- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2-9444-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02431-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Atsakovas
- A. M., P. V., J. V.
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams A. M., P. V., J. V. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. M., P. V., J. V. 1 020 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ADB „Gjensidige“ buvo sudariusi turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (GJELT 3448175). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo pranešimą apie 2022 m. sausio 14 d. įvykį, kurio metu pakilus vėjui nuo kaimyninio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams A. M., P. V., J. V., nuplyšo dalis stogo dangos ir atsitrenkė į ieškovės apdrausto namo sieną. Dėl įvykio buvo išmokėta 1 020 Eur draudimo išmoka. Žalos dydį patvirtina apgadinto turto nuotraukos, sąmata, draudimo išmokos mokėjimo nurodymas. Išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenis, t. y. atsakovus. Todėl draudikas kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu atsakovai gavo ieškovės laišką, kuriame reikalauta atlyginti 1 020 Eur arba pateikti motyvuotą atsakymą į prisegtą pretenziją. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pridėta nei vieno įrodymo dėl Pretenzijoje nurodytų aplinkybių, atsakovai paprašė ieškovės pateikti įrodymus dėl žalos dydžio bei subrogacijos pagrindo. 2022 m. vasario 14 d. ieškovės atstovė persiuntė kelias pastato sienos nuotraukas bei lentelę pavadinimu „Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė“. Pažymėjo, jog atsakovų atstovė pakartotinai paprašė atsiųsti visą ieškovės turimą medžiagą apie neva atsakovų padarytą žalą. Ieškovės atstovė nurodė „visa byla pateikta“. Taigi, ieškovė išmokėjo 1 020 Eur dydžio draudimo išmoką vien gavusi iš draudėjo t.y. tiesiogiai suinteresuoto asmens, kelias pastato sienos nuotraukas bei elektroninį laišką, kuriame draudėjas nurodė „apgadintos fasado dalies kvadratūra apie 60 kvadratinių metrų.“ Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovų atstovė 2022 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu pateikė motyvuotą atsakymą į Pretenziją, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės nepagrįstą reikalavimą. Papildomai atsakovų atstovė 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovei, jog siena jau yra švari, ką liudija 2022 m. vasario 22 d. padarytos bei pridėtos prie šio laiško nuotraukos. Lietus ir sniegas nuplovė sieną ir neliko jokių nešvarumų, galimai atsiradusių po kontakto su bituminės dangos dalimi. Papildomai pažymėjo „Be to, kaip patvirtinote, joks ekspertas nenuvyko į įvykio vietą, todėl neturint objektyvių duomenų, neįmanoma priimti teisingo sprendimo šioje situacijoje. Pabrėžtina, kad nesutinkame su pretenzija“. Pažymėjo, kad atsakovai nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šioje situacijoje apskritai neįrodytas žalos faktas, juolab jos dydis, tuo tarpu ieškovė, būdama profesionali draudimo rinkos dalyvė, neabejotinai žino draudiko pareigą pateikti įrodymus, kuriais ji grindžia savo subrogacinį reikalavimą. Tačiau jokių įrodymų: nei nepriklausomo siurvejerio išvados, nei draudiminio įvykio faktinių aplinkybių konstatavimo akto, nors paties draudiko darbuotojų - ekspertų atliktos žalos vertinimo ataskaitos ieškovė nėra pateikusi, netgi priešingai, - ieškovė patvirtino, jog jokie jo atstovai nebuvo nuvykę į įvykio vietą. Nėra aišku, kaip ieškovė tokiu atveju galėjo teisingai apskaičiuoti tariamos žalos dydį. Apskritai ieškovei turėtų kilti klausimas, ar įmanoma būtų pažeisti betoninę sieną minkšta bei elastinga bitumine danga. Taip pat nerealu manyti, kad tariamas pažeidimas galėjo apimti 60 kvadratinių metrų, jei pats ūkinis pastatas yra vos 143 kub.m., o vėjas nupūtė tik dalį medžiagos, ką patvirtina atsakovų 2022 m. sausio 14 d. darytos nuotraukos.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Teismui pasiūlius ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl žalos fakto ir dydžio papildomuose paaiškinimuose (DOC-53586, DOC-67366) ieškovė nurodė, kad draudiminio įvykio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas nebuvo sudaromas, įvykio faktą bei žalos dydį pagrindžia draudėjos paaiškinimai bei apgadinto turto nuotraukos. Taip pat nurodė, kad ieškovė neturi galimybės pateikti įrodymų, kokios išlaidos buvo faktiškai patirtos šalinant žalą, kadangi nukentėjusioji pageidavo gauti draudimo išmoką, o ne faktiškai atliekamus remonto darbus. Prašė liudytoju apklausti nukentėjusiojo turto savininkę M. G..
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. M., atstovaudama ir kitus atsakovus, teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad draudikas nesiėmė aktyvių veiksmų nustatant ginčo turto pažeidimus, neįrodė žalos fakto, netiksliai apskaičiavo žalos dydį. Atkreipė dėmesį, kad buvo įvykęs tik tam tikras sienos ištepimas, kuris pasišalino dėl palankių oro sąlygų, taip pat nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir pasekmių ir neaiškus žalos dydis, kadangi draudimas netyrė jokių aplinkybių dėl žalos dydžio, visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams. Atsakovės nuomone, draudimas vadovaujasi kaltės prezumpcija, kad įvykus žalai atsako pastato savininkas, tačiau draudimas turėjo tirti, nustatyti žalą ir jos dydį, tik tokiu atveju draudimas galėtų teikti subrogacinį ieškinį. Kadangi ieškovė neatliko visų savo pareigų, t.y. nenustatyti jokie privalomi civilinės atsakomybės komponentai, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovams A. M., P. V. ir J. V. nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu byloje apklaustai liudytoja M. G. nuosavybės teise priklauso kaimynystėje esantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir M. G. 2021 m. birželio 7 d. sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo išduotas turto draudimo liudijimas Nr. GJELT Nr. 3448175. Šios sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 8 d. buvo apdraustas M. G. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).
6. 2022 m. sausio 17 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)M. G. informavo ieškovę apie 2022 m. sausio 14 d. įvykį, kuriame nurodyta: „Prisegu nuotraukas mūsų apgadinto fasado, apgadintos fasado dalies kvadratūra apie 60 kvadratinių metrų“, laišką pasirašė M. G.. Ieškovė pagal pateiktą Turto žalos įvertinimo skaičiuoklę apskaičiavo įvykio metu padarytos žalos dydį, lentelėje nurodant, kad dekoratyvinio tinko dažymo darbai vertinami 22,00 Eur už kvadratinį metrą, buvo skaičiuojama už 60 kvadratinių metrų bei paskaičiuota 360 Eur už medžiagas (1320 Eur + 360 Eur), iš viso nuostoliai, įvertinus nusidėvėj medž. buvo įvertinti 1 520 Eur suma, tačiau atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą išskaitą buvo paskaičiuota galutinė 1 020 Eur draudimo išmokos suma. 2022 m. sausio 31 d. ieškovė M. G. išmokėjo 1 020 Eur draudimo išmoką pagal poliso Nr. 3448175. Ieškovė 2022 m. vasario 7 d. atsakovams išsiuntė pretenziją dėl 1 020 Eur atlyginimo regreso tvarka, kurioje nurodyta, kad: „2022 m. sausio 14 d. pakilus vėjui nuo kaimynų tvarto nuplėšė stogą ir nuskrido į Salotės g. 119A sieną, esame informuoti, kad tai įvyko iš jums priklausančio pastato. Jūs esate turto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, dėl to, remiantis CK 6.6. str. solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama“. Prie ieškinio taip pat pridėtos foto nuotraukos, kuriose matomas sienos įtrūkimas, apibraižymai, tačiau iš jų negalima nustatyti, kada nuotraukos buvo padarytos bei koks objektas (konkretus objekto adresas) jose užfiksuotas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
7. Liudytoja M. G. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 20 minučių kelio nuo ginčo namo. Pažymėjo, kad jos dukra su vyru gavo iš draudimo bendrovės išmoką už padarytą žalą jai priklausančiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad buvo audra ir nuo atsakovų tvarto nuskrido stogo dangos lakštas, sugadino jos namo fasadą. Patvirtino, kad iš draudimo gavo 1 020 Eur išmoką, tačiau teismui paklausus, ką ji darė su tais pinigais, liudytoja atsakė: „Nieko“ (2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio 3.41 min), paskui patikslino, kad žentas pakvietė meistrus ir už gautus pinigus buvo sutvarkytas namo fasadas, t.y. pažeista siena. Pažymėjo, kad pati liudytoja remonto darbų nematė, kadangi ji pati ten negyvena, jos name gyvena žentas su dukra, kurie ir tvarkė remonto reikalus, ji pati nesidomėjo remonto darbais, nežino remonto darbų kainos, visus reikalus tvarkė žentas. Nurodė, kad apgadintą namą matė, po audros buvo pažeista siena. Žentas norėjo tartis su atsakovais, tačiau atsakovai nesutiko. Pažymėjo, kad ji pati nerašė nei elektroninio laiško draudikui, nei skaičiavo žalos dydį, viską atliko vaikai, tik jos vardu. Pažymėjo, kad liudytojos vardu yra ginčo namas, todėl būtent su ja buvo pasirašyta turto draudimo sutartis, tačiau pati liudytoja jokių veiksmų dėl žalos dydžio ir remonto darbų ji neatliko.
8. Atsakovai į bylą pateikė 2022 m. vasario 11 d. elektroninį laišką, kuriame atsakovai, gavę ieškovo 2022 m. vasario 7 d. pretenziją, paprašė ieškovės pateikti įrodymus dėl žalos atlyginimo. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu atsiuntė ir byloje esančias foto nuotraukas bei Turto žalos įvertinimo skaičiuoklę bei nurodė, kad tai visa bylos medžiaga. Atsakovė A. M. 2022 m. vasario 14 d. ieškovei pateikė prieštaravimus dėl pateiktos pretenzijos, kuriuose nurodė, kad byloje nėra pateikta jokio sprendimo dėl išmokos išmokėjimo bei žalos dydžio, nurodė, kad siena buvo tiesiog ištepta, o ne apgadinta. 2022 m. kovo 2 d. elektroniniame laiške, siųstame ieškovei atsakovė papildomai nurodė, kad: „Iš 2022 m. vasario 22 d. darytų foto nuotraukų matyti, kad siena nebuvo pažeista, o tik ištepta, nuo sniego ir lietaus ji beveik išsiplovė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pretenzijoje klaidingai nurodyta, jog nukrito stogas, o iš tikrųjų nuo stogo vėjas nupūtė guminę dangą (bituminė danga), kuri negalėtų pažeisti sienos. Be to, kaip patvirtinote, joks ekspertas nenuvyko į įvykio vietą, todėl neturint objektyvių duomenų, neįmanoma priimti sprendimo šioje situacijoje “.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
10. CPK 178 straipsnyje numatyta šalių pareiga ne tik nurodyti argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bet ir pateikti jų reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir už šalis negali spręsti, kiek ir kokių įrodymų į bylą šalys turėtų pateikti, o tik išnagrinėjęs bylą įvertina, ar pateiktų įrodymų pakanka padaryti labiau tikėtinai išvadai dėl byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą statinių atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės.
13. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovai atsakingi už M. G. priklausančio turto apgadinimą ir privalo atlyginti draudikui (ieškovei) išmokėtą žalą. Atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, nurodė, kad M. G. priklausančio gyvenamojo namo apgadinimo priežastys yra nežinomos, taip pat nėra aiškus žalos faktas ir jos dydžio apskaičiavimas, nenustatyta atsakovų kaltė. Nepaisant to, kad ieškovė nurodė, kad trečiajam asmeniui priklausantis turtas galėjo būti apgadintas dėl per audrą atplyšusios atsakovų pastato stogo dangos, tačiau pakankamai įrodymų, kurie labiau lemtų vidinį įsitikinimą, jog ieškovo nurodytas faktas bei jo nurodyto dydžio padaryta žala buvo nei nebuvo, nepateikė (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su atsakovės pozicija, kad byloje nėra pateiktas draudiminio įvykio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas ir pan. Šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodydama, kad toks aktas nebuvo atliktas, draudimo ekspertai nevyko į įvykio vietą dėl žalos dydžio nustatymo, žalos dydis buvo apskaičiuotas remiantis draudėjos paaiškinimais bei pateiktomis nuotraukomis elektroniniu paštu. Teismas atkreipia dėmesį, kad žala nebuvo apskaičiuota tiksliai, kadangi net pati draudėja elektroniniame laiške nurodė, kad pažeistos sienos dydis buvo apie 60 kvadratinių metrų, kas reiškia, kad objektyviai nebuvo galima nustatyti konkretaus žalos dydžio, tuo tarpu ieškovė, būdama profesionali draudimo įmonė, nesiėmė jokių veiksmų dėl žalos nustatymo ir jos tikslaus dydžio apskaičiavimo (CPK 185 straipsnis). Ieškovė iš esmės netyrė ir neįrodinėjo įvykio aplinkybių, o tik remdamasi deklaratyviais bei abstrakčiais draudėjos teiginiais, preziumavo, kad žala padaryta iš atsakovams priklausančio pastato, taip pat preliminariai ir šabloniškai apskaičiavo žalos dydį bei draudėjai M. G. išmokėjo draudimo išmoką. Dar gi, net pati ginčo turto savininkė M. G. teismo posėdyje paliudijo, kad tikslaus žalos dydžio ji nežino, atliktų sienos remonto darbų nematė, negali pasakyti jų kainos, kadangi name, adresu (duomenys neskelbtini), pati negyvena, draudimo išmokos reikalais ir fasado remontu rūpinosi, netgi pretenziją surašė ne ji. Atsakovė teigė, kad namo fasadas buvo ištemptas ir po lietaus nusiplovė, todėl jokia žala padaryta nebuvo, faktiškai fasadas nebuvo tvarkomas. Minėti atsakovės argumentai atsižvelgiant į ieškovo nurodomas įvykio aplinkybes neatrodo neįtikinami ir jie nėra paneigti jokiais įrodymais. Ieškovo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė prašymų dėl kitų asmenų apklausos ir pan.
14. Teismo vertinimu, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų kaltės gretinama namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 1 020 Eur dydžio žala. Ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų dėl pačios žalos fakto bei dydžio, nėra pagrindo spręsti dėl CK 6.266 straipsnio taikymo. Ieškovė turėjo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus – t. y. įrodyti, jog atsakovai pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovų neteisėti veiksmai (veikimas/neveikimas) sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo, nepagrindė nurodyto žalos dydžio. Ieškovei minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas konstatuoja, jog atsakovams deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų.
15. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).
16. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų klausimas nesprendžiamas.
17. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.