- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2-5724-819/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10676-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Adolfas Remeikis, Agnija Lukaševič
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Agnijai Lukaševič, atsakovo atstovui advokatui Adolfui Remeikiui, trečiojo asmens atstovei R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, pareikštą atsakovui V. R., byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo V. R. 201,46 Eur skolos, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2015-04-08 (CPK 137 str. 1 d.).
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-29, 2010-01-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-8, 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, 2012-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2610 pagrindu teikia bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, nuomininkas. Atsakovas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas tinkamai nemokėjo, todėl nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėn. susidarė 201,46 Eur įsiskolinimas ieškovui. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą (b.l. 64-65), kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovo ieškinys yra fiktyvus, nes ieškinyje nurodytų paslaugų ieškovas atsakovui neteikė, jokių paslaugų gavimo sutarties su ieškovu atsakovas nesudarė ir ieškinyje nurodomų paslaugų negavo. Nė vienas iš ieškovo techninės butų priežiūros darbuotojų ar kitų specialistų nebendravo su atsakovu, nesilankė jo nuomojamame bute ir nekalbėjo su juo, nerašė nė vieno akto apie jo nuomojamo buto būklę. Už namo, kuriame jis nuomoja butą, administravimą nėra paskirto atsakingo asmens, administratoriaus. Atsakovas pabrėžia, kad jis yra buto (duomenys neskelbtini), nuomininkas, o ne savininkas, todėl jam nėra suprantama, kodėl ieškovas už darbą, įdėtą į Vilniaus miesto savivaldybės turtą, ar Vilniaus miesto savivaldybei suteiktas paslaugas skolą reikalauja priteisti iš atsakovo. Jokios sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe jis taip pat neturi. Atsakovas taip pat nurodo, kad jo butas nėra tinkamas gyventi – stogas kiauras, kanalizacija neveikia, bute nėra jokio šildymo, todėl plotas, kuriuo jis naudojasi, negali būti ir nėra gyvenamoji patalpa.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį tenkinti (b.l. 108-110). Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2001 m. su T. F. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 8, kurios pagrindu gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos nuomininkei. Sutartimi nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkei ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąsias patalpas, o nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomininkė T. F. mirė 2006-10-02, po nuomininkės mirties bute gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena atsakovas. Apmokėjimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir suteiktų komunalinių paslaugų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, kurių 8, 9 p. numato mokėjimus ir įmokas, kurias apskaičiuoja administratorius kas mėnesį proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o 10 p. numato, kad šiuos mokėjimus sumoka kas mėnesį patalpų savininkas (naudotojai). Kadangi ginčo laikotarpiu butu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojosi atsakovas, jam ir tenka pareiga mokėti šiuos mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.493 str. 1 d. nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Visose nuomos sutartyse, sudarytose dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų nuomos, yra nurodyta, kad patalpų nuomininkas privalo teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už patalpų eksploatavimą, komunalines paslaugas, sudarydamas sutartis su patalpas eksploatuojančia organizacija, taip pat elektros, šilumos ir ryšių paslaugas, sudarydamas sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Taip pat trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovas prašo priteisti skolą ne tik už savo kaip administratoriaus teikiamas paslaugas, bet ir už kitų tiekėjų teikiamas paslaugas (šiukšlių išvežimą, skystų atliekų išvežimą). Šios išlaidos yra asmeninės su buto naudojimu susijusios išlaidos, todėl pareiga jas apmokėti apskritai negali būti kildinama iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. įtvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes, reikalavimus. Rašytiniuose įrodymuose (b.l. 66-69) ieškovas papildomai nurodė, kad ieškovas atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą: skaičiavo mokesčius, sudarė ir išsiuntė sąskaitas gyventojams, sudarė sutartis su tiekėjais, bendravo su klientais ir t.t., atliko kasmėnesines, kasmetines ir neeilines apžiūras, pildė techninės priežiūros žurnalus, organizavo smulkių darbų atlikimą, juos atliko ir kt. Tai liudija gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi nuolatiniai namo būklės stebėjimai ir kasmetinės apžiūros, kurių metu nustatyti įvairūs defektai ir aprašyti rekomenduotini darbai defektams šalinti, 2012-05-08, 2012-11-12, 2013-05-28, 2013-10-10, 2014-05-16, 2014-10-14 gyvenamojo namo apžiūros aktai, daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (patalpų) bendrojo naudojimo objektų aprašas. Pažymėjo, kad administravimas nereiškia vien tik tam tikrų paslaugų teikimo rezultato įforminimo aktu. Administratorius visą laiką yra atsakingas už pačio pastato priežiūrą ir prisiima civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, kad šie nepatirtų žalos. Bendrojo naudojimo objektų administravimas yra trunkamasis faktinis procesas, susidedantis iš įvairiausių jau minėtų veiksmų ir administratorius neprivalo kiekvienos administravimo dienos ar veiksmo forminti atskiru aktu. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad ieškovo 2009-12-07 įsakymu dėl administravimo tarifų sąrašo patvirtinimo Nr. 35 administravimo tarifas (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,12 Lt, o ieškovo 2010-12-23 įsakymu dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokesčio tarifo Nr. 42 techninės priežiūros tarifas (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,34 Lt. Šie tarifai buvo nustatyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas administravimo ir techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodikas. Pats mokestis, tenkantis patalpų savininkui apskaičiuojamas proporcingai turimam plotui, t.y. administravimo mokestis apskaičiuojamas 34,43 kv. m x 0,12 Lt/kv. m (4,13 Lt), o namo techninės priežiūros mokestis – 34,43 kv. m x 0,34 Lt/kv. m (11,71 Lt). Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio buvo atlikti remonto darbai: 2012 m. vasario mėn. atlikti statybos remonto darbai buvo įvertinti 9,85 Eur suma, ką patvirtina 2012-02 mėn. aktas, o 2012-07 atlikti elektros darbai – neteisėtai prijungtų laidų prie bendro naudojimo elektros atjungimas, - 5,79 Eur suma. Namo (duomenys neskelbtini), gyventojams taip pat yra skaičiuojamas mokestis už šiukšlių išvežimą, nes pastato gyventojai naudojasi konteineriu, esančiu namo kieme. Ieškovas yra sudaręs sutartį su UAB „VSA Vilnius“ dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų. Aplinkybės, kad namui (duomenys neskelbtini), yra priskirtas konteineris, kur šiukšles neša ir atsakovas, neneigė pats atsakovas teismo posėdžio metu. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas taip pat nurodė, kad komunaliniai mokesčiai yra mokami atskirai nuo buto nuompinigių. Atsakovas pripažino, kad jis kelis kartus mokėjo nuomos mokestį Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau už suteiktas paslaugas nuomojamam butui nėra mokėjęs nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė poziciją, nurodytą atsiliepime.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad 32,73 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1,70 kv. m bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (15/100 iš 11,36 kv. m), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 5). 2001-05-10 sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 8 šis butas buvo išnuomotas T. F. (b.l. 113-115), kuri mirė 2006-10-02 (b.l. 3). Atsakovas šiame bute gyvena nuo 2000-08-07, joje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b.l. 3). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-07 sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2011-10-20 nutartyje, priimtuose civilinėje byloje Nr. 2-1421-155/2010, kurioje dalyvavo visos šios bylos šalys, buvo konstatuota, kad atsakovas buvo buto nuomininkės T. F. šeimos narys, kuris po T. F. mirties nors ir nesudarė naujos nuomos sutarties, tačiau naudojosi butu toliau pagal faktiškai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius (b.l. 121-126, 127-134, CPK 182 str. 2 d.). Pagal 2001-05-10 sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 8 sąlygas nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 p.), o pilnamečiai šeimos nariai įsipareigojo pagal prievoles, kylančias iš šios sutarties, atsakyti vienodai su nuomininku (5 p.).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, 2010-01-05 įsakymu Nr. 30-8 „Dėl Administracijos direktoriaus įsakymo 2006-01-16 Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ keitimo“, 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2610 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymo Nr. 30-2398 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ (www.vilnius.lt, CPK 179 str. 3 d.), ieškovui buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-29 ir 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovo nuomos teise valdomas butas. Ieškovas nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėn. atsakovo naudojamam butui (duomenys neskelbtini), skaičiavo mokesčius už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (b.l. 7-8): kas mėnesį mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, namo naudojimo techninę priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą, taip pat kelis mėnesius už remontą, tačiau atsakovas šių mokesčių nemokėjo. Į bylą pateiktas apyvartos žurnalas liudija, kad už šiuo laikotarpiu butui (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo (namo techninės priežiūros, remonto darbų) ir komunalines paslaugas (komunalinių atliekų išvežimą) yra likusi 201,46 Eur skola.
Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti šią skolą iš jo. Nurodo, kad jis nėra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, o butą naudoja tik nuomos pagrindais, kad namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros paslaugos buvo suteiktos ne jam ir jo naudojamam butui, o buto savininkui ir namo bendrojo naudojimo objektams, kad už komunalinių atliekų išvežimą jis yra atsiskaitęs. Dėl šių argumentų teismas sprendime pasisako iš esmės.
Dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.84 str. 4 d. nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 str. 3 d. – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Todėl sutiktina su atsakovu, kad įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Tačiau šios įstatymo nuostatos nedraudžia butų ir kitų patalpų savininkui, taip pat Vilniaus miesto savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad šias išlaidas apmokės jis. Taigi savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Tokią įstatymo nuostatų dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas taikymo ir aiškinimo praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (2012-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012, 2013-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013), nurodydamas, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 str. 4 d. ir 4.82 str. 3 d. nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas.
CK 6.579 straipsnis, reglamentuojantis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formą, numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas savivaldybė, turi būti sudaryta raštu. Tačiau pagal CK 1.93 str. 1 d. įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. CK normose, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpos nuomos sutarties formą, nenustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negalioja, jei yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos. Todėl nesant pagrindo konstatuoti ne raštu sudarytos buto nuomos sutarties niekingumą, jos sąlygos, tame tarpe sąlyga dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas, aiškintinos remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį reikia atsižvelgti į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos, aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėn. buvo buto (duomenys neskelbtini), naudotojas, jis jį naudojo nuomos pagrindu pagal faktiškai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčas dėl atsakovo teisės naudotis butu (duomenys neskelbtini), nuomos pagrindu buvo sprendžiamas teismine tvarka civilinėje byloje Nr. 2-1421-155/2010, kurioje priimtais procesiniais sprendimais buvo konstatuotas faktas, kad atsakovas iki buto nuomininkės T. F. mirties butu naudojosi kaip jos šeimos narys, o vėliau šie nuomos teisiniai santykiai buvo tęsiami, nors jie įstatymo nustatyta tvarka ir nebuvo įforminti nuomos sutartimi (1964 m. CK 330 str. 1 d., 331 str. 4 d., CK 6.589 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga, nes nesant į bylą pateiktos kitos tarp šalių sudarytos rašytinės nuomos sutarties, akivaizdu, kad 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. 8 nurodytos buto (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygos taikytinos ir atsakovui, kaip atspindinčios faktiškai tarp buto savininko ir jo susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pobūdį.
2001-05-20 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. 8 buvo numatyta aiški buto nuomininko pareiga mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir komunalines paslaugas. Teismas sutinka su atsakovu, kad pareiga apmokėti suteiktas komunalines paslaugas negali būti tapatinama su pareiga atlyginti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas. Tą aiškiai išskiria šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama praktika, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas šiuo metu sudaro trys išlaidų grupės: 1) turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), 2) namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir 3) su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2012-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012). Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad nuomos santykiai su T. F., kuriuos tęsė atsakovas, susiformavo iki šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, kuris ir nustatė gyvenamosios patalpos savininko pareigą mokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinoms išlaidoms iš esmės tapačias gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas buvo priskirta mokėti išimtinai gyvenamųjų patalpų gyventojams, t. y. asmenims, faktiškai besinaudojantiems butų fondu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-18 nutarimas Nr. 1432 „Dėl gyventojų atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarkos patvirtinimo“), nes savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis buvo grindžiamas visišku butų ūkio išlaidų apmokėjimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr. 704 patvirtintos Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarkos, galiojusios 2001-05-10, 5, 7 p.). Todėl konstatuotina, kad 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 8, įvertinus tuo metu teisės aktuose įtvirtintas esmines butų fondo nuomininkų teises ir pareigas, būtent gyvenamųjų patalpų nuomininkas įsipareigojo apmokėti tiek gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, tiek ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas.
Byloje atsakovas gynėsi ir tuo, kad jis už naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), nuomos pagrindu yra sumokėjęs buto savininko nustatytą nuomos mokestį. Teismo vertinimu, aplinkybė apie savalaikį nuomos mokesčio už naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), mokėjimą ne tik nėra pagrįsta įrodymais (b.l. 148-151, CPK 178 str.), bet ir, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina visgi nereikšminga nagrinėjamam ginčui. Ginčo laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-25 nutarimu Nr. 472 patvirtintas Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aprašas numatė taisyklę, kad išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra, yra įskaičiuojamos į patalpų 1 kv. m ploto nuomos mokestį (3.2 p.). Šis aprašas taip pat numatė galimybę šių išlaidų, susijusių su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra, neįtraukti į nuomos mokesčio dydį, jeigu patalpų nuomos sutartyje nustatyta, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui (6 p.). Atsakovui teigiant, kad visus mokesčius už naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), jis sumoka buto savininkui mokėdamas nuomos mokestį, teismas 2016-02-24 nutartimi pasiūlė šalims teikti papildomus įrodymus siekiant išsiaiškinti, ar į atsakovui paskaičiuotą mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo įtrauktos ir išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra. Nors proceso dalyviai nepasinaudojo teismo jiems išaiškinta teise teikti papildomus įrodymus pastarajai aplinkybei nustatyti, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu tikino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra, nėra įskaičiuojamos į nuomos mokesčio sudėtį. Patikrinęs savivaldybės vidinius teisės aktus, kurie yra skelbiami viešai (www.infolex.lt, CPK 179 str. 3 d.), teismas nustatė, kad 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-413 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, kuris ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-25 iki 2013 m. liepos mėn. reglamentavo Vilniaus miesto savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarką, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė išlaidų, susijusių su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra, neįskaičiuoti į nuomos kainą (7 p.). Todėl konstatuotina, kad atsakovo argumentas, jog jis šias išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektu administravimu ir technine prižiūra, yra sumokėjęs mokėdamas nuomos mokestį, pripažintinas nepagrįstu (CPK 178 str.).
Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai nesumokėtą namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir namo techninės priežiūros mokesčių skolą už ginčo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės iki 2013 m. liepos mėn. (CK 6.213 str. 1 d.).
Kartu teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad teismui nekyla abejonių, kad ieškovo nurodomos namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros paslaugos ginčo laikotarpiu butui (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo suteiktos. Tai patvirtina ieškovo pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (patalpų) bendrojo naudojimo objektų aprašas (b.l. 70-74), gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas (b.l. 79-84), kasmetinės ataskaitos (b.l. 75-78), kurios, kaip teisingai nurodo ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose, įrodo, kad ieškovas faktiškai teikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Taip pat teismui nekyla abejonių dėl atsakovui skaičiuotų šių mokesčių įkainių, nes jie pagrįsti ieškovo 2009-12-07 įsakymu Nr. 32 „Dėl administravimo tarifų sąrašo patvirtinimo“, 2010-12-23 įsakymu Nr. 42 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokesčio tarifų“, ieškovo išsamiais rašytiniais paaiškinimais, kaip apskaičiuojama atsakovo mokėtina suma (b.l. 67, 87-92, CPK 185 str.).
Dėl mokesčių už komunalines paslaugas ir remonto išlaidų
CK 6.493 str. numato, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Pagal CK 6.584 str., kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokestis už šaltą, karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valdymą ir kitas), imamas atskirai nuo nuompinigių. Atsakovas byloje neginčijo jam tenkančios pareigos mokėti mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas – šiukšlių išvežimą, tačiau teigė, kad už šias paslaugas mokesčius ieškovui jis yra sumokėjęs. Teismas su šiuo atsakovo argumentu taip pat negali sutikti, nes jis nepagrįstas įrodymais (CPK 178 str.).
Iš ieškovo į bylą pateikto apyvartos žiniaraščio (b.l. 7-8) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2013 m. liepos mėn. jis ieškovui mokėjo du kartus: 2011 m. vasario mėn. – 50 Lt, o 2011 m. liepos mėn. – 140 Lt. Iš šio apyvartos žiniaraščio taip pat nustatyta, kad 2011 m. vasario 1 d. atsakovo skola už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas ir šiam butui paskaičiuotas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros paslaugas siekė 107,84 Lt, o 2011 m. liepos 1 d. – 173,04 Lt.
CK 6.55 str. 1 d. numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2011 m. vasario, liepos mėn. atlikdamas mokėjimus 50 Lt, 140 Lt sumai jis pareiškė ieškovui kurią skolą jis grąžina (CPK 178 str.). Pagal CK 6.55 str. 2 d., jeigu skolininkas nepareiškia kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs. Įvertinus tai, sutiktina su ieškovu, kad 2011 m. vasario, liepos mėn. atsakovo atliktais mokėjimais ieškovas pagrįstai dengė ne tik susidariusią skolą už suteiktas komunalines paslaugas – šiukšlių išvežimą, bet ir seniausią atsakovo skolą už šiam butui paskaičiuotas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Mat pagal 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 8 sąlygas nuomininkas komunalinių paslaugų mokesčius įsipareigojo sumokėti kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos (2.2 p.). Todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti taip pat nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas – šiukšlių išvežimą, ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės iki 2013 m. liepos mėn. (CK 6.213 str. 1 d.).
Iš ieškovo į bylą pateikto apyvartos žiniaraščio, kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui 2012 m. vasario mėn. buvo paskaičiuoti 34 Lt (9,85 Eur) vertės elektros remonto darbai bute (duomenys neskelbtini), o 2012 m. liepos mėn. – 20 Lt (5,79 Eur) vertės elektros remonto darbai, atjungiant atsakovo prijungtus laidus prie bendrojo naudojimo elektros (b.l. 8, 85, 86). Byloje nėra duomenų, paneigiančių šių darbų atlikimo faktą, ar duomenų, kad šie darbai buvo susiję su viso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų remontu (CPK 178 str.). Priešingai, iš pačio atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas buvo kaltinamas elektros energijos vogimu adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prijungus laidus prie namo (duomenys neskelbtini), laiptinės elektros vidaus tinklo, kas leidžia tikėti buvus pagrindą ieškovui atjungti neteisėtai prijungtą butą (duomenys neskelbtini), prie namo elektros vidaus tinklo ir 2012 m. vasario, liepos mėn. (CPK 185 str.). 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 8 nuomininkas įsipareigojo atlyginti nuomotojui įstatymo nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos, gyvenamojo namo ir jų įrenginių sugadinimu dėl nuomininko ar kartu su juo gyvenančių asmenų kaltės (2.2 p.). Todėl ir šis ieškovo reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.213 str. 1 d.).
Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo laikotarpiu butui (duomenys neskelbtini), paskaičiuotų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros išlaidų skolos, taip pat reikalavimą dėl ginčo laikotarpiu butui (duomenys neskelbtini), teiktų komunalinių ir remonto paslaugų skolos, šių reikalavimų atskirai neapibrėžia konkrečia pinigų suma, nes iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad apskaita pagal konkrečią išlaidų grupę pas ieškovą nevedama. Abejoti bendra ieškovo prašoma priteisti skolos suma – 201,46 Eur, teismas neturi pagrindo, nes ji pagrįsta į bylą pateiktu apyvartos žiniaraščiu (b.l. 7-8).
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 201,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tarp jų išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, taip pat už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą kitoje civilinėje byloje. CPK 79 str. numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (b.l. 9), kuris priteistinas ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), tačiau jos gali būti priteisiamos tik toje pačioje byloje, kurioje šalies buvo patirtos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2014-09-03 tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-37298-808/2014, tačiau UAB „Senamiesčio ūkis“ nepašalinus nustatytų pareiškimo trūkumų, priimtas teismo įsakymas panaikintas, pareiškimas paliktas nenagrinėtas (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovas dėl atsakovo V. R. nesumokėtos skolos kreipėsi į teismą visiškai nauju ieškiniu, kurio pagrindu pradėta ši civilinė byla. Kadangi UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-37298-808/2014 ir vėlesnis kreipimasis į teismą ieškinio teisenos tvarka jau kitoje civilinėje byloje nėra tolimesnis ginčo sprendimo būdas nepavykus ginčo išspręsti CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka, ieškovui iš atsakovo priteistinos tik šioje byloje ieškovo patirtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą – 60,50 Eur (b.l. 10-11). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 80,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Valstybė šioje byloje patyrė 7,46 Eur pašto išlaidų. Kadangi atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, valstybės patirtos pašto išlaidos iš jo nepriteistinos (b.l. 48, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, valstybės patirtos 272,13 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidos jai taip pat neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“, į. k. 121452134, naudai skolą – 201,46 Eur (du šimtai vienas Eur 46 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 201,46 Eur (du šimtai vienas Eur 46 ct) sumą nuo 2015-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,50 Eur (aštuoniasdešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.