Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovams A. M. ir Šiaulių miesto savivaldybei dėl įkeldinimo ir reikalavimų, susijusių su įkeldinimu į gyvenamąją patalpą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Zigmas Burba ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ieškovė R. L. su dukra A. M. gyvena Šiaulių miesto savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. M. yra šio buto nuomininkė. Ieškovė minėtame bute apsigyveno 2011 metais dukros A. M. sutikimu, 2011-12-28 ieškovė deklaravo šiame bute gyvenamąją vietą, kitos gyvenamosios vietos ieškovė neturi. Ieškovė veda su atsakove A. M. bendrą ūkį, atsakovės sutikimą apsigyventi nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje įrodo jos duotas sutikimas ieškovei deklaruoti bute gyvenamąją vietą. Ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis neterminuotai, dėl sveikatos problemų ieškovė gydėsi ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2014-09-13 iki 2014-09-19, grįžusi iš ligoninės, ieškovė nebegalėjo pateikti į butą, nes buvo pakeistas durų užraktas. Tokiu būdu atsakovė nebeįsileidžia ieškovės į nuomojamą butą. Ieškovė mano, kad dėl to yra pažeidžiamos jos teisės į gyvenamąją patalpą, prašo pripažinti ją atsakovės A. M. šeimos nare, įkeldinti ją į butą ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto nuomos sutartį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakove A. M. kartu gyvena mažame būste, juo rūpinasi, taigi, veda bendrą ūkį. Duomenų apie tai, ar ieškovė moka buto nuomos mokestį, neturi.

Atsakovei A. M. ieškinys su priedais ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. L. yra atsakovės A. M. motina (12 b. l.). Pagal 2010-02-01 gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M. buvo išnuomota atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (62-66 b. l.). Sudarant nuomos sutartį ieškovė R. L. nebuvo nurodyta kaip nuomininkės A. M. šeimos narė ir nuomos sutarties sudarymo metu pagal nuomos sutarties 17.4 punktą neįgijo teisės apsigyventi su A. M. jos nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje kaip nuomininkės šeimos narė.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra atsakovės A. M. šeimos narė pagal giminystės liniją ir priskiriama nuomininko šeimos nariams pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį.

Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės R. L. pripažinimo šeimos nariu CK 6.588 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu: gyvenant kartu su pagrindine buto nuomininke dukra A. M. jos sutikimu ir tvarkius su ja bendrą ūkį.

CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko tėvai priskiriami prie nuomininko šeimos narių, tačiau tam, kad ieškovė R. L. būtų pripažinta nuomininko šeimos nare ir įgytų visas nuomininko šeimos nario teises ir pareigas pagal CK 6.589 straipsnį, ieškovė turi įrodyti, kad su pagrindiniu nuomininku gyveno ginčo bute nuomininko sutikimu, turėjo ir tvarkė su nuomininku bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė aplinkybę, kad atsakovė A. M. davė sutikimą ieškovei apsigyventi nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje įrodinėja atsakovės duotu sutikimu deklaruoti ieškovei gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Bendro ūkio vedimą ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais, kad gyveno kartu su atsakove bendrabučio tipo būste, jį prižiūrėjo.

Kiekviena proceso šalis turėjo įrodyti aplinkybes ar atsikirtimus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (1992 m. sausio 23 d. Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Ieškovė pateikė teismui išrašą apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurioje ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: M(duomenys neskelbtini). Šis išrašas yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau vertintinas kartu su kitais įrodymais ir jo įrodomoji galia gali būti paneigta kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006). 1998 m. liepos 2 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravo 2011-12-28 (10 b. l.). Tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir atsakovė A. M. nuo 2010-02-08 (10 b. l.). Iš byloje pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė R. L. atsisakė išnuomoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad kraustosi gyventi pas dukrą į (duomenys neskelbtini) (68 b. l.). Po mėnesio laiko būtent šiame bute ir buvo deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta. Iš teismui pateiktos gyvenamosios vietos deklaracijos, pildomos asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką (69 b. l.) matyti, kad sutikimą R. L. deklaruoti gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), davė Šiaulių miesto savivaldybė, kaip gyvenamosios patalpos savininkas, o ne A. M.. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovei deklaruojant gyvenamąją vietą buvo gautas ir A. M. sutikimas, nėra. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R‑18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 15.6. papunktyje nurodyta, kad asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai kartu su kitais dokumentais pateikia atskirą gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių (jeigu bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos) ar jo (jų) įgalioto asmens parašu patvirtintą sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (išskyrus atvejus, kai gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamosios patalpos savininkas), jeigu šio sutikimo nėra deklaracijoje. Pagal šį teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko sutikimas savo šeimos nariui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje nereikalingas, todėl gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje, negali būti tapatinamas su nuomininko sutikimu savo šeimos nariui faktiškai apsigyventi nuomojamoje patalpoje ir atitinkamai įgyti iš to kylančias daiktines nuomininko šeimos nario teises ir pareigas. Kaip minėta, šeimos narys, siekiantis įgyti nuomininko šeimos nario teise turi įrodyti, kad faktiškai gyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir vedė su nuomininku bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo bute, pareikšdama ieškinį bando apginti savo teisę gyventi būtent ginčo bute ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė faktiškai gyvena ne ginčo bute, o kur nors kitur, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovė faktiškai gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrodyta. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti ne tik tai, kad gyvena ginčo bute, ji taip pat turi įrodyti ir tai, kad tvarkė bendrą ūkį su pagrindine buto nuomininke atsakove A. M.. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja paaiškinimu, kad ieškovė gyveno kartu su atsakove A. M. ir kartu rūpinosi butu. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė A. M. yra pilnametės, nepaisant to, kad ieškovė yra neįgali, duomenų apie tai, kad jai yra reikalingas dukters ar kitų trečiųjų asmenų išlaikymas ar kitokia parama, byloje nėra, todėl bendro ūkio vedimas pagal faktines aplinkybes nepreziumuojamas. Vien tik gyvenimo vienoje patalpoje faktas nelaikytinas patvirtinančiu bendro ūkio vedimą. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė prisideda prie ginčo buto išlaikymo, moka buto nuomos mokestį ir mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas, yra prisidėjusi prie nuolatinės buto priežiūros ir jo būklės pagerinimo, byloje nėra. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokių duomenų neturi, tuo tarpu pati ieškovė į teismo posėdžius neatvyko ir bylos eiga nesidomėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog veda su atsakove A. M. bendrą ūkį. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pagal CK 6.588 straipsnio 5 dalį yra įgijusi nuomininko šeimos nario teises ir pareigas. Ieškovės reikalavimas pripažinti ją pagrindinės buto nuomininkės atsakovės A. M. šeimos nare nepagrįstas.

Konstatavus, kad ieškovė R. L. nėra pagrindinės buto nuomininkės A. M. šeimos narė pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, ieškovė neįgyja ir CK 6.589 straipsnyje numatytų nuomininko šeimos narių teisių ir pareigų, atsirandančių iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, t.y. ieškovė neturi teisinio pagrindo kaip nuomininko šeimos narė reikalauti įkeldinti ją į atsakovės nuomojamą butą ir negali reikalauti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės sudaryti su ja jau išnuomoto buto nuomos sutartį. Minėti ieškovės ieškinio reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 93 str., 94 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.