiu A. L. automobilių stovėjimo aikštelėje už visuomeninio transporto stotelės „Žvėrynas“, esančios Sėlių gatvėje, Vilniuje, metu pažadėjo pastarajam parduoti 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 34 528 Lt vertės) netikrų banknotų už 3 700 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 12 775,36 Lt), o nusikalstamą veiką imituojantis A. L. sutiko juos nupirkti. Jis, N. G. , siekdamas įsitikinti A. L. ketinimų realumu, 2006 m. gegužės 4 d., apie 17 val. 40 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, esančios Gedimino pr. 42, Vilniuje, susitiko su A. L. ir iš pastarojo paėmė 350 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 1 208,48 Lt) kaip dalį užmokesčio už parduodamus 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų, pažadėjo A. L. būsimo susitikimo ar pokalbio telefonu metu tuoj pat pranešti, kada jis turės netikrų eurų banknotų. Gavęs iš A. L. dalį užmokesčio už pažadėtus parduoti didelės vertės netikrus eurus, jis, N. G. , apie tai pranešė B. B. , kuris tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2006 m. gegužės 12 d., S. K. perdavė užsakymą gauti 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų. S. K. 2006 m. gegužės 19 d. Visagine, prie restorano „Vilkaragis“, esančio Taikos pr. 80A, iš tyrimo metu nenustatyto „Pašos“ neteisėtai įgijo didelės vertės netikrus pinigus – 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų, kuriuos neteisėtai laikė savo automobilyje „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtai įgijęs netikrus eurų banknotus, S. K. apie tai 2006 m. gegužės 19 d. telefonu pranešė B. B. , tą pačią dieną neteisėtai atgabeno į Vilnių ir apie 13 val. 30 min. prie kirpyklos Geležinkelio g., Vilniuje, didelės vertės 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų neteisėtai realizavo B. B. . N. G. 2006 m. gegužės 19 d. pokalbio telefonu iš B. B. sužinojęs, kad 2006 m. gegužės 19 d. jis (B. B. ) turės reikalingą kiekį netikrų banknotų, tą pačią dieną pokalbio telefonu metu apie tai informavo A. L. ir susitarė susitikti. N. G. 2006 m. gegužės 19 d., apie 15 val. 45 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, esančio Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, susitiko su A. L. , ir gavo iš pastarojo likusį užmokestį 3 350 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 11 566,88 Lt) už parduodamus 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų, pažadėjo tą pačią dieną juos atgabenti. N. G. , gavęs pinigus, tą pačią dieną, apie 16 val., susitiko su B. B. Vilniuje prie pastarojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavė jam dalį iš A. L. gautų pinigų – 3 300 eurų (pagal Lietuvos banko oficialų kursą 11 394,24 Lt) - ir neteisėtai įgijo didelės vertės 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų. Neteisėtai įgijęs netikrus eurų banknotus, N. G. neteisėtai laikė juos kartu su savo asmeniniais daiktais, neteisėtai nugabeno iki prekybos centre „Iki“, Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, esančios picerijos „Čili“, kur tą pačią dieną, apie 16 val.05 min., neteisėtai realizavo A. L. . Organizuotos grupės narys B. B. , gavęs iš jo, N. G. , 3 300 eurų, apie tai telefonu pranešė S. K. , o su juo susitikęs tą pačią dieną, apie 17 val. 15 min., prie kirpyklos Geležinkelio g., Vilniuje, perdavė pastarajam 2 900 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 10 013,12 Lt) kaip užmokestį už 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų. S. K. , gavęs iš B. B. 2 900 eurų, 2006 m. gegužės 20 d. prie restorano „Vilkaragis“, esančio Taikos pr. 80A, Visagine, susitiko su tyrimo metu nenustatytu „Paša“, kuriam perdavė 2 600 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 8 977,28 Lt) kaip užmokestį už neteisėtai įgytus 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų.

N. G. 2006 m. vasario mėn. Vilniaus mieste susitarė su B. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai realizuoti didelės vertės netikrus pinigus (eurus), kuriuos B. B. 2006 m. pradžioje Vilniaus mieste neteisėtai realizuoti buvo pažadėjęs S. K. . N. G. susitikimų, vykusių nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. birželio 10 d. įvairiose Vilniaus miesto vietose, taip pat pokalbių telefonu su nusikalstamą veiką imituojančiu A. L. metu pažadėjo pastarajam parduoti 1 000 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 100 000 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 345 280 Lt vertės) netikrų banknotų už 35 000 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 120 848 Lt), o A. L. sutiko juos nupirkti. N. G. , siekdamas įsitikinti A. L. ketinimų realumu, 2006 m. birželio 22 d., apie 12 val. 50 min., degalinėje „Lukoil“, esančioje Saltoniškių g. 12, Vilniuje, susitiko su A. L. ir iš pastarojo paėmė 700 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 2 416,96 Lt) kaip dalį užmokesčio už parduodamus 1 000 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 100 000 eurų) netikrų banknotų, pažadėjo A. L. būsimo susitikimo ar pokalbio telefonu metu tuoj pat pranešti, kada jis turės netikrų eurų banknotų. Gavęs iš A. L. dalį užmokesčio už pažadėtus parduoti didelės vertės netikrus eurus, N. G. apie tai telefonu pranešė B. B. , kuris S. K. perdavė užsakymą gauti 1 000 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 100 000 eurų) netikrų banknotų. S. K. 2006 m. liepos 25 d. prie restorano „Vilkaragis“, esančio Taikos pr. 80A, Visagine, iš tyrimo metu nenustatyto „Pašos“ neteisėtai įgijo pirmą dalį B. B. nurodytos netikrų eurų sumos - didelės vertės 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 34 528 Lt vertės) netikrų banknotų, kuriuos iki 2006 m. liepos 26 d. neteisėtai laikė savo automobilyje „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtai įgijęs netikrus eurų banknotus, S. K. apie tai 2006 m. liepos 25 d. telefonu pranešė B. B. , o 2006 m. liepos 26 d neteisėtai atgabeno į Vilnių ir tą pačią dieną, apie 12 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, esančio Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, didelės vertės 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų neteisėtai realizavo B. B. . N. G. 2006 m. liepos 25 d. susitikimo Vilniaus mieste metu iš B. B. sužinojęs, kad 2006 m. liepos 26 d. jis (B. B. ) turės pirmą dalį sutartų parduoti netikrų banknotų (100 vnt. 100 eurų nominalo), 2006 m. liepos 26 d., apie 10 val. 30 min., susitikimo automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, esančio Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, metu apie tai informavo A. L. ir susitarė, kad 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų kaina bus 3 500 eurų (pagal Lietuvos banko oficialų kursą 12 084,08 Lt). N. G. tą pačią dieną, apie 13 val., toje pačioje vietoje vėl susitiko su A. L. ir gavo iš pastarojo 3 500 eurų užmokestį už parduodamą pirmą dalį netikrų eurų (100 vnt. 100 eurų nominalo netikrų banknotų), pažadėjo tą pačią dieną juos atgabenti. Gavęs pinigus, N. G. tą pačią dieną, apie 13 val., susitiko su B. B. Vilniuje prie pastarojo namų (duomenys neskelbtini), perdavė jam dalį iš A. L. gautų pinigų – 3 200 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 11 048,96 Lt) – ir neteisėtai įgijo didelės vertės 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų. Neteisėtai įgijęs netikrus eurų banknotus, N. G. , neteisėtai laikė juos kartu su savo asmeniniais daiktais, neteisėtai nugabeno juos iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Iki“, esančio Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, kur tą pačią dieną, apie 13 val. 15 min., neteisėtai realizavo A. L. . B. B. , gavęs iš jo, N. G. , 3 200 eurų, prekybos centre „Iki“, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, tą pačią dieną, apie 13 val. 20 min., susitiko su S. K. ir jam perdavė 2 900 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 10 013,12 Lt) kaip užmokestį už 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų. S. K. , gavęs iš B. B. 2 900 eurų, 2006 m. liepos 27 d. prie restorano „Vilkaragis“, esančio Taikos pr. 80A, Visagine, susitiko su tyrimo metu nenustatytu „Paša“, kuriam perdavė 2 600 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą 8 977,28 Lt) kaip užmokestį už neteisėtai įgytus 100 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 10 000 eurų) netikrų banknotų. N. G. susitikimų, kurie vyko nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. įvairiose vietose Vilniaus mieste, taip pat pokalbių telefonu su nusikalstamą veiką imituojančiu A. L. metu aptarė visas likusios dalies netikrų eurų (900 vnt. 100 eurų nominalo netikrų banknotų) pardavimo sąlygas, kainą (31 500 eurų), laiką. S. K. 2006 m. rugpjūčio 14 d. prie restorano „Vilkaragis“, esančio Taikos pr. 80A, Visagine, iš tyrimo metu nenustatyto „Pašos“ neteisėtai įgijo likusią dalį B. B. nurodytos netikrų eurų sumos – didelės vertės 901 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 90 100 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 311 097,28 Lt vertės) netikrų banknotų, juos neteisėtai laikė savo automobilyje „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2006 m. liepos 29 d. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie reikalautos netikrų eurų banknotų sumos neteisėtą įgijimą S. K. 2006 m. rugpjūčio 14 d. telefonu informavo B. B. . N. G. , 2006 m. rugpjūčio 14 d. pokalbio telefonu iš B. B. sužinojęs, kad 2006 m. rugpjūčio 15 d. jis (B. B. ) turės likusią dalį sutartų parduoti netikrų banknotų (900 vnt. 100 eurų nominalo netikrų banknotų), 2006 m. rugpjūčio 14 d. apie tai telefonu informavo A. L. . S. K. 2006 m. rugpjūčio 15 d. neteisėtai atgabeno 901 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 90 100 eurų) netikrų banknotų į Vilnių ir tą pačią dieną, apie 11 val. 40 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, neteisėtai realizavo dalį neteisėtai atgabentų banknotų – didelės vertės 398 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 39 800 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 137 421,44 Lt vertės) netikrų banknotų - B. B. , o kitus didelės vertės 503 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 50 300 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 173 675,84 Lt vertės) netikrų banknotų, suderinęs su B. B. , paliko saugoti savo automobilio „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2006 m. liepos 29 d. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktų dėtuvėje, o su B. B. sutarė juos atiduoti jam, N. G. , tik po to, kai šis atgabens ir perduos pinigus už parduodamus netikrus eurus. N. G. , pokalbio telefonu su B. B. metu sužinojęs, kad pas pastarąjį yra 900 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 90 000 eurų) netikrų eurų, 2006 m. rugpjūčio 15 d., apie 12 val. 45 min., prie B. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš B. B. neteisėtai įgijo didelės vertės 398 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 39 800 eurus) netikrų banknotų, nors B. B. jam, N. G. , nurodė, jog neteisėtai perduoda 900 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 90 000 eurų) netikrų banknotų. Iš B. B. neteisėtai įgijęs 398 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 39 800 eurus) netikrų banknotų, jis, N. G. , neteisėtai laikė juos kartu su savo asmeniniais daiktais, neteisėtai gabeno juos iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, kur tą pačią dieną, apie 13 val. 10 min., susitikimo su A. L. metu pastarajam neteisėtai realizavo didelės vertės 398 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 39 800 eurų) netikrų banknotų už 30 800 eurų (iš viso už 31 500 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 108 763,20 Lt), nurodydamas, jog realizuoja 900 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 90 000 eurų) netikrų banknotų. 501 vnt. 100 eurų nominalo (iš viso 50 100 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 172 985,28 Lt vertės) netikrų banknotų buvo surasti ir paimti 2006 m. rugpjūčio 15 d., 18 val. 30 min., S. K. automobilio „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2006 m. liepos 29 d. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu.

Apeliantas nurodo, jog teismai, skirdami bausmes, turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato suformuota praktika, taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra nurodęs, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (1999-12-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 23). Apelianto nuomone, viena iš sąlygų, skiriant kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ar atidedant paskirtos bausmės vykdymą, yra nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas. Teismai nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamo poelgio dažniausiai pripažįsta tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo poelgį, stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, gražina pagrobtą daiktą ir pan.). Lengvinančios aplinkybės taikomos asmeniui, kuris teisėsaugos institucijoms davė parodymus apie esmines bylos aplinkybes ar vertino savo elgesį kritiškai. Nustatę, kad tokiais veiksmais kaltininkas išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, teismai turi pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia. Teismas, nustatęs, jog kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skiria laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, teismai turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą, jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam laisvės atėmimu.

Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje yra konstatuota, jog buvo padaryti trys savarankiški nusikalstamos veikos epizodai, o ne vienas tęstinis nusikaltimas. Mano, kad taip teismas pripažino, jog įvykdžius ir užbaigus pirmą nusikalstamos veikos epizodą, t. y. padarius akivaizdų užbaigtą nusikaltimą, modelio dalyviai sąmoningai leido ir provokavo atlikti dar du nusikaltimus. Mano, kad šį modelį vykdančių ir prižiūrinčių pareigūnų veikla yra neteisėta, kadangi šiais veiksmais pareigūnai sąmoningai provokavo ir kurstė padaryti dar du nusikaltimus, nors jau po pirmo užbaigto epizodo privalėjo nutraukti nusikalstamą veiką ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas mano, kad jam gali būti inkriminuota tik viena nusikalstama veika pagal BK 213 str. 1 d.

B. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 213 str. 2 d. išteisinti arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme.

Nuteistojo N. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog N. G. veika negali būti baudžiama. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas bei apkaltinamasis nuosprendis dėl N. G. buvo priimtas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų pagrindu. Kadangi 2006 m. kovo 29 d. teismo nutartis, leidžianti atlikti šiuos veiksmus, buvo priimta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus reglamentuoja BPK 158 str. Šioje teisės normoje numatyto leidimo tikslas yra ištirti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai galėjo būti atlikti tuomet, kai padarytas, t. y. baigtas, tik sunkus ir labai sunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad nutarties priėmimo ir pirmųjų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo momentu nei N. G. , nei kiti nuteistieji nebuvo įsigiję, laikę ir realizavę kitų valstybių apyvartoje esančių netikrų pinigų (eurų). Todėl laikytina, kad N. G. buvo išprovokuotas įsigyti, laikyti ir realizuoti netikrus pinigus, nes šiuos veiksmus jis atliko tik po to, kai tai padaryti jo paprašė nusikalstamą veiką imituojantis pareigūnas A. L. , o prieš tai - „Igoris“ ir „Romas“. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad N. G. veiksmai neturi nusikaltimų sudėties, kadangi BPK 158 str. 4 d. draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką, o išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Apeliantas nurodo, kad nors byloje ir nustatyta, kad N. G. 100 eurų nominalo banknoto pavyzdį įgijo iki nutarties imituoti nusikalstamą veiką priėmimo, tačiau byloje esantys įrodymai rodo, jog tai jis taip pat padarė išprovokuotas slaptųjų policijos bendradarbių, byloje įvardijami kaip „Igoris“ ir „Romka“. Nurodo, jog nuteistasis N. G. žino „Igorio“ pavardę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta šio asmens tapatybė. Nenustatytas asmuo „Romka“ susitikinėjo su N. G. po to, kai buvo leista atlikti slaptą sekimą ir dalyvaujant policijos pareigūnui A. L. , tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo nustatyti jo tapatybės. Apeliantas mano, jog tai neginčytinai rodo, jog „Romkos“ tapatybė nenustatyta sąmoningai, kadangi šis asmuo susijęs su pareigūnais arba yra slaptas bendradarbis, arba policijos pareigūnas. Nustačius šių asmenų tapatybę bei apklausus juos, būtų buvę galima nustatyti, kokiu tikslu ir kieno pavedimu jie provokavo N. G. atlikti nusikalstamus veiksmus. Apeliantas teigia, kad 2006-04-12 susitikimo, kuriame dalyvavo ir policijos pareigūnas A. L. , nenustatytas asmuo „Romka“ akivaizdžiai panaudojo tam tikrą psichologinę prievartą prieš N. G. , jam pradėjus abejoti dėl ketinimų gauti ir realizuoti netikrus eurus (t. 1, b. l. 49-50). Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantas mano, kad N. G. nusikalstamus veiksmus atliko ne savo valia, o išprovokuotas kitų asmenų, todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Nuteistasis N. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, ir nesutinka su teismo išvada, jog nėra sąlygų jam taikyti BK 62 str. nuostatų. Apeliantas teigia, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti veikas bei atlygino padarytą žalą (proceso išlaidas). Teismas, pripažindamas vieną iš BK 62 str. 2 d. taikymo sąlygų, nepagrįstai neatsižvelgė į šios straipsnio 2 d. 3 p. ir 4 p. numatytų sąlygų buvimą. Apeliantas teigia, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, kadangi ne jis, o kitas asmuo įgijo netikrus eurus, kuriuos jis kaip tarpininkas realizavo nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui. Be to, 100 000 netikrų eurų įgijimas, laikymas ir realizavimas buvo tik pasikėsinimas šią veiką padaryti, nes realiai jis atliko tik veiksmus dėl 50 000 netikrų eurų įgijimo, laikymo ir realizavimo. Todėl yra sąlygos, numatytos BK 62 str. 2 d. 3, 4 punktuose, skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje.

Apeliantas pažymi, kad teismas, skirdamas S. K. švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 213 str. 2 d. sankcijoje, įvertino išimtinę aplinkybę, kad jis (S. K. ) aktyviai padėjo atskleisti grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas, vertindamas kiekvieno iš nuteistųjų elgesį, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, vienintelis nuo sulaikymo momento, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir atskleidė ikiteisminio tyrimo pareigūnams jam žinomas aplinkybes. Mano, kad jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu bei teisme sąlygojo visų bylos aplinkybių bei bendrininkų veiksmų atskleidimą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog vien tik kito nuteistojo elgesys yra išimtinė aplinkybė, nes tokia pat aplinkybė nustatytina ir jam (N. G. ). Apeliantas pažymi, jog išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl, jį nuteisus laisvės atėmimo bausme, tai turėtų įtakos jų išlaikymui ir auklėjimui. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

B. B. , N. G. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų ir N. G. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų B. B. , N. G. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų B. B. ir N. G. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Tiek N. G. gynėjas, tiek B. B. skunduose teigia, kad nuteistieji buvo išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką. N. G. gynėjo skunde teisingai pažymima, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos – 158 str. ir 159 str., tačiau N. G. gynėjas neteisingai aiškina BPK 158 str. taikymo sąlygas. Tam, kad būtų galima atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nebūtina, jog būtų padarytas, t. y. baigtas, tik sunkus ar labai sunkus nusikaltimas ar kiti BPK 158 str. 1 d. išvardinti nusikaltimai. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo tvarką nustato BPK 159 str. Teisėjų kolegijos nuomone, BPK 158 str. reglamentuoja kitą procesinę prievartos priemonę - savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, ir pagrindas taikyti šią normą yra pagrįsta ir pakankama informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką, o ši veika turi būti kvalifikuojama kaip labai sunkus, sunkus arba apysunkis nusikaltimas, tačiau įstatymas nenumato tokio reikalavimo, jog veika būtų baigta. Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BPK 159 str. taikomas tuomet, kai siūloma padaryti nesunkų, apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimą arba dalyvauti darant tokį nusikaltimą. Taikant BPK 158 str. numatytą procesinę prievartos priemonę ikiteisminio tyrimo pareigūnai BPK 159 str. nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai turėjo patvirtintos operatyvinės informacijos, jog N. G. užsiimta nusikalstama veika - prekyba netikrais pinigais ir narkotinėmis medžiagomis dideliais kiekiais. Tai patvirtina byloje esantys ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 1, 14, 23, 39). Iš jų matyti, jog N. G. kartu su kitais asmenimis sistemingai, dideliais kiekiais realizuoja netikrus pinigus, t. y. eurus. BPK 159 str. 1 d. nurodyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad turimos operatyvinės informacijos pagrindu prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi buvo leista AOR „Aras“ viršilai A. L. nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2006 m. birželio 28 d., neatskleidžiant savo tapatybės, užmegzti ryšius su N. G. , jo bendrininkais ar tarpininkais ir šių kontaktų metu slapta daryti vaizdo ir garso įrašus. Šia nutartimi A. L. taip pat leista atlikti šiuos nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 2 d., imituojančius veiksmus: įgyti iš N. G. , jo bendrininkų ar per tarpininkus didelį kiekį ar didelės vertės netikrų pinigų - eurų (t. 1, b. l. 41). Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi A. L. leista nuo 2006-05-09 iki 2006-08-09 atlikti analogiškus veiksmus neatskleidžiant tapatybės, taip pat analogiškus nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 2 d., imituojančius veiksmus. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 26 d. nutartimi A. L. leista dėl N. G. ir jo bendrininkų atlikti tyrimą neatskleidžiant tapatybės bei atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 str. 2 d., 259 str. 1 ir 2 d. bei 260 str. 3 d., imituojančius veiksmus nuo 2006-05-25 iki 2006-08-25 (t. 1, 100-101, t. 2, b. l. 7-8). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidimas taikyti šią procesinę prievartos priemonę yra išduotas pagrįstai, nes byloje buvo pakankamai operatyvinių duomenų apie N. G. nusikalstamą veiką - netikrų pinigų (eurų) realizavimą. Tačiau ar nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo teisėti, sprendžiama ne tik pagal tai, ar pagrįstai ir teisėtai leista taikyti šią procesinę prievartos priemonę, bet ir pagal tai, ar teisėtai ji buvo realizuota. Tai reiškia, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką. BPK 159 str. 3 d. draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Pagal Operatyvinės veikos įstatymo 6 str. 5 d. provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokacijos sąvoka taip pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija - tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai. Jeigu atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus A. L. būtų provokavęs N. G. , šios procesinės prievartos priemonės taikymas būtų pripažintas neteisėtu, o jos taikymo metu gauti duomenys negalėtų būti pripažįstami įrodymais. Tačiau iš bylos medžiagos negalima padaryti išvados, kad A. L. būtų aktyviais veiksmais raginęs N. G. gauti, o po to jam parduoti netikrus eurus ar, nuteistajam nesutikus to daryti, būtų įkalbinėjęs jį nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaip tik patys nuteistieji ieškojo asmenų, norinčių įsigyti netikrų eurų.

Iš S. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, jog jis iš asmens vardu „Paša“, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, gavo vieną netikrą 100 eurų banknotą, kurį kaip pavyzdį 2006 m. pradžioje perdavė B. B. , nurodydamas nominalią 29 eurų kainą. B. B. ši kupiūra buvo perduota todėl, kad S. K. žinojo, jog jis (B. B. ) domisi galimybėmis realizuoti netikrus eurus. Po kiek laiko B. B. paprašė S. K. gauti jam dar 9 tokius pačius eurų banknotus (t. 13, b. l. 21-24, 29-34). Iš N. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis taip pat patvirtino teisme, matyti, jog jis 2006 m. vasario mėn. susitiko B. B. , kuris jam parodė vieną 100 eurų netikrą banknotą ir pasiūlė jį paimti bei pagalvoti, gal kam reikia tokio banknoto ar didesnio kiekio. N. G. tą pačią ar kitą dieną šią netikrą 100 eurų kupiūrą perdavė iš matymo pažįstamam asmeniui vardu Igoris, kuris, jo žiniomis, galėjo žinoti, kam galima realizuoti šį ir daugiau netikrų eurų. Po kurio laiko paskambino Igoris ir pasakė, kad rado žmogų, kuris galėtų nupirkti eurus. 2006 m. kovo mėn. Igoris jį supažindino su vyru, vardu Romas, o šis jį supažindino su A. L. , kuris veikė imituodamas nusikaltimą veiką (t. 12, b. l. 7-20). Šie parodymai atitinka kitus byloje esančius duomenis.

Iš liudytojo A. L. parodymų matyti, kad 2006-04-05, vykdydamas tarnybinę užduotį klube „Connect“, susipažino su asmeniu vardu Romas, kuriam prisistatė kaip kito asmens pažįstamas. Romas juo patikėjo ir jie pradėjo kalbėti apie galimybę įsigyti netikrų eurų banknotų. Romas jam davė vieną 100 eurų nominalo netikrą banknotą, kurį sakė gavęs iš asmens vardu „Narka“ (kaip vėliau nustatyta – N. G. ). Romas pažadėjo A. L. supažindinti su „Narka“, kuris gali tokių banknotų gauti daugiau (t. 10, b. l. 20-34). Šiuos savo parodymus A. L. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu iš bylos medžiagos matyti, jog S. K. , B. B. ir N. G. patys vieni, per kitus perduodami kaip pavyzdį vieną netikrą 100 eurų nominalo kupiūrą, ieškojo galimybės parduoti didelį kiekį netikrų eurų. Nors Igoris ir Romas byloje nėra nustatyti ir nėra apklausti, tačiau tai nepaneigia to, kad N. G. savo noru, neverčiamas ir neįtikinėjamas, perdavė Igoriui minėtą 100 eurų kupiūrą, kad šis surastų galimą pirkėją. Tai aiškiai matyti ir iš paties N. G. parodymų. A. L. , atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip pat neįtikinėjo ir nevertė nenustatyto asmens, vardu Romas, supažindinti jį su N. G. bei susitikęs su juo nevertė ir neįtikinėjo N. G. parduoti jam didelį kiekį netikrų eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmojo A. L. ir N. G. susitikimo metu (2006-04-07) N. G. sutarė dėl netikrų 1 000 eurų pardavimo ir iš karto teiravosi A. L. dėl didesnio kiekio pirkimo ateityje, pasakymu „nes pyks dėl to štukos. Sakys, ką jūs norit ten, vos ne sau apsipirkti“, nurodydamas, kad yra nepatenkintas dėl to, kad perkama tik tokia maža suma (t. 1, b. l. 44-46). Iš kitų byloje esančių pokalbių garso įrašų bei rašytinės medžiagos matyti, kad N. G. aktyviai bendravo su A. L. , pats jam skambindavo, tardavosi dėl susitikimų ir kitų sandėrių aplinkybių. N. G. apsisprendimas elgtis nusikalstamai ir laisva valia nebuvo suvaržytas. Kiti bendrininkai - S. K. ir B. B. , kurie, N. G. užsakius, perduodavo pastarajam netikrus eurus, taip pat veikė laisvai, turėdami apsisprendimo ir veiksmų laisvę. S. K. , B. B. , disponuodami 100 eurų netikru banknotu, kurį N. G. vėliau perdavė Igoriui, aiškiai rodo, kad nusikalstama veika - netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų realizavimas - jau buvo pradėta, o pareigūnas A. L. , atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tik prisijungė prie jau pradėtos veikos. Įvertinus visa tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai išprovokavo N. G. ir kitus nuteistuosius padaryti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog policijos darbuotojas liudytojas A. L. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliko teisėtai, laikydamasis BPK reikalavimų, nuteistieji nebuvo išprovokuoti padaryti nusikaltimus. Apygardos teismas taip pat pagrįstai, vadovaudamasis BPK 20 str., įrodymais pripažino duomenis, gautus panaudojant operatyvines technines priemones, neperžengiant minėtose teismo nutartyse leidžiamų atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ribų.

N. G. gynėjo skunde nurodyti motyvai, jog nenustatyti asmenys - Igoris ir Romas (Romka) - išprovokavo N. G. įsigyti pirmąjį netikrą 100 eurų nominalo banknotą, yra visiškai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog šį banknotą N. G. savo iniciatyva perdavė B. B. , kuris jį buvo gavęs iš S. K. . Vėliau N. G. savo iniciatyva šį banknotą perdavė Igoriui, kadangi žinojo, kad jis gali pažinoti asmenis, kurie norėtų nupirkti didelį kiekį netikrų eurų banknotų. Apelianto samprotavimai, jog tiek Romo, tiek Igorio tapatybė byloje nenustatyta sąmoningai, jog jie yra policijos bendradarbiai, yra niekuo nepagrįsti ir vertinami tik kaip prielaidos. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006-12-22 prokuroro nutarimu dėl nenustatytų asmenų „Igorio“ ir „Romo“ padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d., 213 str. 1 d., tyrimas yra išskirtas į atskirą bylą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su N. G. gynėjo skundo motyvais, jog tiek N. G. , tiek B. B. , tiek S. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog S. K. pirmąją netikrą 100 eurų nominalo kupiūrą įgijo kaip pavyzdį, kad galėtų parodytį galimiems pirkėjams, kad šie galėtų įvertinti jos kokybę. Tuo pačiu tikslu kupiūra buvo perduota B. B. , vėliau N. G. ir nenustatytam asmeniu vardu Igoris. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekantis A. L. šią netikrą kupiūrą taip pat gavo tuo tikslu, kad įvertintų jos kokybę. Vėliau, kai buvo realizuojamas pirmasis 1 000 eurų, A. L. įsigijo dar 9 kupiūras po 100 eurų, turint omenyje, kad dešimtą kupiūrą jis jau turi. A. L. , kuris veiksmus atliko veikdamas jau esant teismo leidimui imituoti nusikalstamus veiksmus, 1 000 netikrų eurų įsigijo kaip bandomąją partiją. Tai savo parodymuose nurodo ir N. G. , tai matyti ir iš įrašytų telefoninių pokalbių (t. 1, b. l. 44-46). Todėl akivaizdu, kad, perduodamas 9 kupiūras, N. G. jau žinojo, kad bus įsigyjama ir daugiau netikrų eurų kupiūrų, o tai reiškia, kad 10 000 netikrų eurų realizavimas buvo pirmųjų veikų tęsinys. Dėl šio kiekio eurų pardavimo N. G. ir A. L. susitarė 2006-04-28 susitikimo metu, kai N. G. perdavė A. L. devynias netikras 100 eurų nominalo kupiūras. Tai aiškiai matyti iš N. G. ir A. L. parodymų bei jų pokalbių įrašų. 2006-04-28 susitikimo metu, kai A. L. perdavė N. G. 1 400 Lt už 1 000 netikrų eurų, N. G. paklausė A. L. : „palauk, o tai kaip dėl kitų kalbėt?“, turėdamas omenyje kitos eurų sumos pardavimą ir tariasi su A. L. dėl 10 000 eurų pardavimo (t. 1, b. l. 57-59). Kai 2006-05-19 N. G. perdavė A. L. 10 000 netikrų eurų, jie susitarė dėl kitos netikrų eurų pardavimo sumos. Be to, jie šio susitikimo metu kalbėjo ir apie galimybę vėliau įsigyti netikrų 50 eurų, taip pat dar didesnį kiekį - 100 eurų - nominalo netikrų banknotų. Kitų pokalbių metu N. G. ir A. L. tarėsi, kad 100 000 netikrų eurų reikia perduoti ne visus iš karto, o dalimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad jie susitarė perduoti 100 000 eurų dalimis po 10 000 eurų ir 90 000 eurų. 2006-07-26 N. G. perdavė A. L. 10 000 netikrų eurų, o 2006-08-15, perduodant likusią dalį netikrų pinigų, jį sulaikė policijos pareigūnai.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendravimas tarp N. G. ir A. L. dėl disponavimo netikrais eurais vyko ne epizodiškai, o nuolatos. Tiek telefoninių pokalbių, tiek susitikimų metu buvo derinamos būsimų sandėrių aplinkybės. Visa tai rodo, jog N. G. , B. B. ir S. K. nusikalstami veiksmai realizuojant netikrus eurus dideliais kiekiais yra tęstinio pobūdžio ir turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o ne kaip nusikaltimų daugetas (pakartotinumas). Antra vertus, netikros eurų kupiūros buvo įgyjamos iš vieno šaltinio - nenustatyto asmens „Pašos“ ir parduodamos tam pačiam asmeniui - A. L. , kuris imitavo nusikalstamus veiksmus. Bendravimas tarp N. G. ir A. L. buvo tęstinio pobūdžio, turint tikslą įgyti didelį kiekį netikrų eurų. Iš N. G. ir A. L. pokalbių matyti, kad jie ne tik derindavo konkrečios netikrų eurų partijos realizavimo detales, bet nuolatos aiškindavosi ir derindavo galimybes ir toliau ateityje bendradarbiauti, galimybes realizuoti didesnį kiekį netikrų eurų, taip pat ir kitokio nominalo - 50 ir 200 eurų - kupiūras. Tai rodo, kad tiek N. G. , tiek kitų bendrininkų tyčia buvo vieninga ir apimanti didelio kiekio netikrų eurų realizavimą. Savaime suprantama, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne iš karto, atliekant keletą tapačių veikų. Nors leidimai atlikti tyrimą, neatskleidžiant savo tapatybės, bei atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo duoti net trimis teismo nutartimis, tai vertinant nuteistųjų veikas reikšmės neturi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas minėtomis nutartimis leido įsigyti didelį kiekį netikrų eurų. Nuteistųjų subjektyvioji pusė, t. y., kad jie nežinojo ir nesuprato, jog A. L. veikia pagal teismo nutartį, leidžiančią imituoti nusikalstamą veiką, jų veikos kvalifikacijai neturi jokios reikšmės. Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas, kaip atskirus nusikaltimus, nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į subjektyviuosius padarytų nusikalstamų veikų požymius, dėl ko neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, visos netikrų eurų kupiūros, pradedant pirmąja 100 eurų kupiūra, buvo realizuotos A. L. , kuris veikė imituodamas nusikalstamą veiką. Nors formaliai S. K. , B. B. bei N. G. veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 213 str. 2 d., požymiai, tačiau tokia veika negali būti kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, nes visų nuteistųjų elgesį kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai, imituodami nusikalstamą veiką, dėl ko reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta dėl nuo nuteistųjų valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, todėl S. K. , B. B. ir N. G. veika turi būti perkvalifikuota į pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, t. y. pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 2 d.

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinis skundas negautas, tačiau jo veika taip pat laikytina tęstine, kuri perkvalifikuojama į pasikėsinimą, t. y. pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 2 d. S. K. veiką perkvalifikavus į pasikėsinimą, jo teisinė padėtis nepasunkinama, kadangi pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą vertinamas kaip mažiau pavojinga, nei baigtinis nusikaltimas, o tęstinė nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už nusikaltimų daugetą.

Apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta, kad B. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas organizuotos grupės nariu. Tokia teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių ir prieštarauja teismo išvadoms, nes teismas nei vieno iš nuteistųjų nepripažino, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe. Atvirkščiai, teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nuteistieji nusikaltimą padarė veikdami organizuota grupe, ir konstatavo, jog šį nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe, numatyta BK 25 str. 2 d. Todėl aplinkybė, jog B. B. nusikaltimą padarė būdamas organizuotos grupės nariu, iš nuosprendžio šalintina.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas S. K. , B. B. ir N. G. veikas kvalifikavo su nuoroda į BK 25 str. 2 d. Tuo tarpu formuojama teismų praktika, kad kvalifikuojant kaltininko veiką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BK 25 str. 2 d. nereikia, tai pakanka nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Todėl N. G. , B. B. ir S. K. perkvalifikavus nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 2 d., BK 25 str. 2 d. nenurodoma.

Tiek B. B. , tiek N. G. savo skunduose prašo paskirti jiems švelnesnę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, bausmės rūšį. Taip pat teigia, jog teismas, nepagrįstai remdamasis išskirtinėmis aplinkybėmis, S. K. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 213 str. 2 d. sankcijoje. Mano, jog tos pačios išskirtinės aplinkybės gali būti pritaikytos ir jiems. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti skundo argumentai yra pagrįsti, toks nuosprendis negali būti pripažintas teisingu. Teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo išvada, kad S. K. pagal BK 213 str. 2 d. (dėl 10 000 ir 100 000 netikrų eurų disponavimo) galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra išimtinių aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas S. K. pagal BK 213 str. 2 d. numatytos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tiek B. B. , tiek N. G. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas taip pat nėra pagrindo. Teismų praktikoje BK 54 str. 3 d. nuostatos taikomos tada, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-482/2007, 2K-264/2005, 2K-77/2007 ir kt.). Šioje byloje įvertinus visas nustatytas aplinkybes B. B. , N. G. ir S. K. yra galimybė taikyti BK 62 straipsnio 2 d. 4 p., 3 d. 3 p. nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nuteistajam S. K. panaikinus BK 54 str. 3 d. taikymą ir pritaikius BK 62 str. 3 d. 3 p., jo teisinė padėtis nepasunkinama. BK 62 str. 2 d. 4 p. taikomas tada, kai: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (bent dvi); bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant padaryti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi B. B. , N. G. ir S. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo padarytą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti jas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), t. y. visiškai atlygino proceso išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, BK 59 str. 1 d. 3 p. prasme padaryta žala suprantama kaip nusikaltimu padaryta žala, tačiau turėtos proceso išlaidos - N. G. ir jo bendrininkams sumokėti tikri pinigai už padirbtas eurų kupiūras - turėtų būti vertinamos kaip turtas, gautas iš nusikalstamos veikos ir turėjo būti konfiskuotas. Tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas negali kitaip vertinti šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir nepripažinti jos atsakomybę lengvinančia. S. K. , B. B. ir N. G. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl, atsižvelgus į šias nurodytas sąlygas bei į nuteistųjų asmenybes ir kitas bylos aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 213 str. 2 d. sankcijoje, t. y. baudą. Įvertinus kiekvieno iš nuteistųjų indėlį darant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas mano, jog aktyviausi nusikaltimo dalyviai buvo S. K. ir N. G. . N. G. tiesiogiai ir aktyviai bendravo su A. L. , telefoninių pokalbių ir susitikimų metu derindavo visas netikrų eurų realizavimo aplinkybes, tardavosi dėl netikrų eurų kiekių, kainų ir t. t. N. G. vaidmens negalima vertinti kaip antraeilio darant nusikaltimą jau vien dėl to, kad jis buvo nusikaltimo vykdytojas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. K. netikrus eurus gaudavo iš nenustatyto asmens vardu „Paša“, perduodavo juos B. B. , iš jo pasiimdavo tikrus pinigus. B. B. buvo tik tarpininkas tarp N. G. ir S. K. , jo veiksmai buvo mažiau aktyvūs, lyginant su kitais bendrininkais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad N. G. ir S. K. yra teisti, o B. B. yra neteistas, silpnos sveikatos, netekęs 60 % darbingumo, išlaiko studentę anūkę, N. G. ir S. K. skiriama vienodo dydžio bauda, o B. B. - nežymiai mažesnė. Teisėjų kolegija, kiekvienam iš nuteistųjų nustatydama baudos dydį, orientuojasi į S. K. paskirtos subendrintos baudos dydį, kurio, nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas negali padidinti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, B. B. , S. K. ir N. G. pagal BK 25 str. 2 d., 213 str. 1 d. paskirdamas baudas, taikė MGL, kurio dydis yra 130 Lt ir kurio taikymas įsigaliojo tik nuo 2007 m. sausio 1 d., tuo tarpu nuteistieji nusikalstamą veiką padarė 2006 m., kai galiojo MGL, kurio dydis buvo 125 Lt. Akivaizdu, kad teismas turėjo taikyti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 125 Lt MGL dydį, todėl teismas nepagrįstai pasunkino nuteistųjų teisinę padėtį. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro vadovaudamasi susiformavusia teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ nuostatomis. Ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisoma nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 2 d. ir paskiriant jiems teisingas bausmes.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti:

N. G. nusikalstamą veiką iš BK 25 str. 2 d., 213 str. 1 d., 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (dėl 10 000 netikrų eurų disponavimo), 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (dėl 100 000 netikrų eurų disponavimo) perkvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 2 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 3 p., jam paskirti 180 MGL (22 500 Lt) dydžio baudą.

N. G. į bausmės laiką įskaičius jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006-08-15 iki 2006-10-26, BK 65 str. pagrindu vieną suėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai, paskirtą baudą sumažinti iki 34 MGL (4 250 Lt) dydžio baudos.

B. B. nusikalstamą veiką iš BK 25 str. 2 d., 213 str. 1 d., 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (dėl 10 000 netikrų eurų disponavimo), 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (dėl 100 000 netikrų eurų disponavimo) perkvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 2 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 3 p., jam paskirti 150 MGL (18 750 Lt) dydžio baudą.

B. B. į bausmės laiką įskaičius jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006-08-15 iki 2006-10-18, BK 65 str. pagrindu vieną suėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai, paskirtą baudą sumažinti iki 20 MGL (2 500 Lt) dydžio baudos.

S. K. nusikalstamą veiką iš BK 25 str. 2 d., 213 str. 1 d., 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (dėl 10 000 netikrų eurų disponavimo), 25 str. 2 d., 213 str. 2 d. (dėl 100 000 netikrų eurų disponavimo) perkvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 2 d. ir, pritaikius BK 62 str. 3 d. 3 p., jam paskirti 180 MGL (22 500 Lt) dydžio baudą.

S. K. į bausmės laiką įskaičius jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006-08-15 iki 2006-11-09, BK 65 str. pagrindu vieną suėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai, paskirtą bausmę sumažinti iki 6 MGL (750 Lt) dydžio baudos.

S. K. panaikinti BK 54 str. 3 d. taikymą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad B. B. nusikaltimą padarė būdamas organizuotos grupės nariu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.