Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Adomui Puidokui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. (V. P., toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1-5), kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2011-10-14 sprendimą Nr. (15/5-7-8K-P-17) 10K-28756, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos bendrijoje; 2) įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos bendrijoje.

Paaiškina, kad kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) nepateikus galiojančio Armėnijos Respublikos paso. Skundžiamu raštu Migracijos departamentas atsisakė pakeisti leidimą dėl to, kad pareiškėjas nepateikė galiojančio Armėnijos Respublikos piliečio paso. Mano, kad toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Paaiškina, kad būdamas vienuolikos metų nuo 1991 metų kartu su šeima apsigyveno Lietuvoje ir gyvena čia iki šiol. Į Lietuvą atvyko iš Armėnijos Tarybų Socialistinės Respublikos, kuri priklausė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai. Pareiškėjui niekada nebuvo išduotas Armėnijos TSR pasas ar Armėnijos Respublikos pasas ir jis nėra Armėnijos Respublikos pilietis. Todėl reikalavimas turėti tos valstybės pasą yra nepagrįstas. Remiasi vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-445 patvirtintų Leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių 70.1 punktu ir aiškina, kad reikalavimas užsieniečiui turėti kelionės dokumentą yra suformuluotas kitu tikslu. Sutikrinti asmens duomenis atsakovas galėjo ir pagal kitus asmens dokumentus – gimimo liudijimą, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Mano, kad skundžiamas sprendimas priimtas padarius neteisingas išvadas. Nesutinka, kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių pasui gauti. Nors pareiškėjas nelaiko savęs Armėnijos Respublikos piliečiu, tačiau kreipėsi į Armėnijos Respublikos ambasadas (Lenkijoje, Baltarusijoje) su prašymu išduoti pasą. Atsakymų negavo arba gavo tokius, kuriais pareiškėjas negali pasinaudoti (reikia mokėti baudą, atlikti karinę tarnybą). Gautus iš ambasadų raštus pareiškėjas pateikė. Taip pat ir Migracijos departamentas išsiuntė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam skyriui 2010-06-03 prašymą bendradarbiauti dėl V. P. Armėnijos Respublikos piliečio paso gavimo, tačiau atsakymas negautas. Pats išvykti į Armėniją pareiškėjas galimybės neturi. Mano, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsniui, kuriame numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada turi būti atsisakoma pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Sąraše tokio atvejo, kuris taikytas pareiškėjui, nėra. Mano, kad sprendimas prieštarauja 2003-09-22 Tarybos direktyvai 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą. Paaiškina, kad visa pareiškėjo šeima – motina N. V., seserys M. P. ir V. P. nuo 1991-12-30 apsigyveno Lietuvos Respublikoje ir joje gyvena nuolat iki šiol. Šį faktą patvirtina 2000-02-01 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2833/2000. Pareiškėjo motinai ir seserims išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje gyvena ir pareiškėjo tėvas A. P.. Pareiškėjas pats Lietuvos Respublikoje 2009 metais yra sukūręs šeimą, vedęs lietuvę A. E., su kuria gyvena santuokoje. Mano, kad priimant sprendimą reikėjo vadovautis Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsniu „Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko. Pareiškėjui apie posėdį pranešta tinkamai, gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 150).

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 53-55).

Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2011-09-21 gavo V. P. prašymą imtis priemonių, kad jam būtų išduotas leidimas nuolat gyventi naujam terminui, t. y. kad jis būtų pakeistas. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad iš karto po to, kai pasibaigė jo turėto leidimo nuolat gyventi galiojimo terminas, t. y. 2008-02-13, jis kreipėsi į Kauno miesto Migracijos skyrių dėl leidimo nuolat gyventi naujam terminui išdavimo, t. y. jo pakeitimo. Pasak pareiškėjo, Kauno miesto Migracijos skyrius atsisakė jam pakeisti leidimą nuolat gyventi, motyvuodamas tuo, kad jis nepateikė Armėnijos Respublikos piliečio paso arba dokumento, patvirtinančio jo atsisakymą nuo Armėnijos Respublikos pilietybės. Iš tikrųjų pareiškėjas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo į Kauno miesto Migracijos skyrių kreipėsi tik po šio skyriaus 2009-10-19 pranešimo dėl negaliojančio leidimo nuolat gyventi keitimo Nr. 20-12-S-4058 gavimo. Pareiškėjas dėl Kauno miesto Migracijos skyriaus atsisakymo jam pakeisti leidimą nuolat gyventi skundo teismui įstatymų nustatytais terminais ir tvarka nepateikė, o tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko su Kauno miesto Migracijos skyriaus sprendimu atsisakyti pakeisti jam leidimą nuolat gyventi. Vadovaujantis tiek 2008 m. galiojusiomis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – Taisyklės), tiek šiuo metu galiojančiomis Taisyklėmis, sprendimą pakeisti leidimą nuolat gyventi priima migracijos tarnybos, kurios aptarnaujamoje teritorijoje deklaravo gyvenamąją vietą, vadovas. Gavęs neigiamą Kauno miesto Migracijos skyriaus atsakymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo ir jo neapskundęs, pareiškėjas 2011-09-21 kreipėsi į Migracijos departamentą, tikėdamasis, kad Migracijos departamentas imsis priemonių, kad jam būtų pakeistas leidimas nuolat gyventi. Migracijos departamentas, nors ir nėra apeliacinė instancija migracijos tarnybų sprendimams, nėra institucija, priimanti sprendimus dėl leidimų nuolat gyventi keitimo, atsižvelgdamas į Migracijos departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 388, 12.1 punktą (organizuoja leidimų nuolat gyventi išdavimą migracijos tarnybose), pateikė savo nuomonę dėl galimybės pareiškėjui pakeisti leidimą nuolat gyventi nepateikiant galiojančio Armėnijos Respublikos piliečio paso. Skundžiamas Migracijos departamento 2011-10-14 raštas (atsakymas) Nr. (15/5-7-8K-P-17) 10K-28756, kuriame buvo padaryta išvada, kad jam leidimas nuolat gyventi negali būti pakeistas, nelaikytinas sprendimu. Skundžiamas Migracijos departamento raštas (atsakymas), skirtingai nei teigia pareiškėjas, yra ne sprendimas, priimtas dėl pareiškėjo, o informacinio pobūdžio raštas dėl galimybės jam pakeisti leidimą nuolat gyventi neturint galiojančio kelionės dokumento – Armėnijos Respublikos piliečio paso. Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi priėmė įgaliota institucija – Kauno miesto Migracijos skyrius, o Migracijos departamentas skundžiamu raštu (atsakymu) neišreiškė valios priimdamas sprendimą, nes tokių įgaliojimų ir neturėjo. Migracijos departamentas šiame rašte (atsakymu) tiesiog padarė išvadą, kad jam leidimas nuolat gyventi negali būti pakeistas. Reikalavimas turėti galiojantį kelionės dokumentą keičiant leidimą nuolat gyventi įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas. Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš trečiųjų piliečių atvykimo sąlygų – turėti galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jiems kirsti sieną. Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nenustato išlygų, išimčių, kai leidimas nuolat gyventi gali būti pakeistas neturint galiojančio kelionės dokumento. Taigi galiojančio kelionės dokumento turėjimas keičiant leidimą nuolat gyventi yra imperatyvus įstatymo ir reglamento įtvirtintas reikalavimas. Pareiškėjas tokio dokumento neturi. Atitinkamai pareiškėjo skunde pateikti samprotavimai apie Migracijos departamento tariamai nepagrįstus reikalavimus jam pateikti Armėnijos Respublikos piliečio pasą yra atmestini. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad jis savęs nelaiko Armėnijos Respublikos piliečiu. Pareiškėjo 2001-05-14 pareiškime Migracijos departamentui teigiama, kad pareiškėjas ne tik kad laiko save Armėnijos Respublikos piliečiu, bet ir ketina šios pilietybės atsisakyti. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad atsisakyti pakeisti leidimą gyventi galima tik remiantis LR įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnyje nustatytais pagrindais, kai tuo tarpu šio įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintos būtinos sąlygos leidimui gyventi pakeisti. Akivaizdu, jei užsienietis neatitinka būtinų leidimo gyventi keitimo sąlygų, jam leidimas negali būti pakeistas. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsisakymas jam pakeisti leidimą nuolat gyventi prieštarauja 2003-09-22 Tarybos direktyvai 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą. Minėta direktyva visiškai perkelta į Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Be to, ir pagal šią direktyvą, ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nei pareiškėjo motina, nei jo seserys, gyvenančios Lietuvos Respublikoje, nelaikytinos šeimos nariais. Pagal 2003-09-22 Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalį užsieniečio seserys ir broliai nelaikytini jo šeimos nariais, o motina (tėvas) šeimos nariais laikytini, kai motina (tėvas) yra užsieniečio išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Pasak pareiškėjo, jis yra sudaręs bažnytinę santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, tačiau jos nėra įtraukęs į apskaitą. Nepaisant to, siekdamas pakeisti leidimą nuolat gyventi pareiškėjas privalo įvykdyti imperatyvų reikalavimą – turėti/pateikti galiojantį kelionės dokumentą. Neįvykdžius šio reikalavimo, leidimas nuolat gyventi jam negali būti pakeistas. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas išvadą, kad jam negali būti pakeistas leidimas nuolat gyventi, padarė išsamiai neįvertinęs faktinių aplinkybių. Be to, sprendimą atsisakyti jam pakeisti leidimą nuolat gyventi priėmė ne Migracijos departamentas, kuris ir neturi tam įgaliojimų, o Kauno miesto Migracijos skyrius. Prašo skundą atmesti.

Teisme atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas, siekdamas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, skundžia Migracijos departamento 2011-10-14 raštą (atsakymą) Nr. (15/5-7-8K-P-17)10K-28756 į jo 2011-09-21 prašymą.

Pareiškėjas 2011-09-20 prašymu (Migracijos departamente gautas 2011-09-21, registracijos Nr. 8K-P17) prašė Migracijos departamentą išimties tvarka išduoti leidimą gyventi naujam laikotarpiui. Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad gimė 1980-07-02 Armėnijoje, o 1991 metais su šeima apsigyveno Lietuvoje, kurioje gyvena iki šiol. Pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimo Lietuvoje nuo 1991-12-30 faktas nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2000-02-01 sprendimu. Remdamasis šiuo sprendimu Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2003-02-13 išdavė jam ir jo šeimos nariams leidimus gyventi, galiojusius iki 2008-02-13. Pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimo laikui, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą gyventi, motyvuodamas, kad jis privalo turėti galiojantį Armėnijos Respublikos pasą arba atsisakyti Armėnijos Respublikos pilietybės. Kadangi Lietuvoje apsigyveno būdamas 11 metų, Armėnijos Respublikos pilietybės jis neturi. Jis niekada neturėjo kitos valstybės paso. Jis neįgijo Armėnijos Respublikos pilietybės ir neprisiekė Armėnijos Respublikai. Neįgijęs Armėnijos Respublikos pilietybės, jis negali jos atsisakyti. Lietuvoje nuolat gyvena 20 metų, 2009-08-12 vedė Lietuvos Respublikos pilietę A. E., sudarė tik bažnytinę santuoką, civilinės metrikacijos skyriuje santuoka neįregistruota, nes jis neturi leidimo gyventi. Neturėdamas leidimo gyventi, negali pasinaudoti medicinine pagalba. Turi sveikatos problemų, nuo 2006 metų jam nustatytas 2 grupės neįgalumas iki 2009 metų. Negavęs leidimo gyventi, jis negali kreiptis į komisiją neįgalumui nustatyti, prarado socialines garantijas. Jį išlaiko žmona. Neturėdamas galiojančio leidimo gyventi, negali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kuri jam buvo suteikta Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 12 13 dekretu Nr. 165. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir išimties tvarka išduoti leidimą gyventi (b. l. 127-128).

Kaip matyti iš šio prašymo turinio, prašymas yra dvejopo pobūdžio. Pirma, pasibaigus turėto leidimo nuolat gyventi galiojimui, pareiškėjas prašo Migracijos departamentą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes Kauno migracijos tarnyba atsisakė tą padaryti. Antra, pareiškėjas prašo išimties tvarka išduoti leidimą gyventi naujam laikotarpiui. Tai vertintina ir kaip prašymas priimti sprendimą dėl naujo leidimo nuolat gyventi išdavimo, kaip nurodo pareiškėjas, išimties tvarka. Be to, šis prašymas yra ne tik prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi, bet iš dalies tai ir pareiškėjo skundas dėl Kauno migracijos tarnybos atsisakymo pakeisti leidimą nuolat gyventi.

Atsakydamas į šį prašymą Migracijos departamentas 2011-10-14 rašte Nr. (15/5-7-8K-P-17)10K-28756 paaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, leidimas nuolat gyventi pareiškėjui negali būti pakeistas. Dėl tokio leidimo išdavimo išimties tvarka kaip pareiškėjui buvo išduotas leidimas 2001 metais, Migracijos departamento atsakyme nepasisakyta nieko (kaip jis to prašė). Atsisakymą pakeisti leidimą Migracijos departamentas grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 6 straipsniu, kuriame nurodyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, ir remdamasis aplinkybėmis, kad Migracijos departamentas, 2001 m. atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi nepateikus Armėnijos Respublikos piliečio paso, į prašyme nurodytas aplinkybes ir įsipareigojimą per pusę metų pateikti galiojantį Armėnijos Respublikos piliečio pasą ar dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjas atsisakė turimos pilietybės, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi nepateikus galiojančio Armėnijos Respublikos piliečio paso. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pareiškėjui aiškindavo įstatymo nuostatas ir primindavo įsipareigojimą pateikti Armėnijos Respublikos piliečio pasą. Migracijos departamentas 2010 metų sausio mėnesį informavo pareiškėją, kad nepateikus galiojančio Armėnijos Respublikos piliečio paso, leidimas nuolat gyventi pareiškėjui galėtų būti pakeistas tik tuo atveju, jeigu Armėnijos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, į kurią žadėjo kreiptis pareiškėją atstovaujanti Advokatų profesinė bendrija, nurodytų objektyvias priežastis, nepriklausančias nuo pareiškėjo, dėl kurių pareiškėjas negali gauti savo valstybės paso. Pareiškėją atstovaujanti Advokatų profesinė bendrija nepateikė tokių dokumentų. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas, todėl Migracijos departamentas turi pagrindą manyti, kad pareiškėjas ignoruoja Lietuvos Respublikos įstatymus ir nesiima veiksmų, kad gautų Armėnijos Respublikos piliečio pasą arba atsisakytų turimos Armėnijos Respublikos pilietybės (b. l. 129-130).

Toks Migracijos departamento sprendimas reiškia, kad jis atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, o dėl leidimo išdavimo išimties tvarka, t. y. dėl naujo leidimo nuolat gyventi išdavimo (tada turi būti priimamas Migracijos departamento sprendimas) nepasisakyta. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį, atsakymas sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes – jam nepakeičiamas leidimas nuolat gyventi ir atsisakoma išduoti naują leidimą išimties tvarka ar išduoti naują leidimą nuolat gyventi, kai dėl to Migracijos departamentas turi priimti teisės aktuose (dėl jų bus pasisakyta) numatytą sprendimą, kurį po to tik įformina teritorinis migracijos skyrius, todėl atsakymas negali būti vertinamas kaip informacinis raštas. Migracijos departamentas atsiliepime aiškina, kad skundžiamame rašte neišreikė jokios administracinės valios, o tik nuomonę, nes jis neįgaliotas spręsti leidimų nuolat gyventi keitimo klausimo ir neįgaliotas nagrinėti skundų dėl migracijos tarnybos priimtų sprendimų, tačiau Migracijos departamento kompetencijoje yra išduoti naują leidimą nuolat gyventi, o prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą gyventi išimties tvarka. Byloje esančio pareiškėjo leidimo nuolat gyventi galiojimas pasibaigė 2008-02-13 (b. l. 50), todėl jo prašymas negalėjo būti vertinamas vien kaip prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi. Leidimo galiojimas, kai pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą 2011-09-20 prašymu, jau buvo daugiau kaip 3 metai pasibaigęs, todėl akivaizdu, kad toks prašymas turėjo būti vertinamas ir kaip prašymas išduoti naują leidimą nuolat gyventi, juo labiau, kad prašymas taip ir formuluojamas: „Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašau išimties tvarka išduoti leidimą gyventi naujam laikotarpiui“. Tokiais atvejais būtent Migracijos departamentas teisės aktuose nustatyta tvarka dėl to priima sprendimą, tik po to toks leidimas forminamas migracijos tarnyboje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis deklaravo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas 2011-09-20 prašymu neprašė pateikti jam informaciją, o jo prašyme išreikšta valia gauti leidimą nuolat gyventi. Todėl ir atsakymas nelaikytinas informaciniu raštu, o laikytinas administracinės procedūros sprendimu.

Teismas, remdamasis leidimo nuolat gyventi išdavimą ir keitimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo netinkamai.

Užsieniečių nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) IV skirsnis. Šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, leidimą nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1V-445 patvirtintų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 68 punkte nustatyta, kad leidimą nuolat gyventi keičia migracijos tarnyba, kurios aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis deklaravo ar ketina deklaruoti gyvenamąją vietą. Taisyklių 70 punkte nurodyta, kokie dokumentai dėl to pateikiami. Šiuo atveju byloje yra duomenų, kad pareiškėjas galimai pavėluotai dėl leidimo pakeitimo kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrių (b. l. 66-120). Prašymas nebuvo tenkinamas, tačiau joks sprendimas dėl to nebuvo priimtas. Dėl to, Migracijos departamentas pareiškėjui turėjo aiškiai pranešti, kad kreiptis dėl leidimo pakeitimo jis praleido terminus, kad Migracijos departamentas leidimo pakeitimo klausimų nesprendžia. Po to, pareiškėjui buvo būtina paaiškinti, kaip gali būti sprendžiamas naujo leidimo išdavimo klausimas arba prašymas dėl naujo leidimo išdavimo turėjo būti persiųstas tarnybai, kuri įpareigota tam rinkti reikiamus dokumentus, vėliau juos perduoti Migracijos departamentui sprendimo priėmimui. Taip šie klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Taisyklėse. Įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami šio įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas nenustato, kad migracijos tarnybų priimti sprendimai atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi gali būti skundžiami Migracijos departamentui, tačiau šiuo atveju toks sprendimas niekada nebuvo priimtas, o Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus veiksmų (neveikimo) pareiškėjas teismui neskundė.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas iš tiesų nėra ta institucija, kuri nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi keitimo, t. y. jis neturi tokių įgaliojimų. Todėl gavęs pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, Migracijos departamentas pirmiausiai turėjo paaiškinti pareiškėjui, kad jis nėra įgaliotas spręsti leidimo nuolat gyventi keitimo klausimą, kad jis nėra migracijos tarnybos sprendimus revizuojanti institucija, todėl

apskritai nekompetentingas nagrinėti šios pareiškėjo prašymo/skundo dalies.

Pagal Taisyklių 5 punkto nuostatas pateikiami prašymai išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokie prašymai paduodami Migracijos departamentui, bet per (šiuo atveju) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių (toliau – migracijos tarnyba). Taisyklėse nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami su prašymu (5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir kt. punktuose). Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pateikiami ne visi numatyti Taisyklėse dokumentai, tai prašymas ir dokumentai grąžinami, migracijos tarnybos pareigūnui žodžiu paaiškinant dokumentų grąžinimo priežastis ir suteikiama reikiama informacija (Taisyklų 15 p.). Prašymą priima migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, kuriam Taisyklės paveda papildomai tikrinti, registruoti tuos dokumentus (18, 19 punktai). Šis tarnautojas surašo išvadą apie pateiktus ir išnagrinėtus dokumentus, suformuoja bylą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos šią bylą siunčia Migracijos departamentui (Taisyklių 19.5., 19.6., 19.7. punktai). Tik po to tokį prašymą nagrinėja Migracijos departamentas (Taisyklių 22 – 26 punktas). Sprendimų dėl prašymų išduoti leidimą nuolat gyventi priėmimo tvarka nustatyta Taisyklių V skyriuje (Taisyklių 35 – 40 punktai). Toliau Taisyklėse reglamentuojama tvarka, kaip sprendimas išduoti leidimą turi būti įforminamas.

Šiuo atveju Migracijos departamentas atsisakė tenkinti prašymą (išduoti leidimą nuolat gyventi ar jį pakeisti), visiškai nesilaikydamas Taisyklėse nustatytos tokių sprendimų priėmimo tvarkos. Jeigu prašymas Migracijos departamentui buvo neaiškus, nesuprantamas, Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis suteikia galimybę išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. Tuo tarpu, jeigu Migracijos departamentas, kaip rašoma atsiliepime į skundą, manė, kad klausimo sprendimas nepriklauso departamento kompetencijai, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokie skundai perduodami viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Tačiau šiuo atveju jau buvo akivaizdu, kad pakeisti leidimą nuolat gyventi 2011 metais, kurio galiojimas pasibaigė 2008-02-13, galimybės nėra, todėl dėl prašymo pakeisti leidimą taip ir turėjo būti paaiškinta pareiškėjui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno migracijos tarnyba iki šiol nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo leidimo nuolat gyventi pakeitimo, priešingai nei teigia atsakovas atsiliepime. Teismui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pateikė V. P. bylos dokumentus. Teismas 2011-12-01 raštu Nr. I-4228-142/2011 prašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių pateikti visą turimą V. P. prašymų dėl leidimo nuolat gyventi nagrinėjimo medžiagą po to kai baigėsi turimo leidimo galiojimas (V. P. prašymus, teiktus atsakymus, prašymų nagrinėjimo medžiagą, priimtus sprendimus) (b. l. 63). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pateikė teismui pareiškėjo 2003-01-30 prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2009-10-19 pranešimą Nr. 20-12-S-408 pareiškėjui dėl negaliojančio leidimo nuolat gyventi keitimo, pareiškėjo atstovo advokato Gintaro Černiausko 2009-12-10 prašymo nagrinėjimo Migracijos departamente medžiagą, kvietimą pareiškėjui atvykti 2010-05-26 į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių pokalbiui dėl Armėnijos piliečio paso ir leidimo keitimo, pareiškėjo 2010-06-29 paaiškinimą, pareiškėjo motinos N. V. 2008-01-31 paaiškinimą (b. l. 66-120). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo 2008 m. vasario mėnesį paduotą prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi (b. l. 66). Šioje byloje nėra jokio Kauno migracijos tarnybos raštu įforminto sprendimo atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi. Iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad į migracijos tarnybą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo pareiškėjas kreipėsi, tačiau byloje nėra oficialių pareiškėjo prašymų pakeisti leidimą nuolat gyventi. Galimai jie grąžinti, kaip numato Taisyklių 15 punktas, tačiau duomenų apie tai teismui nepateikta. Prie bylos yra pridėtas tik pareiškėjo 2010-06-29 paaiškinimas Kauno migracijos skyriaus viršininkui, kodėl jis negali pateikti Armėnijos Respublikos piliečio paso, ir šiame paaiškinime pareiškėjas prašė esant galimybei išduoti galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šį paaiškinimą priėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio vyresnioji specialistė Ramutė Kulikauskienė (b. l. 92-93). Tačiau migracijos tarnyba šio prašymo iki šiol neišsprendė. Tai pažeidžia pareiškėjo teises, nes jam nesuteikiama jokia informacija dėl jo prašymo nagrinėjimo. Pareiškėjas tvirtina, kad Kauno migracijos tarnyba atsisakė pakeisti leidimą nuolat gyventi, tai reiškia, buvus tik žodinį sprendimą, tačiau nesant rašytinio sprendimo, pareiškėjas dėl to negalėjo paduoti skundo teismui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Taisyklių 15 punktas leidžia žodžiu atsakyti tik esant prašymui išduoti leidimą, o leidimų pakeitimą reglamentuojančiuose Taisyklių 67-80 punktuose nenumatytas žodinis dokumentų nepriėmimo atvejis. Antra vertus, pareiškėjas iš tiesų neskundė Kauno migracijos tarnybos veiksmų, todėl, kaip jau minėta, prarado galimybę pratęsti leidimo galiojimą jį pakeičiant (kol nenuginčijo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus veiksmų/neveikimo).

Tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame rašte ėmėsi aiškinti, kodėl pareiškėjui negali būti pakeistas leidimas, ir darė išvadas, kad dėl paties pareiškėjo kaltės leidimas nepakeičiamas, nes jis nesiima veiksmų, kad gautų Armėnijos Respublikos pasą arba atsisakytų turimos pilietybės, departamentas peržengė savo kompetencijos ribas, nes iš esmės revizavo Kauno migracijos tarnybos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Be to Migracijos departamento išvados dėl pareiškėjo neveikimo yra visiškai nepagrįstos, nes pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas per advokatą tiesiogiai, o taip pat ir pačiam Migracijos departamentui tarpininkaujant per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą, kreipėsi į Armėnijos Respublikos ambasadas dėl Armėnijos Respublikos piliečio paso gavimo (b. l. 13, 14-15, 16-17, 22, 25-26, 31-32, 37, 70-72, 78, 83-84, 87-88, 99-100). Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo argumentų dėl to, kad jis neturi Armėnijos pilietybės, todėl jos negali atsisakyti.

Be to, Migracijos departamento sprendime neatsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, neanalizuota situacija, kokios yra galimybės, kai asmuo negali gauti kelionės dokumentų. Dar 2009-12-10 raštu pareiškėją atstovaujantys advokatai pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo nepateikti galiojančio kelionės dokumento (b. l. 96-98), tačiau šis prašymas iš esmės nebuvo išspręstas.

Visų pirma, pareiškėjas buvo nurodęs Migracijos departamentui apie Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-12-13 dekretą Nr. 165 („Valstybės žinios“, 2004-12-16, Nr. 180-6668), kuriuo jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Migracijos departamentas nesiaiškino, ar tokio dekreto priėmimas nereiškia, kad pareiškėjas buvo pripažintas neturinčiu kitos valstybės pilietybės. Iš pareiškėjo skundo teismui ir kitų byloje esančių jo rašytų prašymų galima daryti išvadą, kad 2004-12-13 dekretas pareiškėjo atžvilgiu neįsigaliojo, nes tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustatė, kad dekretas įsigalioja tik prisiekus Lietuvos Respublikai, tačiau toks dekretas reiškia, kad tuo metu asmuo turėjo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas nesiaiškino ir nenurodė, kokios aplinkybės per tą laiką pasikeitė ir kaip vertintinas faktas, kad pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Antra, Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Šiuo atveju byloje yra duomenų, kad: 1) pareiškėjas yra neįgalus (tai jis nurodė 2011-09-20 prašyme Migracijos departamentui, pridėjo neįgalumo pažymėjimo kopiją); 2) pareiškėjas pateikė įrodymus, kad negali gauti Armėnijos piliečio paso, to padaryti nepavyksta ir tarpininkaujant Migracijos departamentui. Pagal Įstatymo nuostatas, sveikatos būklė kai kuriais atvejais gali turėti įtakos sprendžiant leidimo išdavimo klausimus. Minėtas 37 straipsnis iš dalies gali reikšti, kad objektyvi priežastis, trukdanti gauti dokumentą, yra asmens sveikatos būklė, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad gali būti, kad asmuo dėl sveikatos būklės negali išvykti. Tai, kad pareiškėjas siekė gauti Armėnijos Respublikos piliečio pasą, negali būti aiškinama jo nenaudai, kaip aplinkybė, įrodanti, kad jis save laiko tos šalies piliečiu. Pareiškėjas siekė gauti nurodytą dokumentą, nes to reikalavo migracijos tarnyba ir šiuo metu to reikalauja Migracijos departamentas, pareiškėjui kitos galimybės nepaaiškinamos. Bet kuriuo atveju, nei Migracijos departamente, nei teritoriniame skyriuje nebuvo svarstytas klausimas, ar pareiškėjas negali gauti reikalaujamo dokumento dėl objektyvių priežasčių, nors pareiškėjas savo prašyme tai aiškina būtent taip. Migracijos departamentas neneigia, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką būdamas 11 metų kartu su savo šeima, neneigia, kad pareiškėjas iš esmės neturi galimybės gauti Armėnijos Respublikos piliečio pasą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Migracijos departamento 2011-10-14 sprendimas Nr. (15/5-7-8K-P-17)10K-28756 naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų pagrindu, nes yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (nurodytoms Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatoms, Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, Taisyklėse nustatytai tvarkai), neteisėtas dėl to, kad jį iš dalies (dėl prašymo pakeisti leidimą) priėmė nekompetentingas subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (pagal nurodytas Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas).

Migracijos departamentas skundžiamame rašte visai nesprendė klausimo dėl pareiškėjo prašymo išimties tvarka jam išduoti leidimą, neperdavė prašymo dokumentų bylos formavimui migracijos tarnybai pagal pareiškėjo gyvenamą teritoriją, neišsprendė jo prašymo (ankstesnio, paduoto advokatų) leisti neteikti kelionės dokumento. Dėl prašymo pakeisti leidimą Migracijos departamentas nėra ta institucija, kuri priima sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi keitimo, todėl ta aplinkybė turėjo būti paaiškinta sprendime arba prašymas perduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui.

Skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymas iš esmės nebuvo sprendžiamas, todėl sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, be to, priimamų sprendimų formos nurodytos Taisyklių 35-40 punktuose (išduoti leidimą), 78 punkte (pakeisti leidimą), kartu šiuose teisės aktuose nustatytos atitinkamos procedūros, kurių nebuvo laikomasi nagrinėjant prašymą.

Kartu teismas visiškai atmeta pareiškėjo argumentus dėl to, kad leidimas nuolat gyventi jam turėjo būti išduotas šeimos susijungimo pagrindu. Visų pirma, šiuo pagrindu pareiškėjas neteikė aiškaus prašymo išduoti jam leidimą nuolat gyventi, jis pats nežino, ar jam leidimas keistinas, ar turi būti išduotas naujas. Pareiškėjas skunde teismui nurodo kaip šeimą jo tėvą, motiną, seseris. Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ šeima apibrėžiama 2 straipsnio 4 dalyje, o 43 straipsnyje detaliai reglamentuojamas leidimo išdavimas šeimos susijungimo atveju. Pareiškėjas, pagal jo skunde nurodytas aplinkybes neatitinka šios įstatymo normos reikalavimų. Be to, kadangi jis nebuvo tokio prašymo padavęs, tos aplinkybes nebuvo ir negalėjo būti tinkamai išnagrinėtos Migracijos departamento. Antra vertus, Migracijos departamentui pateiktame prašyme iš dalies pareiškėjas užsiminė apie šeimos gyvenimo aplinkybes, todėl jam turėjo būti paaiškinta, kaip reikia kreiptis dėl leidimo išdavimo šeimos susijungimo atveju, kaip turi būti įforminta santuoka ir kt.

Taip pat kaip visiškai nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai dėl to, kad atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą galima tik tais pagrindais, kurie nurodyti Įstatymo 35 straipsnyje. Atsižvelgiant į visą leidimų išdavimo reglamentavimą šiame įstatyme, akivaizdu, kad kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus dokumentus priimami sprendimai išduoti ar atsisakyti išduoti leidimus ir tai gali būti susiję su tuo, kad asmuo negali be pateisinamų priežasčių pateikti visų būtinų dokumentų.

Dėl nurodytų priežasčių pirmasis pareiškėjo reikalavimas tenkinamas, tačiau ne vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, bet šiame sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais. Dėl to pareiškėjo prašymas turi būti išnagrinėtas tinkamai ir iš naujo.

Antrasis prašymas negali būti tenkinamas, nes dėl to, kad nebuvo laikytasi minėtuose teisės aktuose nustatytos tvarkos nagrinėjant prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, dėl leidimo pakeitimo, teismas neturi galimybės spręsti, jog Migracijos departamentas privalėjo pakeisti leidimą nuolat gyventi (taip formuluojamas prašymas teismui). Tuo labiau, kad Migracijos departamente nagrinėtas pareiškėjo prašymas buvo ir dėl leidimo išdavimo, ne vien pakeitimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas dar gali siekti pasinaudoti galimybe skųsti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus veiksmus sprendžiant jo prašymą pakeisti leidimą arba, jeigu jis tikrai siekia tik leidimo pakeitimo, paduoti aiškų ir nedviprasmišką prašymą Kauno migracijos tarnybai dėl leidimo pakeitimo, nurodant aiškias ir objektyvias priežastis, dėl kurių jis negali pateikti dalies dokumentų.

Pareiškėjo 2011-09-20 prašymas Migracijos departamente turi būti tinkamai išnagrinėtas iš naujo, išsprendžiant Migracijos departamentui priklausančią spręsti prašymo dalį dėl leidimo išdavimo (Taisyklėse numatyta tvarka), atitinkamai išsprendžiant klausimą, ar dar yra galimybė pateikti (persiųsti) Kauno migracijos tarnybai prašymą pakeisti leidimą. Taip pat pareiškėjui turi būti išaiškinta, kokia tvarka paduodami prašymai dėl leidimo išdavimo šeimos susijungimo atveju, kokie dokumentai būtini, kaip įrodyti negalėjimą gauti užsienio valstybės pasą, kokia tvarka galima kreiptis dėl užsieniečio paso gavimo Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 127 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-10-14 raštą „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje“ Nr. (15/5-7-8K-P-17)10K-28756 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos V. P. 2011-09-20 prašymą (registruotas Migracijos departamente prie VRM 2011 09 21) išnagrinėti iš naujo.

Kitą reikalavimą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.